Tuo metu portalą lrytas.lt viešoji įstaiga tikino, kad jos veiklos tikslas – šviesti visuomenę, mat neretai miškus paveldėja vyresnio amžiaus žmonės ar atvirkščiai – jaunimas. Esą tos grupės miškais nesidomi, todėl jiems norima suteikti aktualią informaciją.
Gavę laišką sunerimo
Vis dėlto Deimantės tėvams pasirodė kitaip. Jie, paskambinę dukrai, išsigandę pasakojo apie laišką, kuriame pateikiami vos keli sakiniai ir prašoma susiekti nurodyti telefonu. „Seniems žmonėms, kurie praktiškai nesinaudoja internetu, tai sukelia tam tikrą stresą. Pirma mintis, kad turtui gresia kažkoks pavojus“, – dalijosi pasakojimu pašnekovė. Mat sklypas yra strategiškai geroje vietoje, visai netoli Kernavės, o plotas taip pat užima ne vieną hektarą.
Pradėta spėlioti: gal čia įsikurs draustinis, gal nusavins valstybė ir turto nebebus galima valdyti. Manyta, kad galbūt taip siekiama pasipelnyti iš garbaus amžiaus mišką turinčių žmonių.
Deimantė pati susisiekė laiške nurodytu telefono numeriu. Moteris paprašė viešosios įstaigos atstovės plačiau papasakoti, iš kur buvo gauti duomenys: sklypo kadastrinis numeris, miško plotas, ir ką reiškia laiško turinys. Pašnekovei pažadėta dėl viso to paskambinti vėliau.
Moteris taip pat kėlė klausimą: ar ši informacija siunčiama visiems Lietuvos miškų savininkams? Juk tokių asmenų daugybė. Tačiau Deimantę patikino – laiškai siųsti tik tam tikrų miškų kategorijų savininkams.
Kaip vėliau paaiškėjo, duomenis apie miškų savininkų turimas žemes ir kitą informaciją viešoji įstaiga gavo iš Registrų centro, kad, kaip nurodo, galėtų šviesti miškų savininkus ir taip patenkinti viešąjį interesą.
„Dar labiau nustebau“, – reakciją perdavė pašnekovė. Moteris į tai žiūri įtariai: negi kone bet kas gali prisidengti siekiu šviesti visuomenę, gauti duomenis iš Registrų centro ir, jos žodžiais tariant, „plauti smegenis“, kad neva rūpinasi miškų gerove ir taip galimai įtikinti parduoti mišką?
Kaip ir buvo žadėta viešosios įstaigos, su Deimante nurodytu telefonu po kiek laiko susisiekė UAB „Miškų fondo“ atstovu prisistatęs vyras. Internetiniame puslapyje bendrovė įvardija, kad užsiima tokia veikla kaip miškų pirkimas ir investavimas į miškus. Nurodomas ir pagrindinis tikslas – puoselėti ir tausoti lietuviškus miškus.
„Tai dar viena įmonė, kuriai viešoji įstaiga perdavė mano telefoną“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
„Pajutau, kad tai yra profesionalas, kuris labai gerai išmano miškus, jų vertes. Vyriškis paprašė mano tėvų valdomo miško kadastrinio numerio ir pradėjo pasakoti apie rizikas ir ribojimus“, – aiškino moteris.
Atstovas paminėjo miškuose nustatomas miško buveines, kurios dėl saugojamų gamtos išteklių paskelbiamos buveinėmis Europos ribose, o apie jas tam tikru atstumu yra apribota ūkinė veikla. Esą tėvų miške ribojimų nėra, tačiau pas kaimynus yra.
Vis tik tokia buveinė galėtų atsirasti ir Deimantės tėvų miške – kas tam tikrą laiką sąrašas peržiūrima ir, jei nebus domimasi, imamasi veiksmų, gali būti šaukštai po pietų. Taip pat pasakyta, kokie medžiai tėvų miške vyravo ir ką galbūt reikėtų išpjauti.
