Kas ir už ką atsakingas organizuojant renginį, buvo aišku jau 2022 m. birželio viduryje. Tačiau, kaip rašė pirmasis apie „Litexpo“ pirkimus paskelbęs naujienų portalas „tv3.lt“, parodų ir kongresų centras aiškino, kad neskelbiamas derybas rinkosi dėl ypatingos skubos.
„Mes dalyvavome viename konkurse dėl maitinimo įrenginių organizavimo, jį pralošėme, o dabar turime kitą pirkimą, kuris vis dar vyksta, bet jis vykdomas per centrinę perkančiąją organizaciją. Vyriausybė nusimatė biudžetą, kuris skirtas NATO viršūnių susitikimui organizuoti. Kaip suprantu, vienos išlaidų eilutės vyksta per viešuosius pirkimus, o kitos buvo atiduotos „Litexpo“.
Manau, kad dar daug dalykų nenupirkta, o iki renginio liko panašiai du mėnesiai. Bet juk ne prieš pusmetį sužinota, kad vyks NATO viršūnių suvažiavimas, todėl tą buvo galima daryti skaidriau“, – kalbėjo J.Morkūnas.
Vis dėlto, jo nuomone, visi jau žinomi tiekėjai – patikimi, todėl tikrai padarys, ko iš jų laukiama. Pašnekovas teigė nematantis kriminalo, kodėl pasirinktas neskelbiamų derybų kelias – to nedraudžia įstatymai.
„Tačiau klausimas, kodėl vieniems reikia dalyvauti konkursuose, o kitiems – ne? Tik nemanau, kad dėl to ant renginio krenta šešėlis. Valdiški pirkimai tokie klampūs, juose tiek daug spragų, leidžiančių skųsti, vilkinti laiką. Manau, kolegos nusprendė eiti kitu keliu nepažeidžiant įstatymų, kad darbai, kurie be galo atsakingi, būtų padaryti.
Jei tai būtų daroma prieš trejus metus, galėtume kalbėti apie konkursų rezultatų apskundimus, ėjimus į teismus – mūsų rinkoje yra mėgėjų, kuriems patinka viską skųsti ir tempti gumą iki paskutinės minutės“, – minėjo renginių organizatorius.
Ar jo nenustebino sumos, už kurias perkamos paslaugos? Anot J.Morkūno, reikia turėti omenyje, kad dalis informacijos dėl saugumo visuomenei neprieinama. „Be to, žinodami, kad keliami tokie griežti reikalavimai, jog net lemputė negali būti pagaminta kinų, tik NATO arba ES valstybės, suvokime, kad technikos srityje, kur dominuoja kinai, europinis produktas bus žymiai brangesnis nei tas, kurį rastume rinkoje ieškodami, kuo apšviesti namus“, – aiškino J.Morkūnas.
Kitam ilgametę renginių organizavimo patirtį turinčiam, tačiau pageidavusiam neįvardintu likti portalo lrytas.lt pašnekovui taip pat labiausiai kliuvo ne sumos, kurios atseikėjamos už paslaugas – esą nežinant užduoties, kas turi būti įgyvendinta už nurodytą sumą, sunku pasverti – permokėta ar ne.
Tačiau neskelbiamos derybos paslaugoms pirkti minėtam pašnekovui kėlė nuostabą: „Nematau skubos, kad reikėtų visus pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Tai, kad mažai kas perkama viešu būdu, kelia įtarimų, jog kažkas negerai. Gali būti, kad eigoje atsiranda papildomų pirkimų, tačiau čia nuo pat pirmos dienos suplanuota, kad pirkimai vyks neviešu būdu. Šventai tikiu, kad seniai sudarytas visas meniu, ko reikės tokiam renginiui. Neįsivaizduočiau, kad sutarus dėl vieno punkto vėliau užsimanoma dar kažko“.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad NATO viršūnių susitikimas – labai svarbus, tačiau „ne katastrofiškai didelis“ renginys, o toks solidus užsakovas tikrai ne paskutinę akimirką nusprendžia, kaip viskas turi būti.
Tikina, kad laikosi įstatymo
Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl pasirengimo aukščiausio lygio NATO vadovų susitikimui, „Litexpo“ išplatino pranešimą, kuriame akcentuoja, kad visi viešieji pirkimai, kuriuos vykdė ir vykdo įmonė, siekiant pasirengti susitikimui, organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, pagal Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės bei NATO sekretoriato planą.
„Vyksta nuolatinis intensyvus bendradarbiavimas su kolegomis iš NATO ir Užsienio reikalų ministerijos: tikslinami įvairūs techniniai aspektai, konsultuojamasi dėl tinkamiausio reikalavimų įgyvendinimo būdo. Bet koks reikšmingesnis nukrypimas nuo LRV darbo grupės suplanuotų užduočių ir darbų grafiko keltų riziką sklandžiam renginio organizavimui, kuriam galutinai, pagal NATO reikalavimus, privaloma būti pasirengus iki birželio 30 dienos.
