Kovą WTI rūšies naftos barelis nekainavo nė 70 JAV dolerių (66 eurų), o dabar jau perkopė 80 dolerių ribą. „Brent“ rūšies nafta pabrango nuo 72 iki 85 dolerių.
Tai toli gražu nėra tokie reikšmingi šuoliai, kad juos iškart pajustų degalų pirkėjai, tačiau tendencija jiems nėra palanki.
Kol kas Lietuvos vairuotojai neturėtų skųstis – benzino kaina balandžio pradžioje vos viršijo 1,5 euro už litrą žymą ir buvo dešimtadaliu mažesnė negu prieš metus.
Dar labiau pasisekė tiems, kurie turi automobilius su dyzeliniais varikliais. Kai nuo vasario buvo uždraustas rusiško dyzelino importas į Europos Sąjungą, daugelis spėliojo, kad ši degalų rūšis smarkiai pabrangs.
Vis dėlto nutiko priešingai: dyzelinas po labai ilgos pertraukos tapo pigesnis už benziną – per metus jo kaina krito net 18 proc. ir dabar vidurkis neviršija 1,5 euro už litrą, o kai kuriose degalinėse nesiekia ir šios ribos.
Tačiau, be naftos kainų, daug ką lemia ir valstybės akcizų politika. O ji vartotojams, regis, bus ne itin palanki. Mat dar 2021 metų gruodį po pateikimo Seime buvo pritarta Akcizų įstatymo pataisoms, kurias parengė Aplinkos ministerija.
Pernai, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir smarkiai pašokus energijos išteklių kainoms, šis įstatymo pakeitimas nebuvo svarstomas, tačiau dabar valdantieji sugrįžo prie jo, tad pataisos gali būti priimtos jau pavasario sesijos metu.
Pagal šį projektą akcizas benzinui, siekiantis 466 eurus už tūkstantį litrų, nesikeistų.
Tačiau tas pats mokestis dyzelinui, kuris dabar sudaro 372 eurus už 1000 litrų, 2024 metais augtų iki 466, o dar po metų – iki 500 eurų.
Negana to, nuo 2025 metų planuojama įvesti naują anglies dvideginio dedamąją. Iš pradžių ji siektų 24 eurus už 1000 litrų benzino ir 26,2 euro už tokį pat kiekį dyzelino.
Tačiau šią dedamąją iki 2030-ųjų numatoma pakelti atitinkamai iki 144 ir 157,2 euro, o tai – jau labai reikšmingi pokyčiai.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, iki 2030 metų litras benzino pabrangtų 17,4 cento, dyzelino – 30 centų.
Ir tai vien dėl mokestinių sprendimų, nes nuspėti, kokios bus didmeninės degalų kainos neatskaičius mokesčių, ilgalaikiu laikotarpiu visiškai neįmanoma.
Tokių pakeitimų tikslai yra susiję su aplinkosauga. Mat Vyriausybė nebeketina keisti automobilių taršos apmokestinimo, kaip svarstė anksčiau, o siekia susieti jį su akcizais.
Tokia praktika, skatinanti atsisakyti taršiais degalais varomų transporto priemonių, galėtų būti visai normali, jei ne kelios svarbios aplinkybės.
Pirmiausia, jei Lietuva pradės didinti akcizą nesuderinusi savo veiksmų su aplinkinėmis ES valstybėmis, gali smarkiai nukentėti bent jau pasienyje esančios degalinės, o pinigų srautas į biudžetą nebūtų toks, kokio tikimasi.
Juk atsiradus reikšmingiems kainų skirtumams pasienio gyventojams bei tranzitu vykstančiam transportui būtų daug naudingiau degalus pirkti Lenkijoje, o galbūt net ir Latvijoje, nors dabar jie pastarojoje šalyje brangesni nei pas mus.
Antra, bet kokie mokestiniai pakeitimai, skatinantys kainų augimą, reikš papildomą žibalo porciją į infliacijos laužą.
Kaip įprasta, įvykus grandininei reakcijai įkandin degalų gali pakilti ir kai kurių produktų, kuriems reikalingos didesnės transporto sąnaudos, kainos.
Aplinkos ministerijos projekte minima, kad šio pataisų paketo įtaka bendrai metinei infliacijai siektų 0,3 punkto.
Ekonomikos apžvalgininkų nuomone, tai būtų vienkartinė įtaka, kuri nėra argumentas diskutuojant, kokius ir kada mokesčius galima didinti.
Vis dėlto gali susiklostyti ir ne tokios palankios aplinkybės. Pavyzdžiui, jei dėl geopolitinių arba ekonominių sukrėtimų staigiai imtų kilti naftos bei didmeninės degalų kainos, papildomas apmokestinimas sudarytų dar didesnį postūmį infliacijai augti.
Dėl naftos kainų kol kas aišku tik tiek, kad artimiausiomis savaitėmis degalai turėtų pabrangti, nors tikrai neįspūdingai. Šis augimas, kaip spėjo ekonomistas A.Izgorodinas, greičiausiai būtų trumpalaikis, o vėliau kainos gali ir vėl mažėti.
Mat nors kai kurie investuotojai svajoja apie tai, kad naftos barelio kaina gali viršyti ir 100 dolerių, tai sunkiai tikėtina net ir OPEC bei sąjungininkams sumažinus gavybos apimtį.
Tiesa, kainą padidinti gali JAV sprendimai didinti naftos atsargas, tačiau tokių dar nėra priimta ir J.Bideno administracija artimiausiu metu to neplanuoja.
Įtakos gali turėti ir didesnė paklausa Kinijoje, atsisakančioje pandemijos suvaržymų, nes šios šalies ekonomika paremta gausiu juodojo aukso vartojimu. Tačiau ES ir kai kurioms kitoms valstybėms vis dar gresia recesija, o jos metu naftos kainos dėl mažesnės paklausos įprastai patraukia žemyn.
Be to, net jei OPEC nuspręstų dar labiau apriboti gavybą ir nafta toliau brangtų, tai vargu ar būtų ilgalaikė tendencija.
Juk aukštos kainos verčia riboti šių išteklių vartojimą, o tai jau tampa nenaudinga ir juos išgaunančioms valstybėms.
