Įvairiomis nusikalstamomis veikomis – kyšininkavimu, papirkimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu – šioje byloje kaltinami septyni asmenys: dabar jau buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Artūras Aušra, buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Androsovas, kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekančios bendrovės „Šiaulių plentas“ buvęs vadovas J. Aleksa, šios bendrovės tada buvęs Komercijos direktorius Darius Strioga, dabar einantis vienos privačios bendrovės komercijos direktoriaus pareigas, ir dar trys kitų privačių bendrovių vadovai – Viktoras Vachteris, Erlandas Baliutavičius ir Rimantas Vaitkus.
46 tomų baudžiamojoje byloje dėl korupcijos, organizuojant gatvių ir kelių remonto darbų viešuosius pirkimus Šiaulių mieste ir regione, teismui teko apklausti daugiau kaip 60 liudytojų. 267 lapų nuosprendyje konstatuojama, kad kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos.
Teismas visus kaltinamuosius pripažino kaltais ir paskyrė jiems bausmes: kaltinamajam J. Aleksai už papirkimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, dokumentų klastojimą – 18 830 eurų dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kaltinamajam D. Striogai už papirkimą – 11 298 eurų dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, buvusiam LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjui, kaltinamajam A. Aušrai už kyšininkavimą, dokumentų klastojimą – laisvės atėmimą 3 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – 941 euro dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teismo sprendimu iš minėto nuteistojo turės būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 29 078 eurai.
Šiaulių apygardos teismas buvusiam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojui, kaltinamajam A. Androsovui už kyšininkavimą skyrė laisvės atėmimą 2 metams, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 1 metams.
Teismo sprendimu iš nuteistojo turės būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 12 750 eurų, kaltinamajam V. Vachteriui už apgaulingą apskaitos tvarkymą – 5649 eurų dydžio baudą, kaltinamajam E. Baliutavičiui už apgaulingą apskaitos tvarkymą – 3766 eurų dydžio baudą, kaltinamajam R. Vaitkui už apgaulingą apskaitos tvarkymą – 5649 eurų dydžio baudą.
Kaip nusikalstamos veikos rezultatas – mobiliojo ryšio telefonai, nešiojamieji kompiuteriai – teismo sprendimu iš nuteistųjų bus konfiskuoti.
Teismas nustatė, kad LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus tuometinis vedėjas A. Aušra sudarydavo bendrovei „Šiaulių plentas“ palankias sąlygas dalyvauti LAKD organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose nuo 2015 metų rugsėjo iki 2016 metų liepos mėnesio. Jis informuodavo įmonės direktorių J. Aleksą apie organizuojamus valstybinės reikšmės kelių tvarkymo viešuosius pirkimus, derindavo pirkimo procedūrų eigą įmonės naudai ir kitokiais būdais sudarydavo palankias sąlygas bendrovei laimėti pageidaujamus viešuosius pirkimus Šiaulių regione – veikdamas minėtos bendrovės naudai A. Aušra iki pirkimų paskelbimo leido J. Aleksai pasirinkti ir nuspręsti, koks konkretus kelias bei jo ruožas galėtų būti remontuojamas – kokių kelių atkarpų remontu „Šiaulių plentas“ būtų suinteresuotas dalyvauti viešajame pirkime.
Bylos duomenimis, pavyzdžiui, 2016 m. birželį LAKD vykdant viešąjį pirkimą dėl projekto „Valstybinės reikšmės kelio Joniškis–Linkuva ruožo nuo 26,8 iki 28,3 km asfalto dangos taisymo projektavimas ir darbų atlikimas“, A. Aušra dar iki viešojo pirkimo paskelbimo pradžios, kreipėsi į konkrečią tiekėją – bendrovę „Šiaulių plentas“, kad šis pateiktų viešojo pirkimo poreikį – informuotų, kokius kelius ir jų atkarpas reikėtų ir galėtų remontuoti, derino veiksmus, tarėsi dėl pirkimo objekto ir jo apimties su tuometiniu bendrovės vadovu J. Aleksa ir pokalbių metu jis nurodė perkančiosios organizacijos atstovui tikslias kelio atkarpas – nuo 26,8 iki 28,3 km.
Nustatyta, kad LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas A. Aušra iš konkursus laimėjusios bendrovės atstovų J. Aleksos ir D. Striogos iš viso priėmė daugiau nei 29 tūkst. eurų vertės kyšių. Bendrovės „Šiaulių plentas“ vadovai per Šiauliuose veikiančią vieną bendrovę, pastarajai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, klastojant dokumentus, kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekančios bendrovės „Šiaulių plentas“ lėšomis apmokėjo dalį A. Aušros įsigyjamo automobilio vertės, taip pat bendrovės lėšomis jo sodo name buvo atlikti remonto darbai.
Tuometinis „Šiaulių plento“ vadovas J. Aleksa pavaldiems bendrovės darbuotojams nurodė atlikti A. Aušrai reikalingus daiktų pervežimo, montavimo, statybos darbus: Molėtų rajone esančioje sodyboje už konkursus laimėjusios bendrovės lėšas buvo nupirkta ir sumontuota židinio kapsulė, statybinių medžiagų, įrankių, iš kito miesto į tą pačią sodybą pervežti A. Aušrai ir jo sutuoktinei priklausantys daiktai. Tik vien tai viešųjų pirkimų konkursus laiminčiai bendrovei kainavo apie 9000 eurų.
Teismas nustatė, kad šioje byloje pagal panašią schemą vykdant viešuosius pirkimus veikė ir buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Androsovas. Jis, bylos duomenimis, susitaręs su tos pačios kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekančios bendrovės „Šiaulių plentas“ vadovais, juos informuodavo apie Šiaulių miesto savivaldybėje numatomus ir (ar) vykstančius gatvių remonto viešuosius pirkimus ir įmonei sudarydavo išskirtines sąlygas, nepagrįstą konkurencinį pranašumą. Už tai jam buvo atsilyginta daugiau kaip 16 tūkstančių eurų kyšiu.
Bylą išnagrinėjęs teismas padarė išvadą, kad visiems kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų, specialistų duotais parodymais, kriminalinės žvalgybos pateiktais duomenimis, kita byloje esančia medžiaga. Teismas pabrėžė, kad kriminalinės žvalgybos pateikti duomenys yra gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais įrodymais.
Šis Šiaulių apygardos teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
