„Binance“ bei jos įkūrėjas Changpeng Zhao, kaip ir buvęs kompanijos atitikties pareigūnas, kaltinami federalinių JAV įstatymų vengimu, neefektyviu pinigų plovimo prevencijos vykdymu ir neleistinu paslaugų teikimu Amerikos piliečiams.
Tuo pat metu „Financial Times“ paskelbė tyrimą, kuriame atskleidžiama, kad „Binance“ ilgus metus slėpė savo ryšius su Kinija.
„Binance“ yra tiesiogiai susijusi ir su Lietuva. Bendrovė ne tiktai teikia paslaugas Lietuvos piliečiams, bet čia yra įsteigusi ir padalinį, įregistruotą „Bifinity“ pavadinimu.
JAV pateikė ieškinį bendrovei dėl to, kad jai nepavyksta užtikrinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. O ar į šį amerikiečių žingsnį reaguos Lietuvos valdžia bei priežiūros institucijos?
Slėpė ryšius su Kinija
„Financial Times“ duomenimis, „Binance“ net kelerius metus palaikė ryšius su Kinija, nors 2017 m. buvo viešai paskelbusi, kad palieka šią šalį po to, kai Kinijos valdžia priėmė sprendimą uždrausti kriptovaliutas savo valstybėje.
Remdamasis gautais dokumentais „Financial Times“ paskelbė, kad „Binance“ biuras veikė Kinijoje dar ir 2019 metų pabaigoje.
Negana to, bendrovė taip pat naudojosi ir vieno Kinijos banko paslaugomis, kad galėtų mokėti atlyginimus savo darbuotojams.
Nors „Binance“ viešai tvirtino, kad jų biurai veikė tiktai Maltoje, Singapūre bei Ugandoje, vis dėlto bendrovė turėjo padalinį Šanchajuje.
Tačiau dar 2021 metais Maltos finansinių paslaugų institucija net du kartus viešai įspėjo visuomenę, kad „Binance“ neturi teisės teikti paslaugų maltiečiams pagal šios šalies įstatymus.
Tokį pat sprendimą tais pačiais metais paskelbė ir Singapūro finansų rinkos priežiūros institucija, nurodžiusi, kad „Binance“ neturi teisės teikti mokėjimo paslaugų valstybės piliečiams.
Po pastarojo sprendimo „Binance“ paskelbė iš savo platformos pašalinanti galimybes atlikti operacijas Singapūro doleriais, o kriptovaliutų programėlė dingo iš Singapūro gyventojams prieinamų „App Store“ ir „Google Play“ platformų.
Kaip rašė „Financial Times“, remdamasis vieno darbuotojo liudijimu, Šanchajuje tenykščiai darbuotojai buvo įspėti nevilkėti jokių drabužių ar aksesuarų su „Binance“ logotipu ne tik pačios įmonės patalpose, bet ir jų prieigose.
Be to, „Binance“ instrukcijose naujiems darbuotojams buvo nurodoma naudojamuose įrenginiuose įsidiegti ir naudoti VPN programinius sprendimus, padedančius nuslėpti įrenginio, iš kurio jungiamasi prie įvairių sistemų, adresą ir užšifruoti duomenis.
Kriptovaliutų kompanijos atstovai anksčiau tvirtino, kad Šanchajuje buvo likę tik maža dalis klientų aptarnavimo specialistų.
„Binance“ įkūrėjas Changpeng Zhao yra gimęs Kinijoje, bet nuo vaikystės turi Kanados, į kurią išvyko jo šeima, pilietybę.
Pati bendrovė neigė, kad jos padaliniai veikia Kinijoje.
Jos atstovai „Financial Times“ tvirtino, kad šioje šalyje neturi jokios įrangos, serverių ar duomenų bazių.
