Pardavėja dirbo du dešimtmečius, bet nepabūgo vėl mokytis – štai kam to dabar prireikė

„Penktadienis visada sunki darbo diena, o prieš šventes – ypač“, – pratarė pardavėja-konsultante Šakių „Gulbelės“ parduotuvėje dirbanti Angelė Knezevičienė.

Ši 47 metų moteris nepabūgo iššūkių. Ji prekybos sistemoje dirba ilgiau nei du dešimtmečius, bet vis tiek pernai ėmė ir įstojo į Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyrių. Pameistrystės būdu ji nuo rugsėjo mokosi pardavėjos-konsultantės profesijos.

Atrodytų, kad turėdama tokios solidžios patirties pati Angelė galėtų mokyti kitus, tad kam jai pačiai dar prireikė mokslų?

„Prekyboje labai daug naujovių, noriu tobulėti, – patikino ji. – Seniai, maždaug prieš 25 metus esu baigusi Kauno prekybos ir verslo mokyklą. Per tiek laiko daug kas pasikeitė, ypač technologijos. Juk atsirado kompiuteriai, programos, o man rūpėjo tai išmokti.

Nemokėjau dirbti kompiuteriu, bijojau net artyn prieiti, bet dabar be jo išsiversti nebeįmanoma. Viskas kompiuterizuota: prekių užsakymai, jų nukainavimas, o ir parduotuvėje, kurioje dirbu, jau yra elektroninės kainų kortelės. Net prekių išdėstymo salėse reikalavimai yra kitokie, nei būta anksčiau.“

Šakiuose esančioje „Gulbelės“ parduotuvėje ji dirba kone metus, – persikėlė į ją iš Sintautų kaimo, taigi šiame tinkle ji darbuojasi kone ketverius metus.

Nors ji puikiai geba dirbti ir kasose, jos darbo zona – žuvies, silkės, paukštienos skyrius, taip pat sausainių bei saldainių.

A.Knezevičienės darbo grafikas yra taip sudėliotas, kad savaitgaliai būtų laisvi. Tai – svarbu, nes atsitraukusi nuo darbų ji sėda prie kompiuterio tam, kad galėtų mokytis nuotoliniu būdu. Būna ir tokių dienų, kai, susitarusi su darbdaviu, ji mokslams arba atsiskaitymui nuvažiuoja ir į Kudirkos Naumiestį.

Tačiau kaip apskritai Angelė atrado pameistrystę?

„Neseniai pasirinkusi pameistrystės formą mokslus baigė mano kolegė. Ji paaiškino, ko išmoko ir kaip visa tai pritaiko dirbdama. Tai mane sudomino.

Kadangi pernai rudeniop kaip tik Kudirkos Naumiesčio padalinyje buvo renkama pardavėjų– konsultantų grupė, įstojau į šią profesinę mokyklą. Esu su mokykla sudariusi sutartį – pasirinkau mokymąsi pameistrystės būdu“, – pasakojo pameistrė Angelė.

Ji užsiminė, kad rugsėjį mokslo metus pradėjo su dar viena kolege, kuri taip pat tapo pameistre ir jau yra paskirta Lukšiuose esančios „Gulbelės“ parduotuvės vedėja.

„Štai kaip būna“, – nusišypsojo Angelė. Parduotuvėje ji turi meistrę, su kuria tariasi ir iš kurios mokosi.

„Gulbelės“ tinklui priklauso 63 parduotuvės, esančios Suvalkijoje bei Vakarinėje Lietuvos dalyje.

„Dauguma mūsų parduotuvių yra nedideliuose miesteliuose bei gyvenvietėse, tad ir darbuotojai dažniausiai ten pat ir gyvena. Jų yra įvairaus amžiaus. Kadangi technologijos keičiasi, turime pasirūpinti darbuotojų mokslais.

Bendradarbiaujame su Marijampolės profesinio rengimo centru – jo skyriais Kudirkos Naumiestyje bei Vilkaviškyje“, – paaiškino bendrovės „Gulbelė“ personalo vadybininkė Milda Kaminskienė.

Pasak jos, bendrovė dalyvauja pameistrių projektuose – šį mokymosi būdą pasirenka ir naujai į darbą priimami darbuotojai, ir tie, kurie senokai dirba. Situacijų yra įvairių: vieni tokiu būdu įgyja vidurinį išsilavinimą bei specialybę, kiti pameistrystės būdu kelia kvalifikaciją.

„Šiuo metu „Gulbelės“ tinkle dirba šeši pameistriai, kurie mokosi pardavėjo-konsultanto specialybės. Praėjusiais mokslo metais jų turėjome dvylika“, – sakė M.Kaminskienė.

„Gulbelės“ bendrovė yra ir Kauno prekybos, pramonės bei amatų rūmų narė, o šiai organizacijai priklausančios įmonės per pastaruosius penkerius metus ypač sustiprino bendradarbiavimą su profesinėmis mokyklomis.

Anot „Gulbelės“ vadovo Arūno Tarnausko, tie parduotuvių darbuotojai, kurie neturėjo pardavėjo profesinio išsilavinimo, turi galimybę ugdymą derinti su pasirinktu darbu.

