„Neturint atsakymo į klausimą, ką gauna valstybė, piliečiai iš tokio mokesčių didinimo, vien dėl to, kad panaudoti akcizų didinimą kaip biudžeto didinimo priemonę, tikriausiai prezidentas su tuo nesutiktų. Turėtume matyti, kur tie pinigai nueina, kokiu būdu valstybė stiprina viešąjį transportą, vystome Lietuvos geležinkelius, stipriname ir palaikome Lietuvos kelių kokybę“, – „Žinių radijui“ teigė J.Neverovičius.
„Pažiūrėkime, kas vyksta, kiekvieną savaitę griūna po vieną tiltą. Reikėtų turėti atsakymus į klausimus, kur tie pinigai nueitų, kokie yra Vyriausybės prioritetai, kaip atrodys būsimi biudžetai tame kontekste – į tuos klausimus reiktų atsakyti nepamirštant vieno makroekonominio aspekto“, – pažymėjo jis.
J.Neverovičius taip pat atkreipė dėmesį į ekonomistų teiginius, kad Lietuva greičiausiai jau yra recesijoje ir, pasak jo, galvojant apie papildomus mokesčius reikėtų atsakyti į klausimą, ar tam šiuo metu yra geras laikas makroekonomine prasme.
„Manau, tokie debatai reikalingi. Matyt, bus įvairių nuomonių iš ekonomistų, įvairių pusių. Svarbu suprasti poveikį, jį įvertinti ir sąmoningai priimti sprendimus. Aš neužbėgsiu už akių pateikinėjant savo matymą, tiesiog manyčiau, kad tokie debatai taip pat labai reikalingi“, – sakė Prezidentūros atstovas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie aplinkos ministro argumentaciją, kad nepritarus akcizų didinimui Lietuvai grėstų didelės baudos, prezidento patarėjas aiškino, jog reikėtų kelti klausimą, kada Vyriausybė pradės aktyviai įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) programą.
„Galima gąsdinti baudomis, o galima pagaliau užduoti klausimą, kada Vyriausybė pradės aktyviai įgyvendinti RRF programą. Kaip žinome, lėšos, jų išmokėjimas Lietuvai vėlavo, įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė Vyriausybė, nevykdomi. Tad prieš gąsdinant būsimais dalykais, reikia įgyvendinti minimumą, kuris priklauso nuo mūsų pačių, mūsų Vyriausybės“, – tikino J.Neverovičius.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad trečiadienį, balandžio 19 d., Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukti CO2 dedamąją. Įstatymas antradienį, gegužės 2 d., bus svarstomas parlamento plenariniame posėdyje.
Už Aplinkos ministerijos pateiktą projektą balsavo 7 komiteto nariai, 4 – susilaikė. Valstietis Juozas Varžgalys BFK posėdyje nedalyvavo.
Akcizų įstatymą siūloma keisti siekiant sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.
Taip pat numatoma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir juos didinti.
Galiausiai siekiama nuo 2025 m., kai bus sumažinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų ar jos panaikintos, į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus ketinama įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą.
