Kitąmet laukia nauja infliacijos banga?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipdė dėmesį, kad Europos Centrinio Banko (ECB) tikslas yra sumažinti bendrą euro ozonos infliaciją iki 2 proc. ir šį darbą ruošiamasi atlikti iki galo.
„Čia nėra balanso. Arba infliacija bus lėtinama iki 2 proc., sukeliant didesnį nedarbo lygį ir mažinant atlyginimus, arba centriniai bankai kapituliuos. Bet jie kol kas aiškiai sako, kad darbą darys iki galo, o tai reiškia, kad sukels didesnę recesiją, kuri paveiks darbo rinką ir paslaugų infliaciją.
Štai kodėl nereikėtų tikėtis techninės recesijos, o vertėtų tikėtis didesnės krizės“, – „Žinių radijuje“ sakė A.Izgorodinas.
Ekonomisto nuomone, ECB ir JAV centrinis bankas (FED) jau persistengė su bandymu suvaldyti infliaciją. Ekonomikos bus taip pristabdytos, kad kitąmet teks jas gaivinti ir vėl imti spausdinti pinigus, o tai sukels naują infliacijos šuolį.
„Dėl centrinių bankų agresyvaus palūkanų kėlimo turėsime didesnę recesiją, nei dabar tikisi rinka ir dauguma ekspertų. Tikėtina, kitąmet reikės imtis naujo ekonomikos skatinimo, tai yra, mažinti bazines palūkanas ir spausdinti pinigus. Panašu, kad centriniai bankai persistengė tiek su ekonomikos skatinimu pandemijos metu, tiek su pinigų politikos griežtinimu po pandemijos“, – pareiškė jis.
Nėra kitos išeities
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų profesorius Rytis Krušinskas turi kitokią nuomonę. Jis sakė kol kas neįžvelgiantis požymių, kurie leistų teigti, kad dabar bankams sulėtinus vartojimą kitąmet vėl tektų skatinti ekonomikas.
„Infliacija jau lėtėja, bet dar nėra sustojusi. Prieš pusantrų metų kalbėjome apie brangiausias Kalėdas, pernai sakėme, kad jau ateinančios brangiausios, dabar jau kalbame apie brangiausias Velykas. Infliacija vis dar yra.
Jei bankai neprisidėtų prie infliacijos stabdymo, nežinia, kokias aukštumas pasiektume. Jei infliacija dvejus metus iš eilės siektų dviženklius skaičius, tai ko tada tikėtumėmės? Tikėtumėmės, kad žmonės pripras prie tokio kainų ir pajamų lygio? Bet žmonės norėtų, kad jų gyvenimas gerėtų, tai sietų su pajamų augimu, bet kartu iš paskos augtų ir kainos. Tai kur tada lubos?
Tad bankai, matydami bendrą visumą, bando kovoti su infliacija drastiškomis priemonėmis.
Yra galimybė, kad tai galėtų privesti prie to, jog vėl teks skatinti ekonomikas, bet, manau, šįkart reikia pirmiau užgesinti patį laužą, vietoje svarstymų, kokią ugnį teks kurti po viso šito. Dabar mums būtina susitvarkyti su kraujuojančia žaizda, o paskui galvosime, ką daryti toliau“, – portalui lrytas.lt komentavo R.Krušinskas.
Anot jo, buvo galima tokių centrinių bankų veiksmų ir išvengti, jei gyventojai būtų prilėtinę vartojimą, tačiau po pandemijos gyventojai atsirišo visus diržus ir visko išsiilgę stabdyti vartojimo nė neketino. Taip ekonomika perkaito ir dabar liko tik, kaip teigė R.Krušinskas, priverstinės priemonės, kurių galima imtis – tai palūkanų, pinigų kainos, didinimas.
Nuo vieno kraštutinumo prie kito
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas neslepia, kad augančios palūkanos įmonėms kelia nemažai iššūkių, mat didžioji dalis verslų savo veiklą finansuoja skolintais pinigais. Anksčiau šie pinigai nieko nekainavo, o dabar situacija stipriai pasikeitė, tai paveikė maržas – jos sumažėjo.
Situaciją sunkina ir sumenkęs užsakymų kiekis dėl prastokų lūkesčių ES, o Europa yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, tad jei kitose šalyse situacija sudėtinga, sudėtinga ji bus ir Lietuvoje. Jo manymu, recesija Lietuvoje bus stipri, darbuotojų atleidimų niekaip nepavyks išvengti.
„Europa jau seniai sakė, kad 2023 m. bus itin sudėtingi, bus sunku išgyventi, o Baltijos šalys kaip atskira sala lūkesčiais išsiskyrė. Mes ilgą laiką žiūrėjome pro rožinius akinius, buvome optimistiški, galvojome, kad viskas bus gerai, nors verslai jau anksčiau sakė, kad nebus viskas taip gerai, kaip prognozuoja Lietuvos bankas. Lietuvos reakcijos į realybę nuo Europos atsilieka apie 12 mėnesių“, – portalui lrytas.lt komentavo S.Besagirskas.
Jo žiniomis, daliai verslų, šiuo metu turinčių mažą ar net neigiamą maržą, pinigai net tapo nebeprieinami, nes bankai įžvelgia didesnes rizikas skolinti.
„Todėl vis dažniau matau, kad patys akcininkai, savininkai skolina įmonėms pinigų. Anksčiau tai būdavo itin retai. Kai kurie nusprendžia taip daryti, nes pinigų iš bankų nebegauna, o kai kurie nusprendžia geriau paskolinti savus, nei imti iš banko ir mokėti didžiules palūkanas“, – teigė jis.
Dėl visos šios situacijos S.Besagirskas taip pat mano, kad Europos ir JAV centriniams bankams šiemet ėmusis griežtesnių priemonių, kitąmet teks vėl griebtis ekonomikos skatinimo.
„Taip, kol kas dar matome didelę infliaciją, bet tai veikia kaip mašina – nuspaudus stabdį ji iš karto nesustoja, dar kurį laiką rieda. O dabar atrodo, kad centriniai bankai, didindami palūkanų normas, tikisi, jog kitą dieną infliacija jau bus sustojusi. Bet tai juk inertiškas procesas.
Centriniai bankai jau persistengė, bet planuoja dar toliau didinti bazines palūkanų normas. Dėl tokių veiksmų ekonomikos ims stipriai ir greitai stagnuoti, o tada jas išjudinti bus sunku, vienintelis būdas bus pinigų spausdinimas. Tai dabar atrodo, kad eisime nuo vieno kraštutinumo prie kito“, – kalbėjo S.Besagirskas.
