„Patyriau daug nuostolių ir nesitikiu atgauti prarastų pinigų, tačiau galbūt mano patirtis padės kitiems žmonėms apsisaugoti nuo panašių spąstų“, – svarstė V.Bendoraitis.
Nors kaunietis yra profesionalus dirigentas, beveik tris dešimtmečius jis sukasi verslo pasaulyje ir neblogai perprato jo taisykles.
Vis dėlto pastarojo meto nesėkmės ir tvyrojusi psichologinė įtampa tapo dideliu emociniu iššūkiu, todėl užklupusi sunki liga gali būti ir patirtų išgyvenimų priežastis.
V.Bendoraitis mėgino belstis į Kauno teisėsaugos pareigūnų duris ir išsamiai išdėstė visas aplinkybes, tačiau gautas atsakymas pribloškė.
Neliko paslaugos poreikio
Bendrovę „Annus“ V.Bendoraitis įkūrė prieš du dešimtmečius grįžęs iš JAV. Anapus Atlanto jis susipažino su migracines paslaugas teikiančios įmonės atstovais ir pastarieji pasiūlė Lietuvoje įsteigti atstovybę.
„Bendrovė užsiėmė teisiniais emigracijos reikalais ir buvo vienintelė privati įmonė Lietuvoje, kuriai JAV ambasados konsulatas tuomet suteikė leidimą tvarkyti emigracinius dokumentus“, – prisiminė „Annus“ steigėjas ir buvęs jos vadovas.
„Mačiau nišą, suteikiančią galimybę atvykėliams teisėtai įsikurti JAV, ir ėmiausi veiklos“, – pasakojo V.Bendoraitis.
Lietuvai įstojus į ES emigracija į JAV po truputį prarado populiarumą. Lietuvos gyventojų keliai vis dažniau suko į Europos šalis, todėl V.Bendoraičio vadovaujama bendrovė tvarkė dokumentus žmonėms, nusprendusiems išvykti į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Nyderlandus, taip pat kitas tolimesnes šalis.
„Netrukus keliauti tapo dar paprasčiau, o bendrovės paslaugos tapo ne tokios populiarios ir reikalingos“, – aiškino kaunietis.
Įžvelgė neblogų galimybių
Tuomet vadovas sumanė po tos pačios bendrovės „Annus“ vėliava imtis naujos, tačiau gerai pažįstamos veiklos – transporto paslaugų.
„Anksčiau vadovavau didelės įmonės transporto departamentui, esu gavęs licenciją tokiam darbui“, – pasakojo V.Bendoraitis. Jis lig šiol dirba šioje srityje – konsultuoja vieną įmonę.
2018 metais kaunietis įkūrė bendrovės transporto skyrių, nupirko du nedidelius sunkvežimius ir pasiūlė krovinių gabenimo paslaugas Vokietijos viduje. Veikla sekėsi neblogai, tačiau trumpai – vos pusmetį.
„Įmonę pražudė žmogiškasis veiksnys“, – pripažino buvęs jos vadovas.
Vienas vairuotojas, turbūt pristigęs lėšų, pardavė viską, ką tik rado sunkvežimyje. Į Lietuvą jis grįžo tuščiomis kišenėmis. Kitas vairuotojas sukėlė eismo įvykį, o vietos policijai pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad vyras neturėjo visų reikalingų dokumentų.
Bendrovei pradėjo stigti apyvartinių lėšų. Iš pradžių dar pagelbėjo keli V.Bendoraičio draugai, kurie paskolino pinigų – apie 6 tūkst. eurų. Kaunietis pardavė vieną sunkvežimį, tačiau suprato, kad išbristi vis tiek nepavyks.
„Tuomet nusprendžiau įmonę parduoti ir apie tai tiesiog paskelbiau internete“, – pasakojo V.Bendoraitis.
Pirkėjus masino licencija
Parduodama bendrove greitai susidomėjo pirkėjai – Saulius Navašinskas ir jo sesuo Rožė Lekečinskienė. V.Bendoraitis su jais sutarė bendrovę, kuri dar turėjo likusį vieną sunkvežimį MAN, parduoti už 11 tūkst. eurų.
„Pirkėjai įvertino tai, kad įmonė turėjo kroviniams gabenti išduotą licenciją, mat gauti tokį dokumentą nėra lengva. Gera „Annus“ veiklos istorija lėmė, kad bendrovė turėjo teisę naudoti tris transporto priemones“, – aiškino V.Bendoraitis.
Su pirkėjais jis susitiko V.Putvinskio gatvėje esančiame notaro biure. Kai liko padėti tik parašus ant sutarties, notaras pasiteiravo, ar už pirkinį atsiskaityta.
