Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekte numatoma, jog sutartyje tarp gamintojų ir supirkėjų turės būti nurodyta pieno supirkimo kaina, apskaičiuojama pagal žemės ūkio ministro nustatomus ir skelbiamus rodiklius.
Konkurencijos tarybos nuomone, tokia sistema kelia riziką, kad gali būti paviešinti įmonių komerciškai jautrūs duomenys. Be to, pieno supirkimo kainos turėtų būti nustatomos laisvų derybų būdu, o įstatymo projekte numatytas kainų reguliavimas nėra tinkama priemonė siekiant spręsti derybinių galių disbalanso problemą.
Įstatymo projekte numatyta pareiga pieno supirkėjams viešai skelbti jų taikomus priemokų ir priedų dydžius, ekspertų nuomone, galėtų palengvinti galimybes konkurentams suderinti veiksmus bei apriboti konkurenciją ir taip koncentruotoje pieno supirkimo rinkoje.
„Informacija, susijusi su individualia ūkio subjektų taikoma kainodara, yra strategiškai jautri informacija. Dėl tokios informacijos viešo atskleidimo rinkoje gali būti dirbtinai padidintas skaidrumas, ūkio subjektai turėtų galimybę sužinoti komerciškai jautrią savo konkurentų informaciją, dėl ko galėtų sumažėti konkurentų elgesio rinkoje nepriklausomumas ir jų paskatos konkuruoti“, – rašoma Konkurencijos tarybos vertinime.
Reaguodama į įstatymo projekte numatytą reikalavimą įvertinti pieno sudėtį ir kokybę tik valstybinėje akredituotoje laboratorijoje, institucija įspėjo, kad dėl išimtinių teisių suteikimo vienai įmonei gali didėti teikiamų paslaugų kainos, prastėti paslaugų kokybė, mažėti inovacijų lygis, kilti kitos rizikos. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog neatlikta projekto poveikio konkurencijai analizė bei neįvertintas planuojamų įtvirtinti ribojimų būtinumas ir proporcingumas.
Žemės ūkio ministerijai rekomenduojama kuo mažiau varžyti ūkinės veiklos laisvę ir skatinti pieno gamintojų kooperaciją, kuri iki šiol Lietuvoje nėra plačiai paplitusi. Būtent tokios priemonės ilguoju laikotarpiu duotų didžiausią naudą tiek pieno gamintojams, tiek vartotojams.
