Per 200 daugiabučių namų administruojanti ir jų atnaujinimu besirūpinanti Palangos komunalinio ūkio įmonė susidūrė su nelaukta kliūtimi – penkiems namams, kurių investiciniai projektai buvo ruošti 2019 metais, niekaip neranda rangovų.
Buvo skelbti net septyni konkursai, tačiau už pasiūlytą kainą nė viena statybos įmonė namų modernizavimo darbais Palangoje nesusidomėjo.
Nespėja didinti vertės
Kaip pasakojo bendrovės Palangos komunalinio ūkio už renovaciją atsakinga vadybininkė Kristina Viščiūnienė, neoficialiuose susitikimuose statybos įmonių vadovai neslepia, kad imtis daugiabučių namų renovavimo senomis kainomis būtų nuostolinga.
Prasidėjus karui Ukrainoje vien statybinės medžiagos pabrango apie 50 proc.
Be to, per pastaruosius keletą metų Lietuvoje ūgtelėjo vidutinis atlyginimas, o tai taip pat padidino darbų kainas.
Įstrigusio namų atnaujinimo laukdami ir kitos išeities nebematydami gyventojai sutinka didinti įmokas, bet vis tiek nieko nepeša: projekto vertė išauga 40 proc., tačiau darbų kaina rinkoje pakyla 60 proc.
Pavyzdžiui, vieno kurorto daugiabučio atnaujinimo projekto vertė buvo padidinta iki 535 tūkst. eurų, tačiau statybininkai sutinka dirbti nebent už 800–900 tūkst. eurų.
„Dar anksčiau su šio namo gyventojais tarėmės dėl papildomo investicinio projekto vertės didinimo iki 700 tūkst. eurų. Dabar jau matome, kad ir to gali neužtekti“, – sakė K.Viščiūnienė.
Tektų grąžinti paramą
Padėtį sunkina tai, kad birželį baigiasi 3 metų valstybės paramos sutartis su administratoriumi dėl šių Palangos daugiabučių atnaujinimo.
Jei iki vasaros nepavyktų rasti rangovų, gyventojams tektų grąžinti valstybės skirtą paramą projektavimui.
Dar keleto Palangos daugiabučių renovacija yra įstrigusi nuo 2020 metų.
Jau pasirašytos sutartys dėl investicinių projektų rengimo su dar 17 daugiabučių namų gyventojais.
Bet dabar, pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką, statybos darbų brangimo atveju iš karto numatomas 20 proc. papildomo finansavimo rezervas.
Renovaciją Palangoje stabdo ir tai, kad daugumos namų butų savininkai yra ne kurorto gyventojai. Yra tokių namų, kuriuose ne vasaros sezono metu gyvena vos 2–3 palangiškių šeimos.
Poilsiui butus nusipirkusius savininkus iš kitų miestų sudėtinga prisikviesti į susirinkimus, darbus vykdantys statybininkai nepatenka į jų patalpas.
Į Palangą kviečiami atvažiuoti butų savininkai neretai ima reikalauti, kad administratorius atlygintų jų kelionės sąnaudas.
Kurortai – tarp lyderių
Nepaisant to, Palangos komunalinio ūkio administruojamų daugiabučių namų atnaujinimas jau yra įpusėjęs.
Iš 207 kurorto komunalininkų prižiūrimų namų 104 jau yra renovuoti. Dar 17 namų vyksta statybos darbai, 14 namų rengiami projektai.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, Palangoje iš viso yra 308 renovuotini namai, kurie pastatyti iki 1993 m. Iš viso kurorte renovuota 113 daugiabučių. Pagal šį rodiklį (36,7 proc.) Palanga užima 3-iąją vietą šalyje. Sparčiausiai namų renovacija vyksta Birštone – 60 proc. ir Panevėžyje – 45,6 proc.
Tikina, kad pakilusios kainos neišgąsdino
Gintarė Burbienė
APVA Energetinio taupumo departamento direktorė
„Dėl padidėjusių darbų kainų daugiabučių namų atnaujinimas stringa visoje Lietuvoje. Prieš 2 ar 3 metus apskaičiuotomis darbų kainomis rangovų niekur nepavyksta rasti.
Todėl gyventojai yra priversti didinti investicinių projektų vertę. Vienur ją reikia didinti 60 proc., kitur pakanka 15 proc.
Šiuo metu Lietuvoje renovuojami 546 daugiabučiai, dar apie 200 ieškoma statybos įmonių.
Rangovų trūkumą juntame nuo 2015 metų. Statybininkai nenoriai imasi darbų jau apgyvendintuose namuose, nes tenka prisitaikyti prie gyventojų pageidavimų, darbas yra nuolat stebimas ir komentuojamas.
Nuo praėjusios vasaros pradėjome bendrauti su stambesniais rangovais per Centrinę projektų valdymo agentūrą jiems siūlydami dalyvauti viso kvartalo namų atnaujinimo projekte. Gal tai išjudins rangovus.
Nors modernizavimo darbų kaina dabar gerokai išaugusi, gyventojai labiau suvokia gaunamą naudą ir aktyviau pageidauja namų atnaujinimo.
Praėjusį rudenį apklausus senuose namuose gyvenančius žmones paaiškėjo, kad net 82 proc. gyventojų norėtų dalyvauti modernizavimo programoje.
Prieš 10 metų didžioji dalis gyventojų teigdavo, kad renovacija yra per brangi, ir jos atsisakydavo.“