„Pirkėjai kažkam skambino telefonu ir prisiekinėjo, kad po pusvalandžio pinigai bus pervesti į sąskaitą“, – prisiminė V.Bendoraitis. Kaunietis patikėjo ir padėjo parašą, mat pirkėjai jam pasirodė esantys labai padorūs ir malonūs žmonės.
Pinigų buvęs bendrovės savininkas nesulaukė nei po pusvalandžio, nei po savaitės. Paprašius sumokėti sutartą sumą, pirkėjai kaskart esą dar prašydavo palaukti, pateikdavo vis naujų delsimo priežasčių, o vėliau išvis vengė bendrauti.
„Kartais jie pervesdavo į sąskaitą porą šimtų eurų, tačiau per metus gavau tik apie 2 tūkstančius eurų“, – tikino V.Bendoraitis.
Sudarė naują susitarimą
Jis kreipėsi pagalbos į pažįstamą buvusį policijos pareigūną.
„Nežinau, kokią ir kaip jis padarė įtaką, tačiau bendrovės pirkėjai atvyko ir sutiko pasirašyti skolos raštą“, – pasakojo V.Bendoraitis.
Tuomet jau tapo aišku, kad bendrovė „Annus“ turėjo skolų, apie kurias pirkėjai iš pradžių nežinojo, ir tai tapo argumentu delsti visiškai atsiskaityti.
Buvusio savininko skaičiavimais, skolos galėjo siekti 6 tūkst. eurų.
V.Bendoraitis pareiškė nuo atsakomybės nebėgantis, o su bendrovės pirkėjais buvo pasirašytas neprotestuotinas 9460 eurų vekselis.
Pasak V.Bendoraičio, nepaisant šio susitarimo, pirkėjai vengė atsiskaityti, o netrukus pasiūlė grąžinti bendrovę ir pasirašyti sutartį, kuria V.Bendoraitis esą turėjo įsipareigoti nereikšti jokių pretenzijų.
„Negalėjau pasirašyti tokios sutarties“, – tikino kaunietis.
Gailisi nenuėjęs į teismą
Turėdamas vekselį V.Bendoraitis sumanė prašyti skolų išieškojimu užsiimančių specialistų pagalbos. Kelios bendrovės pasiūlymo atsisakė dėl pernelyg menkos pinigų sumos, tačiau pavyko susitarti su Baltijos skolų banko (BSB) darbuotojais.
2020-ųjų gruodį pas V.Bendoraitį į namus Kauno centre atvyko vyras, pasivadinęs Eligijumi, o visus dokumentus pasirašydavo bendrovės direktorė Aida Žekevičiūtė.
„Padariau didžiausią klaidą – reikėjo su tuo vekseliu kreiptis tiesiai į policiją arba teismą“, – neslėpė V.Bendoraitis.
Susirūpinęs prasta V.Bendoraičio finansine būkle Eligijus jam pasiūlė perimti dvi teismų priteistas privačių asmenų skolas, kurias tereikėjo pateikti antstoliams. Viena skola buvo 7 tūkst. eurų, kita – 12 tūkst. eurų vertės.
Prisidėti pinigais prie jų įsigijimo kaunietis neturėjo galimybių, todėl Eligijus pasiūlė kaip užstatą perleisti automobilį „Mercedes-Benz S400“. Jo kaina tuo metu siekė 5 tūkst. eurų.
Nors V.Bendoraitis pasirašė automobilio pardavimo sutartį, valstybės įmonėje „Regitra“ jo neišregistravo. Eligijus apie tai žinojo ir neprieštaravo, nes tai esą tik formalumas.
„Smarkiai nustebau, kai pusbrolis pamatė mano „Mercedes-Benz“ stovintį Petrašiūnuose, o valstybiniai registracijos numeriai buvo pakeisti. Kaip galima užregistruoti automobilį ir pakeisti jo numerius, jeigu aš jo neišregistravau?“ – stebėjosi V.Bendoraitis.
Jis nuvyko į „Regitros“ padalinį Kaune, susitiko su vienu jo vadovų, tačiau pastarasis esą tik skėsčiojo rankomis ir svarstė, kad galbūt įvyko techninė klaida.
Laiškas užsigulėjo dėžutėje
Kai V.Bendoraitis pradėjo domėtis perimtų skolų reikalais, patyrė dar vieną smūgį.
„Paaiškėjo, kad viena skola yra visiškai beviltiška. Pagal skolininko pajamas galėčiau gauti apie 18 eurų per metus“, – pasakojo kaunietis.
V.Bendoraitis tikino pasijutęs lyg prieš tris dešimtmečius, kai verslas Lietuvoje vyko be jokių taisyklių. Kaunietis suskaičiavo patyręs daugiau kaip 10 tūkst. eurų nuostolių.
