„Paskutiniais duomenimis, advokatų Lietuvoje yra 2 tūkst., jų padėjėjų yra 500. Susidaro apie 2,5 tūkst. asmenų dirbančių šioje srityje. Tarp šių advokatų, tų, kurie yra PVM mokėtojai, kas reiškia, kad jų pajamos per metus yra per 45 tūkst., yra tik 600. Pati didžioji advokatų dalis pokyčio nepajaus“, – trečiadienį Seimo nario Valiaus Ąžuolo surengtoje spaudos konferencijoje „Verslo mokesčiai: individualiai veiklai jie didinami, uždaroms akcinėms bendrovėms – mažinami. Kodėl?“ aiškino R. Bilkštytė.
„Apie 75 proc. advokatų gauna pajamas, esančias iki PVM mokėtojo ribos“, – pridūrė ji.
Taip pat, viceministrės manymu, baimė, kad apmokestinimo pakeitimas pavers advokatus nebeprieinamais, yra neteisinga. Pasak jos, 600 teisininkų, kurie turės mokėti didesnius mokesčius, yra korporatyviniai advokatai.
„Jeigu mes kalbame apie tuos 600, tai jų pajamų vidurkis per metus yra 300 tūkst. eurų. Ir tai yra korporatyviniai advokatai, kurie teikia paslaugas kitiems PVM mokėtojams“, – teigė finansų viceministrė.
„Advokatai, kurie teikia paslaugas fiziniams asmenims, yra tarp esančiųjų iki PVM ribos. Tad fiziniams asmenims teisinių paslaugų gavimas nepabrangs“, – tikino ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
