Finansų ministerija siūlo atsisakyti nuomos pajamų apmokestinimo savivaldybių nustatytu fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), kai įsigyjamas verslo liudijimas. Tačiau taip pat siūlo, kad pajamos iš tokios nuomos būtų apmokestinamos nuo sumažintos bazės, t. y., 15 proc. GPM tarifas būtų taikomas nuo 80 proc. pajamų (apyvartos).
Pasak NT plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus, Finansų ministerijos pateikti siūlymai nuomojantiems būstą turės įtakos ir nuomos rinkai.
„Pokyčiai pakeistų įprastą tvarką, galiojančią dabar. Ypač tiems, kurie nuomoja brangesnį turtą, šis variantas bus mažiau palankesnis – nebe taip palanku mokėti vien GPM nuo 80 proc. pajamų, gaunamų iš nuomos paslaugų. Siūloma naikinti ir verslo liudijimus šioje srityje, nors jie buvo gana įprasta praktika. Tai turės įtakos rinkai“, – „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ sakė M.Statulevičius.
Visgi kaip tiksliai tai keistų nuomos rinką, paaiškėtų tik ateityje.
„Kol kas yra tik įvairių pasvarstymų, kad tai padidins šešėlį, kad padidėję mokesčiai bus perkelti ant nuomininkų pečių. Parodys tik laikas. Viena vertus, nuomos rinkoje yra nemaža konkurencija, kita vertus, su privačiais asmenimis konkuruoja ir verslas – verslas, kuris skaidrus ir moka mokesčius. Dabar verslo paslaugos truputį brangesnės, tad ateityje, matyt, bus artėjama prie susilyginimo“, – svarstė pašnekovas.
M.Statulevičius ir pats mano: po pokyčių nuomos rinkoje šešėlio išties gali padaugėti.
„Šešėlis yra toks žvėris, kuris tūno pasislėpęs, jį labai sunku pamatuoti. Prieš kelerius metus vertinome, kad turbūt penki iš šešių būstų nuomojami be sutarčių, nemokant mokesčių. Matyt, tas skaičius dabar yra mažesnis, bet jo vis dar pasitaiko. Turbūt yra ir kultūrinių dalykų, nes Vakaruose tas skaičius minimalus arba jo net nėra.
Yra baimių. Jei įvedi didelius pakeitimus žmonėms, kurie iš šešėlio pradėjo eiti į skaidrų verslą, jei pakeli mokesčius, žmonės pradeda svarstyti, kad gal padarė klaidą. Bus pasiruošimo, supratimo laikotarpis. Vis tiek turime išsivaduoti iš šešėlio“, – pabrėžė jis.
Negana to, kylant palūkanoms, brangsta ir paskolos. Tai taip pat turi nemažai įtakos būstų pirkėjams.
„Pabrangęs skolinimas veikia abi puses: tiek statytojus, kadangi nemažai kapitalo NT versle skolinamasi iš bankų, tiek žmones, kurie kaip fiziniai asmenys skolinasi ir įsigyja turtą. Brangstančios paskolos abi puses veikia negatyviai, bet fizinius asmenis veikia dar stipriau, ypač tuos, kurie yra ekonominiame, vidutiniame segmente. Daliai būsto pirkėjų gali būti sunku be pagalbos įsigyti būstą“, – aiškino M.Statulevičius.
Kai kuriose valstybėse tiek verslas, tiek valdžia inicijuoja tam tikrus pakeitimus, kad žmonės jaustųsi ekonomiškai saugiau, įsigydami būstą. M.Statulevičius įsitikinęs: kokių nors priemonių imtis turės ir Lietuva.
„Palūkanų augimas kol kas nelėtėja. To pasekmes šių metų antroje pusėje pajusime ypač ryškiai. Žmonės, kurie negali įsigyti būsto, galimai išsikels iš šios šalies. Jau dabar matome didelį nutekėjimą į Vokietiją, į Skandinavijos šalis. Reikėtų fokusuotis, kaip juos išsaugoti.
Užsienio šalyse yra įvairios programos, tarkime, kuomet savivaldybė už gana nedidelę sumą nuomoja būstą tokiems žmonėms. Pas mus tokių programų nėra sukurta. Tokie žmonės palikti arba nuomotis rinkos sąlygomis, arba ieškoti alternatyvų: gyventi užmiestyje, kitame mieste. Tokios įtampos nekuria patogaus gyvenimo pojūčio. Tokie žmonės gali susimąstyti, kad Lietuvoje ne taip ir gerai“, – kalbėjo M.Statulevičius.