Deimantė svarsto, ar negali būti taip, kad tokiais laiškais ir skambučiais norima įtikinti parduoti žemes? Juk keliai atveda link įmonių, kurios prekiauja mediena ar žemės sklypais.
Viešosios įstaigos feisbuko paskyroje, komentaruose, viena moteris taip pat teiravosi, ką reiškia laiške atsiųsta informacija. Su rašiusiąja moterimi portalui lrytas.lt susisiekti nepavyko.
Kam ir kodėl siuntė laiškus?
Dėl asmens duomenų naudojimo teisėtumo Deimantė telefonu kreipėsi į Registrų centrą – kaip gali būti taip, jog be jos tėvų sutikimo naudojami asmens duomenys ir miško savininkai gauna tokius laiškus?
Ji kėlė klausimą, ar negali būti taip, kad taip siekiama ne šviesti, bet bauginti visuomenę dėl galimų apibojimų savininkų miškuose. Pašnekovei susidaro įspūdis, kad šios viešosios įstaigos vadovas, kuris vadovauja ir UAB „Norgelitas“, įmonei, užsiimančia medienos eksportu, gali siekti kitų tikslų.
Portalas lrytas.lt į viešąją įstaigą kreipėsi prašydamas paaiškinti, koks yra šios ne pelno siekiančios organizacijos tikslas, kodėl miškų savininkus pasiekia tokio pobūdžio laiškai ir iš kur gauna fizinių asmenų duomenis.
Kaip teigiama atsakyme, viešoji įstaiga neatlygintinai teikia informaciją miškų savininkams remiantis Miškų valstybinės taksacijos duomenimis ir teisės aktais.
„VšĮ „Sveiki miškai – mūsų ateitis“ vykdo projektą, kurio metu laiškais informuoja atsitiktine tvarka atrinktų miškų savininkus apie galimas rizikas ir ribojimus, susijusius su jų miškais, taip pat konsultuoja telefonu, skelbia aktualią informaciją interneto svetainėje, „Facebook“ puslapyje, siekdama suteikti informaciją miškų savininkams apie jiems priklausančių miškų grupes, jų pasikeitimus, informuoti apie ribojimus, ką galima ir ko negalima daryti, esant nustatytai vienai ar kitai miško grupei.
Taip pat informuoja apie nustatytas buveines, kokiais atvejais ir dėl ko jos ateityje gali būti nustatytos, ką tai reiškia konkretaus miško savininkui, ką jis turi žinoti, ką gali ir ko negali daryti, taip pat suteikti kitą aktualią informaciją apie teisės aktų reikalavimus, susijusius su miškų priežiūra, veikla juose“, – rašo įstaigos atstovai.
Tikinama, kad dažnai miškų savininkai nežino apie pareigas, miškų grupes ir apie nustatytas ar planuojamas nustatyti buveines bei plečiamą Europos Bendrijos buveinių tinklą.
Argumentuojama, kad šiuo metu Lietuvoje privatūs miškai dažnu atveju priklauso arba senyvo amžiaus žmonėms, arba gana jauniems – pastarieji esą apie paveldėtus miškus ir jų priežiūrą nieko nežino. Priduriama, kad jie įprastai neieško papildomos informacijos šiomis temomis.
Rekvizitai.lt duomenimis, šioje viešojoje įstaigoje dirba du darbuotojai.
Sutartis su Registrų centru sustabdyta
Viešoji įstaiga įsteigta 2021 m. balandžio 26 d., o Registrų centro duomenimis, duomenys viešajai įstaigai buvo teikiami nuo tų pačių metų birželio. Sutartimi įsipareigota gautus duomenis panaudoti tenkinanti viešuosius interesus, nustatant miškų būklę, padedant ir skatinant miškų savininkams gerinti miškų būklę, mokyti miškų savininkus prižiūrėti, rūpintis jiems priklausančiais miškais.