Pasak kompanijos, Kinijos vyriausybė, kaip ir bet kurios kitos šalies vyriausybė, neturi priėjimo prie „Binance“ klientų informacijos, išskyrus tuos atvejus, kai teikiami atsakymai į teisėtus teisėsaugos institucijų paklausimus.
Sulaukė prievaizdo kirčio
JAV Žaliavų ateities sandorių prekybos komisija (CFTC) šių metų kovo pabaigoje „Binance“ pareiškė oficialius kaltinimus neleistina veikla.
Teigiama, kad leidimo veikti JAV neturinčios bendrovės darbuotojai aptarnaudavo Amerikos klientus, suteikdami jiems informaciją, kaip, pasinaudojant VPN sprendimais, apeiti šalyje galiojančius apribojimus naudotis šia kriptovaliutų platforma.
CFTC bendrovei pateiktame ieškinyje teismo prašoma keityklai įvesti draudimą prekiauti kriptovaliutomis ir registruoti naujus klientus.
„Ne vienus metus „Binance“ žinojo, kad pažeidžia CFTC taisykles, ir aktyviai dirbo, kad išsaugotų pinigų srautus ir išvengtų atitikties. Tai turėtų būti įspėjimas, kad komisija netoleruos sąmoningo JAV įstatymų vengimo“, – po pateikto ieškinio BBC komentavo CFTC vadovas Rostinas Benhamas.
Dar prieš mėnesį iki CFTC pateikiant ieškinį viešą laišką „Binance“ vadovams paskelbė trys JAV senatoriai.
Jame įspėjama apie „Binance“ keliamas finansines ir atitikties valdymo rizikas, taip pat pateikti kaltinimai, kad bendrovė apeidama nustatytas sankcijas ir tiesiogiai užsiima pinigų plovimu.
„Per kelerius metus nuo įkūrimo „Binance“ pasinaudodama kriptovaliutomis plovė pinigus, pervesdama mažiausiai 10 milijardų dolerių nusikaltėliams ir sankcijų siekiantiems išvengti asmenims.
Tai nėra atsitiktinumas. Panašu, kad pinigų plovimas yra pagrindinė „Binance“ verslo strategijos dalis“, – viešame laiške dėstė JAV senatoriai.
Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad pačios kriptovaliutų bendrovės darbuotojai išreiškė susirūpinimą dėl silpnų bendrovėje taikomų procedūrų, kuriomis siekiama tinkamai identifikuoti klientus, suprasti jų lėšų kilmę, atliekamų operacijų tikslą. Bet, kaip pažymėjo senatoriai, „Binance“ įkūrėjas Changpeng Zhao neatsižvelgė į išsakytą kritiką.
Priešingai – darbuotojams esą buvo nurodyta taikyti kuo paprastesnį „pažink savo klientą“ procesą, kad vartotojai galėtų prekiauti kriptovaliutomis vos per 10 minučių nuo prisiregistravimo, taip greičiausiai apeinant kliento tapatybei nustatyti reikalingos informacijos rinkimo etapą.
Pernai gruodį „Reuters“ agentūra paskelbė, kad JAV Teisingumo departamentas „Binance“ veiklą tiria jau nuo pat 2018 metų, o įtarimai tie patys – pinigų plovimas ir sankcijų vengimas.
Teisėsaugai kilo klausimų ir dėl valdymo struktūros, nes bendrovės holdingo kompanija yra registruota lengvatinio apmokestinimo zonoje – Kaimanų Salose, tačiau pati „Binance“ niekada taip ir neatskleidė, iš kurios valstybės pagrindinė kriptovaliutų keitykla vykdo veiklą.
Po JAV pareikštų kaltinimų „Binance“ viešai paskelbė apgailestaujanti dėl tokio CFTC žingsnio. Anot bendrovės, tokie kaltinimai paremti nepilna faktų visuma.
Toliau aptarnauja Rusiją?
Užsienio žiniasklaidoje anksčiau buvo pasirodžiusi informacija, kad bendrovė teikia su kriptovaliutomis susijusias paslaugas ir sankcionuotiems Rusijos subjektams.
