Paprašė 200 eurų
Automobiliais prekiaujančią įmonę „Deals on Wheels“ įkūręs verslininkas Laurynas Boguševičius portalui lrytas.lt pasakojo Lietuvoje prekiaujantis ir KIA automobiliais, kuriems galioja gamyklinė garantija.
„Nemažai žmonių tuos automobilius įsigijo iš mūsų, o ne iš oficialių atstovų. Po kažkurio laiko kai kurie iš tų automobilių turėjo problemų, kas yra normalu. Žmonės automobilius nuvežė į oficialaus atstovo servisą, kad būtų aptarnauti, kaip priklauso pagal garantiją“, – prisiminė L.Boguševičius.
Visgi klientams išgirdus, ką sako oficialūs KIA atstovai Lietuvoje, teko išsižioti.
„Jiems pareiškė, kad reikia susimokėti mistinį 200 eurų mokestį už patikrą, ar garantija galioja. Tas mokestis yra absoliutus pramanas, jis neegzistuoja“, – įsitikinęs L.Boguševičius.
Verslininkas iškart susisiekė su KIA gamintoju. Šis patvirtino: garantinis taisymas oficialių atstovų automobilių servisuose nemokamas, neturėtų būti ir jokių mokesčių.
„Gamintojas labai staigiai paaiškino KIA atstovams Lietuvoje, kur jų vieta ir ką jie turi daryti. Visoje Europoje labai aiškiai deklaruojama, kad KIA automobiliai turi septynerių metų garantiją.
Bet kuris atstovas turi ne tik teises, bet ir pareigas. Šiuo atveju – pareigą rūpintis klientu, nesvarbu, kur jis įsigijo automobilį, nes visoje Europoje garantijos sąlygos galioja vienodai. Nesvarbu, ar pirkai Italijoje, ar Prancūzijoje, ar Lietuvoje – garantiniai aptarnavimai turi būti atliekami vienodai“, – pabrėžė verslininkas.
Tad minėti KIA pirkėjai labai greitai buvo apginti ir aptarnauti nemokamai.
„Vėliau pakalbėjau su atstovais iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT), jie aiškiai pasakė: automobilių salonas privalo vykdyti garantinius įsipareigojimus ir netaikyti jokių papildomų mokesčių. Manau, kad KIA salone taip buvo elgiamasi iš keršto, nes žmogus automobilį pirko kažkur kitur, o ne pas juos“, – svarstė L.Boguševičius.
Kad mokestis neturi pagrindo, įsitikinęs ir advokatų kontoros „Cobalt“ partneris ir Aplinkos, transporto ir reguliavimo praktikos grupės vadovas Lietuvoje Vaidas Mackonis.
„Tai yra nepagrįstas reikalavimas susimokėti už paslaugas, kurias ir taip dengia garantija. Gamintojui suteikiant garantiją, turi būti laikomasi susitarimų. Jeigu klientas nusipirko automobilį su garantija, tai jam garantuojama nemokama automobilio patikra visą garantijos laikotarpį“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
„Kia Auto“: tai tėra spekuliacijos, neturinčios jokio pagrindo
Visgi situaciją KIA atstovai Lietuvoje mato visai kitaip. „KIA Auto“ direktorius Gintaras Kaukėnas portalui lrytas.lt pateikė savo versiją, kurioje tegia, kad apie juos skleidžiami gandai.
G.Kaukėnas paprašė pateikti pilną jo komentarą.
„Jokių mokesčių netaikome naujiems garantiniams automobiliams, kurie atitinka visas gamintojo garantijos sąlygas, net ir tais atvejais, jei jie Lietuvą pasiekia iš kitų šalių. Tad bet kokie gandai apie tai – tėra spekuliacijos, neturinčios jokio pagrindo.
KIA Garantijos ir priežiūros knygelėje automobiliams, parduodamiems Baltijos šalių rinkose, labai aiškiai parašyta: „Garantijos negalima suteikti KIA transporto priemonei, kuri nebuvo įsigyta iš KIA autorizuoto atstovo“. Visi KIA autorizuoti atstovai privalo įsitikinti, kad gamintojo suteikta garantija yra galiojanti.
Tam jie privalo gamintojui nustatyta tvarka pateikti tą patvirtinančius dokumentus, kai automobilis yra naujas. O jei automobilis yra naudotas, dar atlikti papildomas patikros procedūras, patvirtinančias, kad automobilis atitinka visas gamintojo garantijos sąlygas. Tik gavus gamintojo patvirtinimą galima teigti, kad gamintojo garantija įsigytam automobiliui tikrai galioja.
