Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas žiniasklaidai išplatintame pranešime atkreipė dėmesį, kad Lietuvai šioje statistikoje tenka išskirtinis vaidmuo: didžiausia grėsme šalies ūkiui toliau išlieka kontrabandos srautai iš Baltarusijos, kurių valdymui stinga efektyvių prevencinių priemonių. Tačiau savo vaidmenį atlieka ir infliacijos pasekmės.
2022 m. didžioji dalis OLAF konfiskuotų cigarečių – 316,7 mln. (60 proc.) – buvo nelegaliai pagamintos pačiose ES šalyse.
Iki šiol įprastai didžioji dalis nelegalių rūkalų į bendriją patekdavo kontrabanda per bendrijos išorės sienas. Tačiau pastaruosius kelerius metus tyrėjai ES stebi spartų nelegalių gamybos taškų bendrijos šalyse gausėjimą.
„Nelegalių tabako gaminių konfiskavimo operacijos ES valstybėms narėms leido sutaupyti 153 mln. eurų negautų pajamų – kaip muitų, akcizų ir PVM mokesčius, kuriuos, skaičiuojame, būtų kompensavę mokesčių mokėtojai per valstybės mokestinius sprendimus“, – OLAF pranešime spaudai teigė organizacijos generalinis direktorius Ville Itala.
Iki šiol dominavusį tradicinį tabako kontrabandos modelį stelbti pradėjusi nelegalių gamyklų bendrijos viduje gausėjimo tendencija pirmą kartą pastebėta COVID-19 pandemijos metu. OLAF tyrėjai mano, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą taip pat prisidėjo prie tam tikrų maršrutų sutrikdymo, kuriais kontrabandininkai tradiciškai naudojasi ties rytine ES siena.
Tuo metu augančios šešėlinės tabako rinkos ES tendencijas iš šalies ekonomikos perspektyvos vertinantis A. Izgorodinas teigė, kad tai, ką stebime, yra infliacijos bei nepakankamo dėmesio prevencinėms priemonėms padariniai.
„Gyventojų noras rūkyti nesikeičia, nepaisant nukritusių ar pakilusių kainų. Tad šiuo atveju, infliacija paskatino tabako vartotojus ieškoti pigesnių variantų ir tai pagimdė pasiūlą. Akivaizdu, kad aukšta infliacija tiesiogiai siejasi su kontrabandos augimu, todėl daugiau resursų turi būti skiriama ir kontrabandos prevencijai“, – komentavo A. Izgorodinas.
Tarp konfiskuojamų rūkalų – daugiausia tradicinės cigaretės, ne inovatyvūs tabako produktai, kaip, pavyzdžiui, kaitinamojo tabako produktai. Anot A. Izgorodino, taip yra dėl paprastos verslo logikos – gaminama tai, ką pagaminti paprasčiausia.
„Nelegaliose gamyklose gaminami daugiausia vien tradiciniai rūkalai ir greičiausiai, neatitinkantys aukštų ES standartų. Tai, kad šešėlinėje rinkoje klesti cigaretės, o jų padirbinėjimo kiekiai auga, reiškia ir didesnę žalą vartotojų sveikatai. Todėl valdžia turėtų skirti daugiau dėmesio komunikacijai ir apie nelegalių tabako gaminių vartojimo padarinius“, – akcentavo A. Izgorodinas.
Ekonomistas pastebėjo, kad didėjanti šešėlinė tabako gaminių prekyba ES taip pat signalas Lietuvai didinti kontrolę su Baltarusijos siena, nes artimiausiu metu Baltarusijos motyvacija gabenti į Europą nelegalius tabako gaminius niekur nedings.
„Prie to prisidėti turėtų ir Europos Komisija. Iš Baltarusijos atgabenamos nelegalios cigaretės pasiekia ne tik Lietuvą, bet išsibarsto ir po kitas ES šalis. Džiugu, kad valstybė jau investavo į rentgeno aparatus, tačiau reikėtų dar sustiprinti autobusų, automobilių patikrinimus“, – teigė A. Izgorodinas.
Be 316 mln. cigarečių, pagamintų ES, prie išorės sienų buvo sulaikyta beveik 200 mln. cigarečių, pagamintų ne ES viduje. Mažesnis kiekis – apie 15 mln. cigarečių – buvo konfiskuotas už ES ribų, OLAF bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis.
Specialių operacijų metų taip pat konfiskuota 205 tonos nelegaliai cigarečių gamybai skirto tabako, uždaryta daugiau kaip 15 fabrikų ir sulaikyti 77 asmenys. Kita OLAF pastaraisiais metais stebima tendencija – tai vandens pypkių tabako kontrabanda. Per 2022 m. tarnyba nustatė daugiau kaip 65 tonas įtartinų šiems įrenginiams skirtų tabako siuntų.
Kova su tabako kontrabanda yra pagrindinė OLAF tyrimų veiklos dalis. OLAF nustato ir seka sunkvežimius ir transportuojamus konteinerius su cigaretėmis, kurios ES pasienyje deklaruojamos kaip kitos prekės. Taip pat renka su nelegalia rūkalų gamyba ir prekyba susijusią žvalgybinę informaciją.
