Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) direktorius dr. Boguslavas Gruževskis teigia, kad toks paskirstymo lygis parodo žemą visuomenės socialinę brandą. Pasak jo, visuomenės socialinės brandos lygis prilygsta ketvirtokų.
„Tai parodo mūsų visuomenės socialinės brandos lygį. Atvirai sakant, tai nelabai geras vaizdas. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kad 25 mln. eurų yra „nesurūšiuoti“, nes tie pinigai lieka biudžete ir tikrai neprapuola, bet į tai, kad turime problemą – Lietuvos gyventojų sąmoningumas yra labai žemas“, – pirmadienį konferencijoje „Meti pinigus? Mesk teisingai“ teigė B. Gruževskis.
„Jeigu man reikėtų pasakyti, kokioje klasėje esame, tai aš sakyčiau, kad 3 ar 4 klasėje. Mes dar nebaigėme pradinės mokyklos“, – tikino jis.
Anot jo, 1,2 proc. GPM panaudojimas savo nuožiūra – mokėjimo gyventi demokratinėje valstybėje parodymas.
„Įsivaizduojate, valstybė atiduota dalį savo galios žmonėms, kad jie galėtų patys formuoti viešąją erdvę ir mes tuo nepasinaudojame. (...) Blogybė yra tai, kad tokiu būdu mes parodome, jog nemokame demokratinėmis priemonėmis formuoti norimo viešosios erdvės dizaino“, – teigė B. Gruževskis.
„Dažnai kaltiname, kad valstybė biudžetą naudoja ne taip, kaip mes norime, ir galbūt jį eikvoja, tai prašau, padarykime, kaip norime. Bet mes to nepadarome“, – pridūrė jis.
Galiausiai B. Gruževskis pasiūlė idėją – Vyriausybė galėtų sukurti sistemą, leidžiančią asmenims, nenorintiems užsiimti 1,2 proc. nuo sumokėto GPM skyrimu, perduoti šią galimybę kitiems.
„Gal būtų galima teisę, skirti 1,2 proc., deleguoti kitiems. Aš manau, kad yra žmonių, kurie galėtų paskirti nors ir 25 proc., o gal ir daugiau“, – juokaudamas siūlė B. Gruževskis.
Nori paskatinti skirti paramą
Lietuvos miestuose „pridygę“ auksiniai pinigų rūšiavimo konteineriai su užrašu „Pinigai“ – tai nevyriausybinės organizacijos Caritas iniciatyva. Ja siekiama paskatinti Lietuvos visuomenę skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kadangi apie 70 proc. Lietuvos gyventojų niekam šių finansų nepaskiria. Kasmet šių pinigų suma siekia 20–25 mln. eurų.
Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė teigia, kad jeigu šie pinigai būtų paskirti nevyriausybinėms organizacijoms, tai galėtų prisidėti prie vargo šalyje mažinimo.
„Visoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios teikia žmonėms pagalbą ir neturi užtikrinto biudžeto, kiekvienas euras svarbus. Kiekvienas euras virsta į maisto dubenėlį, kažkokias priemones vaikams vaikų dienos centruose“, – konferencijoje „Meti pinigus? Mesk teisingai“ sakė D.Bukeikaitė.
„Lietuvoje yra tūkstančiai žmonių, kuriems reikia pagalbos. O tam, kad organizacijos galėtų padėti, mums reikia visų kitų žmonių pagalbos ir dalinimosi ir „rūšiavimo“, – tikino ji.
„Auksinių konteinerių“ autorės Ana Luisa Monse ir Dalija Kaukėnaitė teigė, kad rūšiavimo konteineriai buvo pasirinkti kaip simbolis, nes per visiems suprantamą objektą galima perteikti sudėtingą idėją.
„Kaip kiekvienas savo namuose galime rūšiuoti atliekas, taip kiekvienas galime rūšiuoti ir savo pinigus ir skirti juos geriems darbams“, – teigė D.Kaukėnaitė.
Pasak projekto autorių, akcijos mastai bus plečiami. Pasak jų, parduotuvėse galimai atsiras auksiniai šiukšlių maišai, internete atsiras vaizdo įrašai. Galiausiai, jos teigimu, miestų gatvėse galimai važinės ir auksiniai šiukšliavežiai.
„Kaip ir su taisyklingu rūšiavimu, taip ir bus su taisyklingu pinigų „rūšiavimu“. Yra daug edukacinių priemonių, kurias pasitelkėme. Viena iš priemonių yra pinigų konteineriai“, – aiškino A.Luisa Monse.
Socialinės akcijos „Meti pinigus? Mesk teisingai“ instaliacijos įrengtos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Trakuose, Jonavoje ir Kėdainiuose. Jos miestų aikštėse bus iki paramos skyrimo laiko pabaigos – gegužės 2 dienos.
Pernai Caritas pagalbą maistu suteikė 70 tūkst. žmonių, daugiau nei 35 tūkst. karo pabėgėlių, aplankė per 15 tūkst. vienišų Lietuvos gyventojų.
Caritas yra pasaulinė katalikiška nevyriausybinė organizacija, suteikianti pagalbą nepasiturintiems ir vienišiems asmenims.
