Galėtų būti ir pigiau
Picų pabrangimą prekybos centruose, anot kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ vadovo Arūno Vizicko, lėmė dvi priežastys.
„Brango pagrindiniai picų ingredientai: miltai, aliejus, sūris. Aliejus buvo labai pabrangęs, pigiausias kainavo beveik 3 eurus, dabar nukrito iki 2,40 euro, bet vis tiek du su puse karto brangesnis nei prieš metus.
Sūris irgi labai įspūdingai brango – vardinio sūrio 50 gramų pakelis nuo 1,45 euro pabrango iki 2,19 euro. Mėsos produktai pradėjo brangti dabar ir šis brangimas pakankamai ženklus, nors mėsa brango ir pernai – apie 30–40 proc.“, – skaičius portalui lrytas.lt vardijo A.Vizickas.
Picai paruošti ir po to užšaldyti dažniausiai reikalingos ir dujos bei elektra.
„Dujos labai ženkliai brango – buvo net iki aštuonių kartų pabrangusios. Dabar kaina sumažėjo. Elektros kaina nuo 20–30 centų buvo užkilusi iki 80 centų. Dabar sumažėjo“, – tikino pašnekovas.
Visgi kuo Lietuva kitokia? Rodos, maisto produktai bei energetika brango visoje ES panašiai, o štai picos kaina pas mus kilo 2,5 karto daugiau. A.Vizickas čia įžvelgia bandymų pasipelnyti – esą picos tikrai galėtų būti pigesnės.
„Tie skaičiai su picomis atrodo fantastiniai, bet iš tikrųjų taip ir yra, taip ir įvyko – jokio melo tame nėra. Per piką sugebėję pakelti kainas, gamintojai kol kas neskuba jų mažinti, nežiūrinti į tai, kad pardavimų ir suvartojimo kiekiai mažėja. Jei pardavimai ženkliai kris, tada mes matysime kainų atsitraukimą“, – prognozavo A.Vizickas.
Lietuvos tiekėjai skriaudžia labiausiai
Nors ne taip žymiai, picos brango ne tik parduotuvėse, bet ir picerijose. Jų vadovai portalui lrytas.lt atskleidė, kokios priežastys tą lėmė.
„Picas brangino visi, nes brango elektra ir visi maisto produktai. Iš maisto produktų viskas pabrango vienodai. Pas mus picos pabrango euru. Kainų mes niekada nesistengiame kelti, bandome išlaikyti pusiausvyrą. Kainų kėlimo tema yra skaudi“, – teigė picerijų „BZZ pizza“ direktorė Jurgita Sadlauskaitė.
Jai antrino ir picerijų „Pizza Verde“ direktorius Gintautas Ingileika.
„Kaina Lietuvoje yra tikrai labai didelė. Mes irgi kėlėme picų kainas. Bet branginome labai nedaug – centais. Per visą laikotarpį, pradedant nuo COVID-19, pas mus kainos pakilo gal 70 centų. Keliame tik tiek, kiek pabrangsta tiekimas.
Mes kepame neapolietiškas picas ir savo kainodarą lyginame daugiau su Londonu ir Neapoliu, tai mes esame netgi prie pigesnių. Kainų kėlimas mums – paskutinis žingsnis, kada nėra kitos išeities“, – atviravo G.Ingileika.
Jis įvardijo, kad pabrangimą Lietuvos picerijose labiausiai lėmė pakeltos lietuviškų tiekėjų kainos. G.Ingileikos manymu, yra ir besinaudojančių infliacija.
„Lietuviški tiekėjai labai stipriai ir neproporcingai pakėlė kainas. Net ir dabar keliamos kainos, aiškinant energetiniais kaštais, nors, kaip mes žinome, energetiniai kaštai dabar pinga. Mes 95 proc. maisto produktų importuojame iš Italijos, tai žinome, kaip kainos keičiasi ten – ten kyla ne taip, kaip Lietuvoje.
Lietuvos tiekėjai naudojasi situacija. Naudojasi visa grandinė: ir transportininkai, kurie veža, kelia kainas. Kas įdomiausia, jas kelia dabar, kada kuras yra atpigęs. Kainas kelia ir gamintojai“, – sakė pašnekovas.
Panašiai „Žinių radijui“ kalbėjo ir įmonės „Burokėlis ir krapas“, valdančios restoranų tinklus, vadovė Odeta Bložienė.