Spėjame, kad jūsų minimu atveju automobilį įsigijęs klientas kreipėsi į autorizuotą KIA atstovą Vilniuje ne tiesiogiai, tik telefonu, ir prašė atlikti programinės įrangos atnaujinimo darbus jo naujam automobiliui, įsigytam iš neautorizuoto atstovo.
Klientas net keletą kartų buvo prašomas nustatyta tvarka atvykti į atstovybę, pateikti automobilio bei garantiją patvirtinančius dokumentus, kuriuos LR įstatymų numatyta privaloma tvarka turi pateikti pardavėjas, perduodamas naują automobilį.
Deja, kaip vėliau paaiškėjo, minėto automobilio savininkas to ilgą laiką nedarė dėl labai paprastų priežasčių – automobilio registracijos Lietuvoje metu minėtam automobiliui garantiją patvirtinantys dokumentai nebuvo išrašyti ir perduoti naujajam savininkui, tuo galimai pažeidžiant jo ir finansavimą teikusios įmonės sutarties sąlygas. Tad pardavimo metu automobilis neturėjo pardavėjo pateiktų garantiją patvirtinančių dokumentų.
Automobilio pardavėjui vėliau pačiam pateikus garantijos buvimo fakto patvirtinimui reikalingus dokumentus bei iš distributoriaus gavus gamintojo patvirtinimą, kad garantija šiam automobiliui galioja, autorizuotas servisas priėmė šį automobilį ir atliko gamintojo pateiktus programinės įrangos atnaujinimo darbus nemokamai.
Tad šiuo minimu atveju jokia sąskaita klientui nebuvo pateikta iš mūsų, o minėta informacija, jus pasiekusi apie tai, kad KIA atstovybė Vilniuje išrašė sąskaitą už garantinį taisymą atvykusiam į saloną klientui, turinčiam naują garantinį automobilį, neatitinka tikrovės ir tėra vieno asmens, perparduodančio tokius automobilius, pasakojimai, nieko bendro neturintys su tikrove, lygiai taip pat ir bandymai pateikti sąskaitos faktūros fragmentus apie automobilio garantijos patikrą naujam automobliui, kai ji buvo atlikta naudotam.
Minėtu atveju gamintojo garantijos patikros paslauga buvo atliekama automobiliui, kuris į autorizuotą servisą pirmą kartą kreipėsi tuomet, kai automobilio spidometro duomenys buvo 8408 km.
Deja, į Lietuvą gana dažnai atvežami ne tik nauji ar mažai naudoti automobiliai, bet ir tie, kurie yra remontuojami po autoįvykių, bet parduodami kaip turintys garantiją, nors realybė gali būti ir kita. Tad visiems, galvojantiems įsigyti tokius automobilius, rekomenduojame būtinai atidžiai perskaityti gamintojo garantines sąlygas, reikalauti, kad pardavėjas tinkamai LR įstatymų numatyta tvarka supažindintų su jomis ir pateiktų visus garantiją partvirtinančius dokumentus.
Bendroji gamintojo garantija KIA automobiliams galioja visose ES šalyse, tačiau tam tikros sąlygos kitoje šalyje įsigytai transporto priemonei (pavyzdžiui, aptarnavimo intervalai, techninės pagalbos teikimas ir kt.) gali skirtis. Automobiliams, įsigytiems kitose (ne Baltijos šalyse), gamintojo garantinės sąlygos bus taikomos pagal šalies, kurioje autorizuoto KIA atstovo buvo parduotas šis automobilis, tvarką. Jei automobilis pirmą kartą buvo parduotas ir užregistruotas Vokietijoje, tai ir gamintojo įsipareigojimai ir reikalavimai vartotojui bus tokie, kokie yra šioje rinkoje.
Pabaltijo šalyse įsigytų naujų KIA automobilių garantijos galiojimo patikros atlikti nereikia, tačiau jei automobilis atvyksta iš kitų ES šalių, būtina gauti gamintojo patvirtinimą dėl garantijos galiojimo. Kalbant apie mokestį už patikrą, ar gamintojo garantija galioja, ar ne, priklauso nuo to, ar į autorizuotą servisą kreipiasi naujo, ar naudoto automobilio savininkas.
