„Matome, kad didelė dalis ateina iš beveik 500 mln. eurų prieaugio iš centrinio banko sumokamų palūkanų normų, dar maždaug 700 mln. eurų ateina iš paskolų ir indėlių išlaidos sumažina šią pelno dalį tik apie 200 mln. eurų“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) surengtuose klausymuose apie laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektą teigė J. Markevičius.
„Pelnas tampa labai netipinis. Pastarąjį dešimtmetį turėjome apie 200 mln. eurų, paskui jis natūraliai kažkiek gaudavo ir tapdavo 300 mln. eurų per metus, pernai jau turėjome beveik 470 mln. eurų siekusį pelną bankiniame sektoriui, pradėjus augti palūkanų normoms. Tai šiemet tokio augimo, esant perteklių likvidumo stadijoje matysime ir daugiau“, – akcentavo jis.
J. Markevičius tikino, kad LB atliktame bankų sektoriaus vertinime po solidarumo įnašo priėmimo, labiausiai tikėtinu scenarijumi bankų kapitalo pakankamumo rodiklis augtų apie 3,8 proc., nepalankiu – iš esmės nekistų, labai nepalankiu – mažėtų, bet tokiu atveju solidarumo įnašas net nebūtų mokamas.
„Jeigu pirmu, labiausiai tikėtinu scenarijumi, kapitalo pakankamumas, kuris iš principo atspindi bankų sektoriaus mokumą, rodiklis augtų. Dabar kapitalo pakankamumo rodiklis siekia apie 20 proc., dėl grynųjų palūkanų pajamų augimo jis padvigubėtų, dėl kitų veiksnių jis taip pat kistų, tam tikra norma, dėl solidarumo įnašo jis sumažėtų 1,4 proc. punkto. Dėl kitų veiksnių, kur yra kalbama daugiausiai apie potencialius dividendų išmokėjimus, kas yra normali bankų praktika, jis sumažėtų apie 12 proc. ir būtų vis tiek 23,9 proc. didesnis negu iki tol“, – sakė LB atstovas.
„Solidarumo įnašo poveikis, labiausiai tikėtinu scenarijumi, būtų 1,4 proc. kapitalo pakankamumo dydžiui, tačiau palyginus su kitais veiksniais, tas poveikis ganėtinai mažas“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime po pateikimo pritarta Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.
Už balsavo 107, prieš 6, susilaikė 14 balsavime dalyvavusių Seimo narių. Įstatymas, kuriam taikoma skubos tvarka, svarstymo stadijoje į parlamento plenarinių posėdžių salę grįš balandžio 25 d. Pagrindinis komitetas, kuriame bus svarstomas projektas – BFK.
Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.
Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.
Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, pateikimo stadijoje jam pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad „laisviečiai“ dėl mokesčio susilaikys.
Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