„Konkurencija prekybos sistemoje – didelė, ir darbuotojų kvalifikacija yra didžiulė vertė visos įmonės augimui ir gebėjimui teikti profesionalias paslaugas“, – patikino jis.

Pasak Marijampolės profesinio rengimo centro (toliau – MPRC) Kudirkos Naumiesčio skyriaus vedėjos Marijos Jurgilienės, „Gulbelės“ bendrovė yra viena iš įmonių, pameistrystės projekte dalyvaujančių kone nuo pat pradžios.

„Mokymą pameistrystės forma organizuojame kartu su MPRC. Dažniausiai pameistrystės forma mokiniai dažniausiai renkasi pardavėjo ir staliaus mokymo programas. „Gulbelė“ bei „Ligrita“ yra dvi prekybos srities įmonės, suteikiančios tokią galimybę.

„Gulbelės“ administracija jau per pirmuosius pokalbius teigiamai vertino šį projektą, ir mums pavyko jį įgyvendinti. O šiuo metu mokymas pameistrytės forma ir toliau yra tęsiamas.

Mokinys, bendrovė ir mūsų mokykla tokiais atvejais pasirašo trišalę sutartis, yra parengiamas individualus pameistrio mokymo planas.

Mokantis tokiu būdu teorijai tenka skirti 30 proc. studijų laiko, o likusį laiką pameistrys dirba. Mūsų mokyklos profesijos mokytojas važinėja į darbo vietas, konsultuoja pameistrius, bendradarbiauja ir su darbdaviais, nes svarbu, kad teorijos žinios būtų panaudotos praktikoje.

Svarbu, kad pameistrystės mokymosi forma gautos žinios atitiktų tas, kurios suteikiamos mokantis įprastiniu būdu – pagal pasirinktą programą pačioje mokykloje“, – paaiškino M.Jurgilienė.

Pameistriai turi atsiskaityti – gauti įvertinimą. Tam tikriems mokslams jie nuvyksta ir į pačią profesijos mokyklą, ir mokosi nuotoliniu būdu, – profesijos mokytojai metodinę medžiagą įkelia

į nuotolinio mokymo sistemą „Moodle“ – virtualią mokymosi aplinką.

Anot M.Jurgilienės, rinka taip pat padiktavo pokyčių. Anksčiau mokslui pameistrystės būdu buvo parengta pardavėjo programa, o šiuo metu – pardavėjo-konsulktanto mokymo programa.

„Diegiant pameistrystę buvo ir iššūkių, nes įmonėms iš pradžių kilo įvairių nuogąstavimų. Mums patiems prisitaikyti nebuvo sudėtinga. Iš viso šiuo metu mūsų profesinio rengimo centre pameistrystės būdu mokosi 15–20 proc. mokinių. Palyginti su kitomis profesinėmis mokyklomis tai – daug“, – patikino MPRC direktorius Gražvydas Juodišius.

Pasak jo, paprastai besirengantiems mokymosi būdą įtaką padaro tendencijos darbo rinkoje. Nes didžiausias pameistrių poreikis yra inžinerinės srities arba paslaugų teikimo įmonėse.

„Įmonės įsidrąsino. Joms trūksta darbo jėgos, o pameistrystė padeda joms užsiauginti gerų darbuotojų. Kita vertus, joms svarbu, kad profesinėse mokyklose būtų ugdomi kompetentingi mokiniai.

Darbdaviams irgi būna iššūkių, nes vieniems pameistriams reikia daugiau konsultacijų, kiti būna labiau savarankiški. O ir meistrai, atsakingas už jų mokymą, turi rasti laiko – pamokyti, parodyti, komunikuoti su mokymo įstaiga.

Mokiniams pameistrystė taip pat naudinga, nes jie tampa įmonės darbuotojų komandos dalimi, jie dirbdami prisiima ir atsakomybę.

Ypač svarbu ir tai, kad pameistrystė didina pačių mokinių motyvaciją mokytis. Pradėję dirbti įmonėje pameistriais jie supranta, kokios yra svarbios žinios, kurios suteikiamos mokykloje.

Švietimo sistemos dilema – motyvacija, o pameistrystė iš esmės ją padidina. Ji naudinga ir įmonei, nes kuria pridėtinę vertę, naudinga ir pačiam pameistriui“, – kalbėjo G.Juodišius.

Pasak jo, tendencijos keičiasi – įgyti kvalifikacijos ateina vis daugiau dirbančių, suaugusių žmonių.

„Senieji stereotipai stabdė suaugusių žmonių norą mokytis. Dabar jų nebeliko. Įmonių poreikiai keičiasi, technologijos tampa vis sudėtingesnės, ir joms būtų sunku „žalią“ darbuotoją pačioms visko išmokyti.

Tuo tarpu trišalė sutartis tarp mokinio – pameistrio, mokyklos ir įmonės nubrėžia aiškias mokymo ribas. Rezultatas – kompetentingas, gerai paruoštas darbuotojas“, – teigė G.Juodišius.