„Gavus informacijos apie galimą duomenų teikimo sutarties pažeidimą praėjusių metų rudenį įmonės viduje buvo pradėtas vidinis patikrinimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar konkretus duomenų gavėjas laikėsi sutartyje esančių įsipareigojimų.
Nustačius, kad duomenys buvo imami nesilaikant sutarties įsipareigojimų, kovo 21 dieną duomenų teikimo sutartis su minėta viešąja įstaiga buvo sustabdyta“, – rašoma Registrų centro atsakyme.
Sutartyje duomenų gavimo pagrindu buvo nurodyta Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostata, kad duomenys tvarkomi duomenų subjekto sutikimu, tačiau vidinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad viešoji įstaiga šio įsipareigojimo nesilaikė, – turima informacija pasidalijo Registrų centro atstovai.
Per visą sutarties galiojimo laiką viešoji įstaiga pagal sutartį iš viso atliko apie 6 tūkst. užklausų.
Tačiau VšĮ „Sveiki miškai – mūsų ateitis“ pasiteiravus, kaip įstaiga gauna duomenis apie miškų savininkus, atsakyta, kad „yra“ sudaryta Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartis bei Gyventojų registro duomenų teikimo sutartis su Valstybės įmone Registrų centras, kurių pagrindu gaunami miškų savininkų duomenis.
Tik antrą kartą portalui lrytas.lt viešosios įstaigos pasiteiravus apie sutarčių galiojimą, buvo patvirtinta, kad sutartys išties yra laikinai sustabdytos dėl iš Registrų centro gauto ir šiuo metu nagrinėjamo nusiskundimo.
„Apmaudu, kad skundas buvo pateiktas ne mums tiesiogiai – taip būtų lengviau išsiaiškinti nesusipratimo aplinkybes. Šiuo metu situacija yra tokia, kad, nors Registrų centras rašte dėl sutarčių sustabdymo ir nurodė, kad Registrų centras gavo nusiskundimą, apie šį nusiskundimą iš Registrų centro daugiau jokios informacijos, paklausimo dėl konkrečios situacijos ar pan. nesame gavę. Kaip ir iš paties skundą patekusio asmens“, – dėstė „Sveiki miškai – mūsų ateitis“ atstovai.
Priduriama ir tai, kad dėl sustabdytos duomenų teikimo sutarties nutarta laikinai sustabdyti ir visus „panašaus pobūdžio informacijos sklaidos veiksmus“. Nurodoma, kad pati viešojo įstaiga kreipėsi į teisininkus išaiškinimo ir patikslinimo, kaip toliau įgyvendinti VšĮ „Sveiki miškai – mūsų ateitis“ tikslus, susijusius su miškų savininkų švietimu, išvengiant panašaus pobūdžio nesusipratimų.
Apgailestaujama, kad atsirado asmuo ar asmenys, kuriems tokia iniciatyva galėjo pasirodyti „perteklinė ar sukėlė nepatogumų“.
Neigia galimus ryšius su kitomis įmonėmis
Grįžkime į pradžią. Su portalu lrytas.lt bendravusi Deimantė tikino, kad jai po pokalbio su viešosios įstaigos atstove paskambino vyras, prisistatęs esąs iš įmonės „Miškų fondas“.
Viešoji įstaiga galimas sąsajas su šia bendrove neigia. „Apie galimus kitų įstaigų ar įmonių atstovų pokalbius su jūsų nurodytu asmeniu ar asmenimis neturime informacijos ir todėl negalime pakomentuoti. Kaip minėjome, duomenis tvarkome laikydamiesi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų. O jūsų paminėta įmonė nėra niekaip susijusi su VšĮ „Sveiki miškai – mūsų ateitis“, – paneigė atstovai.
Dėl šios situacijos lrytas.lt taip pat bandė susisiekti su UAB „Miškų fondas“, tačiau atsakymo negavo.