Visų „Litexpo“ atliktų ir atliekamų viešųjų pirkimų dokumentai skelbiami Viešųjų pirkimų tarnybos sistemoje kaip tai numato įstatymas“, ̶ sakė l.e.p. „Litexpo“ generalinis direktorius Justinas Bortkevičius.
„Litexpo“ vadovas akcentuoja, kad, kai tai buvo objektyviai būtina, pirkimus vykdant neskelbiamų derybų būdu, „Litexpo“ dėjo maksimalias pastangas užtikrinti konkurenciją. Visi pasiruošimo NATO viršūnių susitikimui darbai ir planai buvo suderinti su „Litexpo“ valdyba.
„Organizuodama pirkimus neskelbiamų derybų būdu, „Litexpo“ visada atlikdavo rinkos tyrimą, kurio metu vertino potencialius tiekėjus ir – svarbiausia ̶ jų galimybes paslaugas, prekes pristatyti ir suteikti laiku. Prekių ir paslaugų užtikrinimas tinkamai ir laiku yra kritiškai svarbus, nes pasirengimui reikalingas priemones būtina gauti pagal griežtai nustatytas datas iki renginio.
Atlikus rinkos tyrimą ir pirkimą vykdant neskelbiamų derybų būdu dėl pasiūlymų pateikimo kreipiamasi į bent tris potencialus tiekėjus. Aukščiausi NATO kokybės ir saugumo reikalavimai, didžiulė darbų apimtis bei itin trumpas pasirengimui skirtas laiko terminas yra pagrindiniai kriterijai, griežtai įrėminantys ir sąlygojantys visus „Litexpo“ vykdomus parengiamuosius darbus“, ̶ pranešime cituojamas J.Bortkevičius.
Jo teigimu, darbų planui įtakos taip pat turėjo visų institucijų numatytas pirkimų eiliškumas, poreikis tiekėjams tinkamai pasiruošti sutarčių vykdymui, poreikis turėti tiekėjo atstovą tolimesnėms konsultacijoms su NATO Tarptautiniu sekretoriatu bei laikas, reikalingas tiekėjams įvykdyti visus su NATO saugumu susijusius reikalavimus. Akcentuotina, kad dažnai vienų darbų atlikimas priklauso nuo kitų, t. y. neatlikus vienų darbų/pirkimų, kitų pradėti neįmanoma.
„Litexpo“ didžiąją dalį pirkimų privalėjo ir privalo vykdyti itin skubiai. „Litexpo“ objektyviai nebūtų galėję sudaryti viešojo pirkimo sutarčių nurodytais terminais vykdydami tarptautinio ir/ar supaprastinto atviro viešojo pirkimo procedūras dėl pirkimo procedūrų terminų.
Kiekvieną kartą priimant sprendimą dėl pirkimo būdo parinkimo, įvertinama ir tai, ar, viešuosius pirkimus vykdant atviro konkurso būdu, kiltų rizika, kad NATO šalių vadovų susirinkimui tinkamai ir laiku nebus pasiruošta. Tokia situacija lemtų nenusakomo dydžio žalą visos Lietuvos Respublikos, kaip NATO strateginės partnerės, reputacijai“, – nurodo „Litexpo“ vadovas.
Su Užsienio reikalų ministerija (URM) suderinta bendra planuojama pirkimų vertė, siekiant pritaikyti „Litexpo“ infrastruktūrą renginiui, gali siekti apie 17 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Pranešime nurodoma, kad pirkimo būdą kiekvienu konkrečiu atveju lemia ir lems konkrečios aplinkybės, kaip tai numato Viešųjų pirkimų įstatymas, o visi susiję dokumentai bus skelbiami viešai.
2022 m. rugpjūčio 1 d. tarp URM ir „Litexpo“ buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl „Litexpo“ patalpų ir išorės erdvių pritaikymo NATO šalių vadovų susitikimui. Sutartyje nurodyta, kad „Litexpo“ įsipareigoja pagal NATO tarptautinio sekretoriato pateiktus reikalavimus patalpoms, griežtai laikantis Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės patvirtinto NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo darbų tvarkaraštyje nustatytų terminų, atlikti nurodytus viešuosius pirkimus tam, jog įsigytų darbų, prekių ir paslaugų, reikalingų pritaikymo darbams atlikti.
Tvarkaraštyje didžioji dauguma viešojo pirkimo sutarčių sudarymo terminų buvo numatyti 2022 m. antroje pusėje.
„NATO tarptautinio sekretoriato nariai 2022 m. rugsėjo 26 d. apsilankė Lietuvos Respublikoje ir „Litexpo“ tam, kad įvertintų renginio planus, pateiktų savo reikalavimus bei pastebėjimus dėl NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo.
Iki šio vizito didelė dalis poreikių, pagal kuriuos formuojamos viešiesiems pirkimams vykdyti reikalingos techninės specifikacijos, apskritai nebuvo žinoma. Todėl Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ negalėjo net pradėti vykdyti viešųjų pirkimų, nežinodami tikslių techninių poreikių, pirkimų apimčių ir kitų svarbių aspektų“, – komentavo „Litexpo“ vadovas.