Pasikonsultavęs su pažįstamu teisininku jis pernai rudenį patraukė į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybą, susitiko su vienu jos vadovų.
„Pareigūnai pasiūlė parašyti pareiškimą policijai, išdėstyti visas aplinkybes, o vėliau esą tyrimą perimtų FNTT“, – pasakojo V.Bendoraitis. Jis taip ir padarė.
Kaunietis patyrė dar vieną smūgį, kai atsitiktinai patikrino namų pašto dėžutę, o joje rado Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) laišką. Jame V.Bendoraitis informuojamas, kad ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo atsisakoma pradėti.
„Sunku patikėti, kad svarbus dokumentas, kurio apskundimo laikas griežtai apribotas 10 dienų, siunčiamas paprastu laišku“, – stebėjosi V.Bendoraitis.
Atstatyti apskundimo terminą galėtų tik teismas, tačiau kaunietis jau suabejojo, ar verta eikvoti laiką ir gadinti sveikatą. Nežinia, ar teismas išvis išgirs argumentus.
Tuo metu BSB atstovai tikino, kad V.Bendoraičio pretenzijos yra visiškai nepagrįstos, ir stebėjosi jo elgesiu.
„Su V.Bendoraičiu bendrovė visiškai atsiskaitė – tai patvirtina dokumentai, banko sąskaitų išrašai. Esant reikalui galime pateikti tai patvirtinančius dokumentus“, – rašoma BSB atsiųstame komentare.
Skolų dydis gerokai nustebino
Vienas bendrovės „Annus“ pirkėjų S.Navašinskas patvirtino, kad su V.Bendoraičiu nebuvo iki galo atsiskaityta, tačiau taip atsitiko dėl įmonės skolų.
„Turėjau pirkti švarią ir gražią įmonę, o kai buhalterė patikrino finansinius dokumentus, susidarė apie 12 tūkst. eurų skola“, – kalbėjo S.Navašinskas.
Verslininkas pasiūlė įmonę grąžinti V.Bendoraičiui, tačiau pastarasis nesutiko, nes jam esą labai reikėjo pinigų.
Kodėl pirkdami bendrovę pirkėjai nepasirūpino išsiaiškinti tikrosios jos finansinės būklės?
„Dokumentus gavau praėjus tik 3–4 mėnesiams po sutarties sudarymo. Pirmą kartą taip nutiko – trūko patirties“, – neslėpė S.Navašinskas.
Kai skolos administravimą perėmė BSB, S.Navašinskui dar teko sumokėti apie 4 tūkst. eurų.
„Nieko bendro su bendrove „Annus“ neturiu, o su buvusiu savininku mes kaip ir atsiskaitę – vienas kitam nieko neskolingi, neturime jokių bendrų reikalų“, – džiaugėsi S.Navašinskas.
Priminė pareigą deklaruoti sandorį
Justina Kazragytė. Valstybės įmonės „Regitra“ atstovė spaudai
„Pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį reikia deklaruoti transporto priemonės savininko pasikeitimą, nes tuomet „Regitros“ sistemoje yra užfiksuojama informacija apie automobilio savininko pasikeitimą. Šiuos duomenis „Regitra“ teikia kontroliuojančioms institucijoms.
Deklaruoti galima dviem būdais: atvykstant į „Regitros“ padalinį arba naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis.
Pasirašius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pirmiausia per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo į „Regitrą“ turi kreiptis pirkėjas ir pateikti įsigijimo deklaraciją, o pardavėjas turi ją patvirtinti per 5 darbo dienas nuo pirkėjo pateiktų duomenų.
Tik abiem pusėms atlikus šį veiksmą naujajam savininkui suteikiamas unikalus savininko deklaravimo kodas (SDK) ir jis jau gali kreiptis dėl transporto priemonės įregistravimo savo vardu.
Pranešti apie pasikeitusį transporto priemonės savininką privalo abi sandorio šalys. Pirkėjui svarbu gauti naują SDK, nes be šio kodo nebus galimybės transporto priemonės įregistruoti savo vardu ir su ja dalyvauti viešajame eisme.
Tuo metu pardavėjui tai svarbu dėl to, kad nebebūtų siejamas su jam nebepriklausančia transporto priemone.
Pasitaiko tokių atvejų, kai viena pirkimo–pardavimo sutarties šalis neatlieka savo pareigų. Dažniausiai dėl nežinojimo apie savo pareigą arba specialiai vengiama ją atlikti.
Jeigu klientams nepavyksta geranoriškai susitarti, rekomenduojame kreiptis į policiją, kuri už įstatymo pažeidimą gali taikyti administracinę atsakomybę, arba į teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo–pardavimo sutarties šalį kreiptis į „Regitrą“ ir atlikti jai priklausančias pareigas.“
