„Įvertinęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo motyvus ir plečiamąjį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo aiškinimą, nusprendžiau trauktis iš užimamų pareigų. Pripažįstu, kad padariau klaidų pildydamas deklaraciją, todėl nenoriu toliau kelti kredibilumo abejonių ir diskredituoti visos Finansų ministerijos dėl asmeninio suklydimo“, – pranešime spaudai teigia G. Norkūnas.
„Tuo pačiu nesutinku su VTEK išaiškinimu ir atsakingai pareiškiu, kad dėl sprendimų AB „Ignitis grupė“ atžvilgiu esu ramus, kadangi niekada nedalyvavau rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su AB „Ignitis grupė“ pelnu bei dividendais, taip pat niekada neteikiau pasiūlymų, susijusių su jais. Einant viceministro pareigas mano asmeniniai interesai niekada neturėjo viršenybės prieš valstybės interesus“, – taip pat pažymi jis.
Viceministras teigia, jog nors Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas aiškiai pasako, kad „interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais“, VTEK savo sprendime privačius interesus išplėtė iki „finansinės naudos įgijimo perspektyvų“ ir net nebandė pagrįsti, kuo išvardinti sprendimai yra susiję su smulkiojo akcininko privačiais interesais.
„VTEK tiesiog ištraukė iš konteksto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutarties ištrauką „<...> nebūtina nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos <...>“ ir konstatavo, kad dalyvavimas bet kokiuose su įmone susijusiuose sprendimuose yra susijęs su privačiais interesais. Vadinasi, valstybės valdomų įmonių akcijų turėjimas neleidžia dirbti valstybės tarnyboje, kadangi viskas yra susiję su privačiais interesais, o tokių akcijų turėjimas – baudžiamas“, – sako G. Norkūnas.
G. Norkūnas taip pat pažymi, jog VTEK išaiškinime suponuojama, kad valstybės valdomų įmonių akcijų turėjimas yra pažeidimas, nors, pavyzdžiui Akcinių bendrovių įstatymas leidžia valstybės valdomų įmonių vadovams, kurie dalyvauja priimant sprendimus, įmonių akcijų turėti. Visgi, remiantis VTEK sprendimo logika, akcijų turintys vadovai negali dalyvauti priimant bet kokius su įmone susijusius sprendimus, nes visi jie susiję su jų asmeniniu interesu.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į viešumoje kilusius klausimus dėl gautų dividendų sumos – esant smulkiuoju investuotoju per dvejus su puse metų viceministras iš Bendrovės gavo 1 281,79 eurų dividendų.
Viceministras pripažįsta, jog susiklosčiusi situacija tik gilina priešpriešą tarp Prezidentūros ir Vyriausybės, o tai trukdo bendram konstruktyviam aukščiausių institucijų darbui Lietuvos labui, todėl priimtas sprendimas pasitraukti iš užimamų pareigų.
„Keliame sau aukščiausius politinės kultūros ir etikos standartus, todėl šiuo atveju Gedimino sprendimas pasitraukti yra būtent atsakomybės už klaidas prisiėmimas.
Esu dėkinga Gediminui už darbą tiek kuruojant Biudžeto, Valstybės turto valdymo ir Valstybės iždo departamentus, tiek pasitelkus patirtį ir žinias energetikos sektoriuje prisidedant prie globalios energetinės krizės sprendimų įgyvendinimo, tiek ir kuravus didžiausią Lietuvos energetikos įmonę“, – pranešime spaudai pažymi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
G. Skaistė nėra linkusi pati vertinti, ar nepalankaus VTEK išaiškinimo sulaukęs G. Norkūnas turėjo pasitraukti iš užimamų pareigų.
„Manau, kad viceministras pats priima sprendimus dėl savo interesų derinimo ir, turbūt, įvertinęs visas aplinkybes, nusprendė, kad šis sprendimas būtų teisingiausias“, – Seime žurnalistams teigė ministrė.
Panašiai G. Skaistė atsakė ir sulaukusi konkretaus klausimo – kokia yra jos asmeninė nuomonė dėl to, ar G. Norkūnas turėjo pasitraukti.
„(G. Norkūnas – ELTA) įvertino pateiktus argumentus, pripažino, kad klaidingai pateikė deklaracijas. Turbūt įvertino savo padarytas klaidas ir priėmė sprendimą pasitraukti iš užimamų pareigų“, – teigė G. Skaistė.
Oficiali paskutinė viceministro G. Norkūno darbo diena – balandžio 28 d.
G. Norkūnas: išeinu su ramia sąžine
Iš pareigų besitraukiantis finansų viceministras pripažįsta, kad padarė klaidą netinkamai deklaravęs turimas „Ignitis grupės“ akcijas, tačiau savo sąžinę laiko švaria.
„Galiu pasakyti, kad mano sąžinė yra rami. Aš žinau, kad mano asmeniniai interesai niekada nebuvo viršesni nei valstybės interesai. Ir priimdamas sprendimus, kuriuos aš priėmiau, tikrai dariau viską objektyviai. Atitinkamai nenoriu, kad dėl mano klaidų kentėtų Finansų ministerijos kolegos, jų sprendimai ir institucijos reputacija. Todėl pasitraukiu“, – aiškino jis.
Viceministras neigia, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė ar kiti Vyriausybės atstovai reikalavo jo pasitraukimo. G. Norkūno teigimu, finansų ministrė priekaištų jam nepareiškusi.
„Tai yra mano sprendimas. Ir tai yra mano sprendimas, nes klaida deklaracijoje yra mano, bet kokios kitos insinuacijos dėl veiksnių, neveikimo ir interesų arba kitų žmonių dalyvavimo, neturi jokio pagrindo. Iš tiesų ministrė priekaištų dėl darbo man neišreiškė. Aš neturiu jokio pagrindo teigti, kad buvo nepasitikėjimas“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad VTEK konstatavo, jog finansų viceministras G. Norkūnas supainiojo viešus ir privačius interesus, tinkamai nedeklaravęs turimų valstybinės įmonės „Ignitis grupė“ akcijų bei nenusišalinęs nuo kai kurių sprendimų, susijusių su įmonės veikla.
VTEK išvadą įvertinusi Prezidentūra tvirtino, kad sprendimas dėl G. Norkūno „yra akivaizdus“.
Tyrimą dėl G. Norkūno VTEK pradėjo praėjusių metų gruodį. Komisija siekė išsiaiškinti, ar G. Norkūno veikla atitinka įstatymų nuostatas, įpareigojančias deklaruoti privačius interesus ir savo tarnybinėje veikloje vengti interesų konflikto.
Nagrinėta, ar G. Norkūnas dalyvavo su AB „Ignitis grupė“ susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose ir ar tokios viceministro galbūt atliktos veikos neprieštarauja Įstatymo reikalavimams, draudžiantiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti, jeigu tai susiję su egzistuojančiais privačiais interesais. Taip pat vertinta, ar G. Norkūnas tinkamai deklaravo privačius interesus, atsiradusius jam sudarius sandorius su AB „Ignitis grupė“.
Įtarimai dėl galimo G. Norkūno interesų konflikto kilo po to, kai LRT žurnalistai išsiaiškino, kad viceministras G. Norkūnas, kuriam pavesta tiesiogiai kuruoti „Ignitis grupę“, anot tyrimo, pats turi „Ignitis grupės“ akcijų.
Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys turi 40 proc. akcijų bendrovėje „Catus“, kuri valdo daugiau kaip 90 proc. bendrovės „Norteo“ akcijų, o ši turi „Ignitis grupės“ akcijų.
