JAV kompanija „Tupperware“, visame pasaulyje išgarsėjusi savo plastikiniais indais, jau seniai tapo legenda, ypač tiesioginių pardavimų srityje.
Tačiau šiuo metu, regis, įmonės laukia liūdna pabaiga. Pandemija jai suteikė nemažai vilčių, bet dabar galimybės išlikti rinkoje vertinamos itin skeptiškai.
Istorija
1946 metais itin patogias plastiko dėžutes maisto produktams ar gėrimams sukūręs amerikietis Earlas Tupperis iš pat pradžių nusprendė imtis pokario metu paplitusios strategijos – platinti gaminius vakarėlių metu.
Prekiautojai susitardavo su galimais pirkėjais, šie susirinkdavo su kaimynais, ir visi būdavo supažindinami su gaminiais. Daugiausia, žinoma, jais domėdavosi moterys.
Iš pradžių „Tupperware“ pavadinta kompanija iš Masačusetso valstijos buvo tiesiog vietinė įmonė, kol jos pardavimų skyriui nepradėjo vadovauti Brownie Wise.
Ji nusprendė, kad tokią strategiją, kai gaminiai pristatomi iš prekeivio rankų namų aplinkoje, galima pritaikyti net tarptautiniu mastu.
Bendrovė ėmė sparčiai augti, plėstis į kitus žemynus. Žvelgiant į apyvartą, aukso amžių ji išgyveno po 2008 metų finansų krizės, o 2013-aisiais „Tupperware“ apyvarta visame pasaulyje siekė daugiau nei 2,5 mlrd. eurų.
Dugnas
Vėlesniais metais buvo nuosmukis, tačiau pandemijos metu apyvarta atsigavo. Nieko stebėtina – juk daugelis buvo užsidarę namuose ir ten gamino maistą, o jam laikyti reikėjo indų. Tačiau pasibaigus apribojimams apyvarta staigiai smigo.
Dar praėjusį lapkritį įmonės vadovybė įspėjo, kad padėtis nepavydėtina. O šįmet kovą paskelbta, kad apyvarta per metus sumažėjo 18 proc. – iki 1,4 mlrd. eurų.
„Dėl likvidumo stokos neaišku dėl įmonės veiklos tęstinumo. Bendrovei skubiai reikia pinigų“, – tokią žinią rinkai pasiuntęs „Tupperware“ vadovas Miguelis Fernandezas sukėlė tikrą katastrofą, nes kompanijos akcijų kaina per dieną krito beveik 50 proc.
Klaidos
Bendrovės pelnas pradėjo smukti dar prieš porą dešimtmečių. Buvo mėginama plėsti gaminių asortimentą – įsigijus porą kompanijų, šalia indų pirkėjams imta siūlyti kosmetikos ir asmens higienos produktus.
Tai nepadėjo, tad prasidėjo chaosas kompanijos viršūnėse. 2018 m. pasitraukė net 26 metus jai vadovavęs Rickas Goingsas, neilgai dirbo dar du vadovai, kol prie vairo stojo M.Fernandezas, į „Tupperware“ persikėlęs iš kosmetikos bendrovės „Avon“.
Vis dėlto didžiausia klaida buvo tai, kad bendrovė pernelyg pasitikėjo tiesiogine prekyba ir produktų pristatymais namų aplinkoje, taip pramiegojusi pasaulinę skaitmenizavimo bangą. Daug ką sako vien tai, kad „Tupperware“ savo interneto parduotuvę atidarė tik 2018 metais, kai tokias seniai turėjo net ir smulkiausi gamintojai.
Netrukus kompanija ėmė nuomotis plotus ir prekybos centruose, bet, kaip rodo krintanti apyvarta, tai nebegelbėjo. Tiesiog viskas buvo daroma pavėluotai.
Tendencijos
Tačiau tai visiškai nereiškia, kad tiesioginę prekybą galima laidoti. Priešingai – jos apimtis visame pasaulyje auga. Išskyrus, žinoma, „Tupperware“ ir kitas laiku nesugebėjusias persiorientuoti įmones.
„Nenoriu, kad šis atvejis būtų suprastas kaip įspėjimas visam sektoriui. Tiesioginis pardavimas toliau veikia, pastaraisiais metais juo besiverčiančios įmonės atrado socialinės žiniasklaidos kanalus, per kuriuos pasiekia naujas tikslines grupes, ypač jaunimą“, – sakė Vokietijos Manheimo universiteto profesorius Florianas Krausas.
Tai įrodo ir statistika. Europos tiesioginės prekybos asociacijos duomenimis, 2021 m. Europos Sąjungoje tokio tipo pardavimai ūgtelėjo 3 proc., o kitose Europos regiono šalyse (Norvegijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje) – net 5,7 proc.
Asociacijos duomenimis, 2021 metais tiesioginiais pardavimais vertėsi 6,565 mln. europiečių.
Dauguma buvo moterys – net 81 proc.
Visame pasaulyje 2021-aisiais tiesioginės prekybos apimtis buvo 1,5 proc. didesnė nei 2020 metais ir siekė 186 mlrd. dolerių (169 mlrd. eurų). Tokia veikla užsiėmė net 128 mln. žmonių.
Parengta pagal „Manager-Magazin.de“.