„Iš mūsų pagrindinių tiekėjų, kurie yra Italijoje, sulaukėme mandagių laiškų apie tai, kad brangsta visi resursai ir kils kainos. O Lietuvoje, kur irgi perkame produktus, tokių laiškų niekas nesiunčia, bet tas brangimas buvo nuolatos.
Labai svarbus dalykas – pajausti savo svečią ir klientą, kiek tu gali didinti tą kainą. Tu kartais tiesiog negali jos didinti, nes ji ir pačiam atrodo neadekvati. Tada galvoji, kaip dirbti efektyviau, ką sugalvoti, kaip optimizuoti. Jei tu pakelsi kainas ir pas tave nebeateis?“ – sakė O.Bložienė.
Rizikų čia įžvelgė ir A.Vizickas.
„Lietuviai iš seno buvo kaip melžiama karvė. Jei kyla kaštai, tą kompensuoja lietuviai, jiems kaina auga. Lietuvoje pabrangimas labai paprastai ir greitai perkeliamas ant vartotojo pečių per visas grandines, o Europos rinkoje egzistuoja reali konkurencija, ten pirkėjai nesutinka su pabrangimu, nes turi alternatyvas – jei produktas per brangus, jie jo neperka“, – teigė jis.
Pasak jo, to Lietuvoje nematyti, nežiūrint į tai, kad Lietuvos banko tyrimai skelbia, kad Lietuvoje su konkurencija viskas gerai.
„Turbūt paskirstymo grandinėje egzistuoja tam tikri barjerai, kurie padaro tokią situaciją, kad mes šiame kontekste varžybose esame prizinėse vietose brangimo prasme. Lietuvos banko tyrimas buvo šleivas kreivas, bet ten buvo mintis, kad per vienerius metus mes realiai pasivijome ES kainų lygį. Bet mūsų žiniomis, ta informacija kai kuriose kategorijos atsilikusi – mes jau pralenkėme tą kainų lygį“, – dalijosi A.Vizickas.
Laukite tik pabrangimo
Dar viena problema, iškėlusi picų kainas kavinėse – besikeičiantys pardavimo kanalai. Dabar nemažai klientų picas užsisako per „Wolt“ ir „Bolt Food“ maisto užsakymo ir pristatymo platformas.
„Šios pasiima iki 30 proc. nuo kainos. Anksčiau, kada žmonės daugiau ateidavo gyvai, gal 20 proc. sudarė pardavimai per „Bolt“ ir „Wolt“. O dabar, ypač picerijose, jie sudaro iki 80 proc. Tai verčia kelti kainas“, – tikino G.Ingileika.
Aišku, savo davė ir energetika, ypač tiems, kurie picas kepa naudodamiesi elektra.
„Kai elektra buvo stipriai pabrangusi, šoko ir picų kainos. Dabar, žinoma, niekas jų nesumažino. Kam sumažinti, jei visa rinka nesumažino? Čia yra gobšumas, norima daugiau užsidirbti, nes klientai priprato. Kam mažinti, jei klientas nori mokėti?“ – piktinosi G.Ingileika.
„Dar vienas dalykas, kuris lipa visiems ant kulnų, yra atlyginimų augimas. Natūralu, kad augant kainoms, žmonės tikisi uždirbti daugiau. Tas augimas galutiniam vartotojui atsiranda ne iš niekur – ne siekiant didesnio pelno, o norint pasidengti augančius kaštus“, – tikino ir O.Bložienė.
Picerijų direktoriai viliasi, kad kainos ateity mažės, tačiau tuo patys nelabai tiki. Esą kaip tik realiau, kad picų mėgėjams teks dar labiau papurtyti savo pinigines.
„Niekur nedingsi, su tuo susitaikai. Tikiuosi, kad šis kilimas baigsis, kainos stabilizuosis ir pradės mažėti. Bet mes tik viliamės – prognozuoti to negalime“, – teigė J.Sadlauskaitė.
„Kai pasibaigs PVM lengvata, viso maitinimo kainos eis į viršų. Dabar PVM lengvata yra apie 9 proc., ji galios dar metus. Po to mes pamatysime apie 20 proc. pabrangimą. Lietuva darosi neproporcingai brangi šalis. Ir brango ne tik maistas“, – antrino G.Ingileika.
