Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ diskutavo Seimo nariai: socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis ir liberalas, Seimo Ekonomikos komitetui priklausantis Andrius Bagdonas.
Pasigenda noro
Seimo narys E.Sabutis sako pasigendantis Vyriausybės noro mažinti maisto produktų kainas, o Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos stebi augantį skurdo lygį.
Naujausi „Maisto banko“ duomenys rodo, kad regionuose drastiškai žmonių išaugo eilės, kuriems būtina gauti maisto produktų už dyką. „Jei eilės auga, reiškia, kad situacija prastėja, o jei situacija prastėja, valdantieji turi savęs paklausti: ar tai juos tenkina, ar jie vis tik turėtų daryti intervenciją ir situaciją keisti?
Vyriausybė turi tam tikrus svertus, kuriais situaciją gali pakeisti“, – kalbėjo politikas. Jis pridūrė, kad valdantieji neišnaudoja visų galimų svertų.
Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ši Vyriausybė nuėjo didėjančių atlyginimų, įvairių socialinių išmokų ir kompensacijų linkme. Tačiau to neužtenka.
„Pagrindinis instrumentas yra mokesčių sistemos peržiūra. Reforma paskelbta, bet ji susijusi pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), kuris gali būti taikomas plačiai arba pasirinktinai. Mes tai siūlėme ne kartą. Konkrečiam maisto prekių krepšeliui taikyti arba nulinį, arba 9 proc. pridėtinės vertės mokestį“, – siūlymu dalijosi E.Sabutis. Vis tik, jo teigimu, dar reiktų apsvarstyti, kaip tą padaryti.
A.Bagdonas, paklaustas, kodėl valdantieji neišnaudoja šio instrumento, pabrėžė, kad ši ir buvusių kadencijų Vyriausybė bei Seimas yra pasirinkę tam tikrą kryptį. Šiuo atveju, didinti minimalų mėnesinę algą, pensijas ir vidutinį darbo užmokestį.
Seimo nario teigimu, negali būti taip, kad augant atlyginimams, įmonės, gaminančios tam tikrą produkciją, galės darbuotojui mokėti mažesnį atlyginimą ir mažinti prekių kainas.
Jis priminė, kad prekės pagaminimui yra svarbios tokios dedamosios kaip energetinių resursų kaina ir darbo užmokestis. Kadangi pernai jie kilo, išaugo ir prekių kainos. Dabar kainos stabilizavosi, kai kurių maisto produktų kainos krinta, patikino A.Bagdonas. Tačiau verslai vis dar gyvena nežinomybe – karas Ukrainoje dar vyksta, tačiau energetikos kainos krinta, nors prekybininkai kainų mažinti nežada.
Tiek koronaviruso pandemija, tiek karo Ukrainoje kontekstas Vyriausybei turėjo būti ženklas, kad veikla turi būti peržiūrima – nebegalima dirbti taip, kaip buvo daroma anksčiau, sakė E.Sabutis.
Socialdemokratų siūlymui nepritaria
„Mūsų valstybė turi kelias institucijas, kurias galėtų dar pastiprinti ir kurių pagalba galima būtų prieiti prie bendro susitarimo ir monetiruoti kainas ir jas fiksuoti: ne prabangos prekėms, o toms, kurios yra esminės žmogaus išgyvenimui“, – teigė jis. Esą tai galėtų būti lyg sudėtinė dalis PVM lengvatos taikymui.
Šis socialdemokratų siūlymas anksčiau buvo kritikuojamas dėl to, kad prekybininkai pasiimtų didesnę pelno dalį. Tačiau, pasak Seimo nario, Konkurencijos tarnyba ir Vartotojų teisių tarnyba galėtų surasti bendrą sprendimą.
Tačiau A.Bagdonas skeptiškas.
„Manau, kad artimiausiu metu tikrai nebus planuojama tą daryti ir pasakysiu, kodėl. Šalies biudžetas yra toks, kokį mes jį turime. Jei tas lėšas numatome darbo užmokesčio augimui ir kad žmonės turėtų daugiau pinigų ir galėtų nuspręsti, ką pirkti, šis kelias teisingesnis.
Kolega minėjo, kad ankstesnių Vyriausybių tikslas buvo, kad pragyvenimo lygis augtų, užmokestis didėtų, bet dabar visi užmišta, su kuo buvo susidūrusi Vyriausybė – per pandemiją ir dabar karo pabėgėliams taip pat numatoma daug lėšų, kad jie jaustųsi pilnaverčiai.
Šiuo metu nematau tokios galimybės arba jau reikėtų įvesti papildomus mokesčius, kuriems, kaip liberalas, negalėčiau pritarti“, – komentavo laidos dalyvis.
Į šią repliką E.Sabutis atsakė: „Logika visiškai suprantama, bet galima pažiūrėti į kitų argumentų logiką. Tarkime, liberalių politinių jėgų atstovai mėgsta pabrėžti pasirinkimą. Sakome, kad reikia rinktis sveiką gyvenimo būdą, tačiau ką renkasi žmogus, neturintis pinigų ir neišgali nusipirkti brangesnių sveikų produktų?“, – kėlė klausimą politikas.
Jo teigimu, taip pat galima kalbėti ir apie valstybės išlaidų optimizavimą. Žiūrint į skurdžiausiai gyvenančius žmones, dar vienas būdų būtų dalijami maisto kuponai.
Liberalo A.Bagdono manymu, išties būtų naudinga, jei prekybininkai susitiktų dalykiškam pokalbiui su premjere ar ministre pirmininke. Esą tai galėtų duoti rezultatų ir valstybei nieko nekainuotų.
Politikas akcentavo, kad ši Vyriausybė daug dėmesio skiria mažiausias pajamas gaunančiai visuomenes daliai: du kartus padidinta minimali mėnesinė alga, kilo pensijos, neapmokestinamas pajamų dydis, išplėstas šildymo kompensacijų gavėjų ratas.
Tačiau socialdemokratas vis tiek kelias klausimą, ar buvo padaryta pakankamai – juk infliacija suvalgė visas pakeltas pensijas ar darbo užmokestį.
A.Bagdonas atkerta: „Kas būtų, jeigu apskritai jei nebūtume reagavę į infliaciją? Žmonės dar blogiau gyventų“. Tuo metu E.Sabutis nesutinka – negalima girtis tuo, kad buvo padaryta mažai, bet gerai.
