Anot ministro, į siūlymą įtraukti galimi apribojimai „Rosatom“ valdybos nariams ir naujų kontraktų sudarymui.
„Anksčiau esame pateikę „Rosatom“ kaip sankcionuotiną įmonę, bet dėl kelių valstybių labai principinio veto nesulaukėme reikalingo palaikymo. Dabar esame detalizavę šį pasiūlymą ir esame išskaidę jo aspektus į 7 dalis – aš tai vadinu „svogūno principu“. Kitaip tariant, jeigu mes žiūrėtume į sankcijas, kaip į vieną dalyką, galima kažkiek „atsilupti“ ir palikti tiek, dėl kiek pavyksta sutarti“, – antradienį Seime žurnalistams aiškino G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras teigė, kad netgi susitarimas dėl minimalių apribojimų šiai bendrovei būtų žingsnis į priekį.
„Nesutarus dėl vieno aspekto, galima jį „nulupti“ ir likti prie kompromisinio varianto. Ir taip bus daroma iki kol galbūt susitarsime dėl 3, 2, ar netgi 1 priemonės. Bet mūsų vertinimu, tai būtų žingsnis į priekį“, – tikino ministras.
„Manyčiau, kad politiškai tai yra svarbiausia mūsų siūloma nuostata į sankcijų paketą. Ir tai yra penktas kartas, kai siūlome tokį įtraukimą, bet atsitraukti neketiname ir telkiame kompromisą“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis tikisi, kad JAV pasirinkimas įvesti sankcijas „Rosatom“ dukterinėms įmonėms paskatins ES valstybes, kurios iki šiol prieštaravo tokiems apribojimams, persigalvoti.
„JAV paskutinėmis dienomis paskelbė sankcijas dukterinėms „Rosatom“ įmonėms. Gal tai irgi paskatins kai kurias ES valstybes pakeisti požiūrį į bendradarbiavimą su šia kompanija ir sankcijų taikymą jai“, – teigė jis.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ES inicijavo 10 sankcijų Rusijai paketų, kurie numato daugybę prekybos ribojimų ir kitų priemonių.