Šių metų vasario mėnesį „Politico“ paskelbta, jog dvi didžiausios pasaulyje kriptovaliutų keityklos nesiėmė veiksmų, kad užkirstų kelią sankcionuotiems Rusijos bankams naudotis jų platformomis.
Blokų grandinių analizės centras „Inca Digital“, kuris bendradarbiauja su CFTC bei JAV gynybos pažangos projektų agentūra, Rusijos karinės invazijos į Ukrainą metinių proga paskelbė įdomią ataskaitą.
Joje atkreiptas dėmesys, kad kai kurios kriptovaliutų keityklos vis dar leidžia rusams perkelti savo turtą į šalį ir iš jos naudojantis tokiomis platformomis ir apeinant gausėjančias sankcijas.
Ataskaitoje teigiama, kad „Binance“ siūlo kelis būdus rusams konvertuoti vietos valiutas į virtualias.
Tvirtinama, kad nors platforma neleidžia vartotojams naudoti Rusijos kredito bei debeto kortelių ar bankų, kuriems taikomos sankcijos, sąskaitų, remiantis ataskaita, lėšos yra prieinamos per tarpusavio mainus platformoje.
„Binance“ tokius kaltinimus pavadino kategoriškai klaidingais.
Šių metų kovo mėnesį kriptovaliutų milžinė paskelbė, kad Rusijos piliečiams uždraudė tiesioginių mainų sandorius vykdyti doleriais ir eurais, tačiau kita valiuta, pavyzdžiui, rubliais, jie nėra draudžiami.
Prieš metus „Binance“ viešai paskelbė, kad vartotojams iš Rusijos, kurie turi sukaupę daugiau nei 10 tūkst. eurų vertės kriptoturto ir nėra patvirtinę savo adreso, platformoje bus taikomi prekybos ir mainų apribojimai.
Kad „Binance“ tebedirba Rusijoje, matoma iš viešai prieinamos informacijos.
Pavyzdžiui, profesiniame socialiniame tinkle „LinkedIn“ galima rasti ne vieną „Binance“ darbuotoją, kuris dirba Rusijoje.
Antai Olga Gončarova nurodė, kad yra bendrovės „Binance“ vadovė ryšiams su valdžios institucijomis Rusijoje.
Įdomu tai, kad prieš tai O.Gončarova vadovavo vienam Rusijos centrinio banko departamentui.
Darbuojasi ir Lietuvoje
Nuo 2020 metų Lietuvoje „Binance“ yra įsteigusi savo padalinį, kuris registruotas „Bifinity“ pavadinimu.
Šios įmonės pajamos 2021 metais viršijo net 640 mln. eurų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2022 metais bendrovė sumokėjo per 41,5 mln. eurų mokesčių į Lietuvos biudžetą.
Įdomu tai, kad Lietuvoje registruotoje bendrovėje „Bifinity“ 2022 metais dirbo vos 18 darbuotojų. O per visą veikimo Lietuvoje laikotarpį nuo pat 2020 metų jų skaičius neviršija 20.
Toks „Binance“ indėlis į Lietuvos biudžetą neliko nepastebėtas ir valdžios atstovų.
Štai 2022 metų spalį Paryžiuje vykusiame Lietuvos ir Prancūzijos verslo forume ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, be susitikimų su Prancūzijos verslininkais, taip pat susitiko ir su „Binance“ vadovais ir aptarė jų plėtros Lietuvoje planus.
Tiesa, kaip tokie ministrės pokalbiai su galimai ryšius su Kinija nuslėpusiais verslininkais atitinka bendrą atsiribojimo nuo Kinijos ekonominės įtakos politinę liniją, lieka neaišku.