Viešoji įstaiga tikina – nors apie konkretų Deimantės atvejį nežino, „galėjo taip būti, kad susisiekęs atstovas nepateikė jo atstovavimo teisę patvirtinančių įrodymų, kurie suteiktų teisę VšĮ „Sveiki miškai – mūsų ateitis“ teikti informaciją apie konkretų miško sklypą“.
Deimantei klausimas kilo ir dėl viešosios įstaigos vadovo Arno Puodžiuko – mat jis taip pat vadovauja ir kitai įmonei – UAB „Norgelitas“.
Kaip atsako įstaigos atstovai, be paties vadovo, šios dvi įmonės neturii nieko bendro. Priduriama ir tai, kad „Norgelitas“ užsiima kita veikla – medienos gaminių gamyba, o tai neprieštarauja ir nesikerta su VšĮ „Sveiki miškai – mūsų ateitis“ vertybėmis, tikslais.
Kas rašoma BDAR?
Kaip Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija dėstė portalui lrytas.lt, asmens duomenys, įskaitant duomenų rinkimą ar teikimą, gali būti tvarkomi tik laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 5 straipsnyje ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 ir kai taikoma 9 straipsnyje.
Aiškinama, kad asmens sutikimas dėl duomenų naudojimo ne visais atvejais yra būtinas ir (ar) tinkamas pagrindas tvarkyti asmens duomenis.
„Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais pareiga rinkti asmens duomenis gali būti nustatyta duomenų valdytojui, prašančiam asmens duomenų. Duomenų subjekto sutikimas dėl tokio asmens duomenų tvarkymo nebūtų reikalingas.
Taigi, vien ta aplinkybė, kad duomenų subjekto sutikimas nebuvo gautas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad padarytas BDAR pažeidimas. Tais atvejais, kai duomenys teikiami kitu nei sutikimas teisiniu pagrindu, asmens sutikimo gauti papildomai nereikia“, – rašoma atsakyme.
Anot inspekcijos, svarbu ir tai, kad siekiant gauti asmens duomenis iš kitų duomenų valdytojų, įskaitant iš valstybės registrų ar informacinių sistemų, būtina pagrįsti ne tik teisinį pagrindą, bet ir teisėtą asmens duomenų gavimo tikslą, prašomą asmens duomenų apimtį ir t.t.
Taip pat neužtenka tik nurodyti, kad asmens duomenys – būtini viešųjų interesų tenkinimui. Tokiais atvejais būtina aiškiai pagrįsti viešąjį interesą ir kur teisės aktuose jis nustatytas. Tai taip pat įtvirtinama sutartyje su duomenų valdytoju.
„Sustabdytos duomenų teikimo sutarties pasekmės pagal ją gautų asmens duomenų tvarkymui priklauso nuo tokios sutarties sustabdymo aplinkybių (kokie konkrečiai įsipareigojimai buvo nevykdomi).
Tuo atveju, jei duomenų teikimo sutartis sustabdyta dėl to, kad asmens duomenų gavėjas rinko asmens duomenis nesilaikydamas sutartyje nustatytų ribų (pavyzdžiui, rinko asmens duomenis, kurių pagal minėtą sutartį negalėjo rinkti), tokiu atveju, vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktu ir 17 straipsniu, jis turėtų spręsti, ar šių asmens duomenų neturėtų pašalinti“, – aiškina specialistai.
Tačiau yra ir am tikros BDAR nustatytos pareigos. Pavyzdžiui, BDAR 14 straipsnis įpareigoja duomenų valdytojus informuoti duomenų subjektus, kurių asmens duomenys gauti ne iš jų tiesiogiai su tam tikromis išimtimis, o, priklausomai nuo asmens duomenų teikimo teisinio pagrindo, duomenų valdytojui gali būti būtina sudaryti galimybę asmeniui prieštarauti dėl jo asmens duomenų teikimo tretiesiems asmenims.
