Būtent tokį procesą šiomis dienomis stebime Seime. Finansų ministerijos pristatytam bankų solidarumo mokesčiui po pateikimo pritarė net 107 parlamentarai. Negana to, pritarta ir naujojo mokesčio svarstymui skubos tvarka, o tai reiškia, kad jis galėtų įsigalioti jau nuo gegužės 1 d.
Tuo metu kai kitos valstybei svarbios reformos po Gedimino prospektą klaidžioja dešimtmečiais, sprendimas „nuskausminti“ bankus, panašu, bus priimtas per mažiau nei du mėnesius. Tik primenu, kad net ir visko mačiusius lobistus nustebinusi bendra finansų ministrės ir Lietuvos banko vadovo spaudos konferencija, kurioje ir pristatytas „laikinas bankų solidarumo įnašas“, įvyko kovo 9 d.
Naujasis mokestis stebina ne tik judėjimo per valdžios koridorius greičiu, bet ir planuojamų surinkti lėšų dydžiu. Finansų ministerija skaičiuoja, kad per 3 metus iš jo galėtų būti surinkta apie 410 mln. eurų (2023 m. – 130 mln. eurų, 2024 m. – 230 mln., 2025 m. – dar 50 mln.).
410 mln. eurų – maždaug tiek sudaro metinis Aplinkos ministerijos biudžetas. Už tiek būtų galima pastatyti dešimt Nacionalinių stadionų (arba keturis daugiafunkcius kompleksus), nupirkti šimtus radarų Ukrainai.
Savo ruožtu Vyriausybė nusprendė griežtai ir, reikia pripažinti, gana logiškai – surinktos lėšos atiteks krašto apsaugai. Tai, pasak valdančiųjų, Kremliaus agresijos akivaizdoje yra prioritetas numeris vienas. Tačiau lūkestis, kad kiti politikai nesugalvos „geresnių“ būdų naujiems pinigams panaudoti, buvo naivus.
Tai rodo ir balsavimo rezultatai. Už pasisakė 107 Seimo nariai, iš jų 45 – konservatoriai, 17 valstiečių, 14 demokratų, 12 socdemų, 10 mišrios grupės atstovų, šeši „darbiečiai“.
Net ir skeptiškai naujojo mokesčio atžvilgiu nusiteikusios liberalų frakcijos nebuvo vieningos. Laisvės frakcijoje šeši Seimo nariai susilaikė, du balsavo prieš, o Ewelina Dobrowolska ir Silva Lengvinienė mokesčio pateikimą nusprendė palaikyti.
Iš Liberalų sąjūdžio frakcijos balsavusių už buvo tik vienas – Simonas Gentvilas, dar keturi liberalai pasisakė prieš, keturi susilaikė. Įdomu, kaip jaunesniojo Gentvilo sprendimą palaikyti solidarumo mokestį bankams vertina Seimo senbuvis Eugenijus Gentvilas, balsavęs prieš.
Neaišku, ar darbas Vyriausybėje priverčia suprasti, kad pinigai į biudžetą turi iš kažkur ateitį. O gal ir E.Gentvilas tai puikiai supranta, nes tiesiog palaikius tokį pasiūlymą, po to būtų sunku pažiūrėti į akis sutiktiems draugams iš kokio nors Laisvosios rinkos instituto ar komercinio banko.
Taigi, mokesčio pateikimui Seimas pritarė gana vieningai. O kaip bus su priėmimu? Čia nuomonės gali išsiskirti labiau, nes dalis opozicijos norėtų bent kokį 100 mln. eurų surinktų lėšų panaudoti padidėjusių gyventojų palūkanų kompensavimui.
Šios idėjos palaikymui net bandoma surinkti 50 tūkst. piliečių parašų, o tada Seimas privalėtų ją svarstyti. Kaip manote, ar parašų rinkėjams pavyks? Sunkesnis klausimas būtų, ar meškos tuštinasi miške.
Žinoma, kad pavyks. Kas nenorėtų atgauti dalį bankui sumokėtų pinigų?
Bet ar Seimas tam pritars? Greičiausiai, ne. O tada 2024 metais prieš rinkimus bus galima nuolat apie tai kartoti – kokie blogi valdantieji, finansuoja tik krašto apsaugą, bet neduoda pinigų tiems, kam bankai ir taip sutinka jų paskolinti.
Vis dėlto didžiausias su bankų solidarumo mokesčiu susijęs klausimas yra apie jo surinkimą. Jau pačiame mokesčio dizaine yra numatyta, kad jis būtų mokamas tik nuo netipinių pajamų, t. y. nuo tų, kurias bankai gauna dėl Europos Centrinio Banko (ECB) mokamų pastaruoju metu padidintų palūkanų.
Patys komerciniai bankai šiuo metu už indėlius moka kur kas mažiau, nors ir nuolat komunikuoja, kad palūkanas kelia. Taip, šiuo metu jie už savo centriniame banke laikomus trilijonus gauna daug.
O kas, jeigu ECB išsigąs galimos recesijos ir palūkanas sumažins sparčiau, nei tikimasi? Kas jeigu Christine Lagarde ryšis pasakyti, kad bankai iš tikro nenusipelno dabar jiems mokamos rentos?
Tada Seimo narių dalijamas bankų solidarumo briedis taip ir liks nesumedžiotas. Galiausiai, vietoje briedžio gali tekti tenkintis kurapka.