Pranešimų skaičius – paslaptis
Praėjusiais metais viešai buvo skelbta, kad Lietuvoje veikianti bendrovė „Bifinity“ aptarnauja didžiausios pasaulio kriptoturto bendrovės „Binance“ ekosistemą ir jos klientams padeda konvertuoti įprastinius pinigus į kriptovaliutas ir iš jų.
Vadinasi, Lietuvoje dirbantys 20 darbuotojų spėja aptarnauti 90 mln. „Binance“ klientų visame pasaulyje.
Dar 2021 metų liepą Lietuvos bankas įspėjo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veikla užsiimančią „Binance“, kad ši bendrovė teikia investicines paslaugas Lietuvoje neturėdama tam licencijos.
Tuomet prievaizdai nurodė užtikrinti, kad bendrovės viešai skelbiama informacija neklaidintų vartotojų.
Centrinis bankas atkreipė dėmesį, kad su kriptoturtu susijusios paslaugos yra nereguliuojamos ir neprižiūrimos, vartotojai rizikuoja prarasti visas investuotas lėšas.
Šį mėnesį Lietuvos bankas taip pat skyrė 180 tūkst. eurų baudą bendrovei „Finansinės paslaugos „Contis“.
Pastaroji bendrovė kriptovaliutų milžinei „Binance“ teikia mokėjimo kortelių leidimo paslaugas.
Lietuvos bankas savo sprendime nurodė, kad „Finansinės paslaugos „Contis“ toje pačioje sąskaitoje laikė ne tiktai klientų, bet ir partnerių lėšas, todėl pažeidė Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą.
Prievaizdai nurodė, kad kurį laiką įstaiga apskritai nebuvo reglamentavusi klientų lėšų apsaugos proceso, o vėliau parengti šios srities vidaus dokumentai turėjo esminių trūkumų.
Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, kriptovaliutų keityklų bei su kriptovaliutomis susijusių bendrovių veikla reguliuojama tik pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, o ES šalys gali numatyti papildomus reikalavimus ar taisykles.
Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą, kriptovaliutų keitykloms, virtualių piniginių administratoriams ir išankstinio kriptožetonų platinimo rengėjams keliami registracijos, klientų identifikavimo, duomenų kaupimo reikalavimai, taip pat prievolė pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) apie įtartinas ar didesnes transakcijas.
FNTT patvirtino, kad „Bifinity“ tokius pranešimus teikia, tačiau kiek ir apie ką – tai laikoma neskelbtina informacija.
Atitinkamai, FNTT teigimu, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nedraudžia finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams dalį veiklos funkcijų vykdymo perduoti kitam asmeniui, kitaip tariant, samdyti specialistus iš išorės.
Nepaisant to, kad Amerikoje „Binance“ buvo pateikti rimti įtarimai, FNTT tvirtino jos padalinio „Bifinity“ patikrinimo šiuo metu neplanuojanti.
Ryšius su kinų valdžia siūlo vertinti rimtai
- Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius tvirtina, kad Lietuvos valdžia ir priežiūros institucijos turėtų atkreipti dėmesį į signalus iš JAV.
- „Amerikiečių tyrimai aiškiai įrodo, kad lieka akivaizdūs šios kompanijos ryšiai su Kinija. Tad įsileisti tokias bendroves į mūsų rinką yra panašiai, kaip prisikviesti „Yandex“ ar kurią kitą Rusijos technologijų kompaniją. Manau, kad Lietuvoje trūksta sisteminio požiūrio į tokias grėsmes, – ką mes įsileidžiame, ką jie čia veikia, su kuo susiję? Plėtoti finansinių technologijų sektorių yra labai gerai, tik susidaro įspūdis, kad vienu metu buvo sumažintas dėmesys šioms kompanijoms. Juk buvo ir tokių atvejų, kai jas steigė veikėjai iš Rusijos. Dabar mes suvokiame, ką reiškia ta šalis, tačiau Kinija irgi sparčiai eina jos pėdomis“, – sakė M.Laurinavičius.
