Lyginant su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, deficitas padidėjo, praneša Eurostatas.
Nurodoma, kad priemonės, skirtos sumažinti didelių energijos kainų poveikį, 2022 m. trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčiais turėjo didelį poveikį valdžios sektoriaus balansui, o daugumoje valstybių narių ir toliau buvo užfiksuotas valdžios sektoriaus deficitas.
Lietuvoje paskutinį 2022 m. ketvirtį deficitas sudarė 4,3 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus skola euro zonoje sumažėjo iki 91,6 proc. BVP
2022 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis euro zonoje siekė 91,6 proc., t. y. buvo mažesnis nei trečiojo ketvirčio pabaigoje, kai sudarė 93 proc., praneša Eurostatas.
Visoje Europos Sąjungoje šis santykis taip pat sumažėjo nuo 85,1 proc. iki 84 proc.
Tiek euro zonoje, tiek ES valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis sumažėjo dėl to, kad BVP augimas absoliučiais dydžiais nusvėrė valdžios sektoriaus skolos padidėjimą.
Lietuvoje paskutinį 2022 m. ketvirtį valdžios sektoriaus skola siekė 38,4 proc.
Euro zonos valdžios sektoriaus deficitas – 3,6 proc.
2022 m., lyginant su 2021 m., sumažėjo tiek euro zonos, tiek ir visos Europos Sąjungos valdžios sektoriaus deficitas, taip pat ir valstybės skola, praneša Eurostatas.
Euro zonoje valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis sumažėjo nuo 5,3 proc. 2021 m. iki 3,6 proc. 2022 m., o ES – nuo 4,8 proc. iki 3,4 proc.
Euro zonoje valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis sumažėjo nuo 95,5 proc. 2021 m. pabaigoje iki 91,6 proc. 2022 m. pabaigoje, o ES – nuo 88 proc. iki 84 proc.