Apie tokios patikros atlikimo būtinumą naudoto automobilio savininkas iš anksto supažindinamas, nurodant, kokios apimties darbai bus atliekami ir kokia galėtų būti tokios patikros kaina. Tokia patikra atliekama tik gavus savininko sutikimą. Naudotam automobiliui atliekant patikrą pagal gamintojo 2020 kovo 31 d. pateiktą instrukciją, atliekami darbai gali užtrukti iki 3 val., priklausomai nuo automobilio būklės.
Ją atlikus, visa informacija pateikiama gamintojui ir sulaukus jo atsakymo apie tai informuojamas savininkas. Atlikus patikrą ir gavus gamintojo patvirtinimą, kad garantija galioja, visi garantiniai darbai ir detalės savininkui nieko nekainuoja, su sąlyga, jei ir toliau automobilis prižiūrimas pagal gamintojo reikalavimus.
Gamintojo garantija naujam įsigytam automobiliui irgi gali negalioti, jei, pavyzdžiui, ji nėra tinkamai „pradėta“ KIA gamintojo, pardavusio šį automobilį, jei automobilis pirmą kartą parduotas ne autorizuoto KIA atstovo arba transportuojamas automobilis apgadinamas, ir jo remontas įvyksta nesilaikant gamintojo technologinių reikalavimų, fiksuojami ridos klastojimai ar pan.
Šiuo metu padažnėjo atvejų, kai Lietuvoje parduodami automobiliai, atvežti iš Vokietijos su sąlyginai nedidele rida, tačiau pažeistos jų garantinio aptarnavimo sąlygos. Pardavėjų teigimu, visi jie turi galiojančią gamintojo garantiją, tačiau atlikus garantijos galiojimo patikrą, dažnai paaiškėja nemalonūs faktai.
Ne paslaptis, kad dažnas Lietuvoje parduodamas apynaujis automobilis kitoje rinkoje būna nukentėjęs autoįvykio metu, todėl be detalios automobilio patikros, kurią ir atlieka autorizuoti servisai, gamintojas negali patvirtinti, ar jo suteikta garantija galioja, ar ne“, – rašė G.Kaukėnas.
To galima tikėtis ir kituose servisuose
Visgi „Deals on Wheels“ įkūręs verslininkas L.Boguševičius įsitikinęs: KIA atstovai Lietuvoje tiesiog siekė pasipinigauti.
„Jie sako: mes niekada gyvenime nesame už tai išrašę sąskaitos. Jie meluoja“, – aiškino L.Boguševičius.
Su portalu jis pasidalijo ir to įrodymais: KIA atstovų išrašyta sąskaita, kurioje aiškiai matyti – prašoma susimokėti už automobilio patikrą garantijai.
Jo teigimu, taip įkliūti gali ne tik šio prekės ženklo automobilių pirkėjai.
„Aš galiu kalbėti tik apie KIA, nes turiu įrodymus. Bet ar KIA tokie vieninteliai? Toli gražu. Sakyčiau, yra vienetai, kurie nepiktnaudžiauja. To tikslas – pasipinigauti. Galima gauti pinigus lygioje vietoje, kur nėra papildomo darbo ar papildomos funkcijos.
Tiesiog reikalauji pinigų dėl to, kad turi kompiuterį. Nes žmogus už garantiją susimoka automobilio pirkimo metu, joks patikrinimas, ar ta garantija galioja, nėra papildoma paslauga – tai kiekvieno atstovo prievolė. O jie kažkodėl nusprendė pasiimti pinigus“, – aiškino L.Boguševičius.
„Kiek tokių atvejų yra Lietuvoje, sunku pasakyti. Tačiau, vertinant situaciją bendrai, galiu pažymėti, jog Lietuvos autoservisuose besilankantiems asmenims reikia žinoti garantinio sąlygas bei turėti omeny, kad visi garantiniams automobiliams nurodomi papildomi mokesčiai yra neteisėti“, – antrino V.Mackonis.
Tokie mokesčiai įvairiuose automobilių salonuose gali skirtis.
„Mokesčiai laviruoja nuo 39 iki 200 eurų. 200 eurų – didžiausia suma, kurią esu matęs. Bet net ir 39 eurai, sumokėti šiaip sau, yra dideli pinigai. Iš esmės lietuviai ir estai tokį mokestį taiko kaip prevenciją, kad žmonės nepirktų mašinų kitur, kur pigiau“, – kalbėjo L.Boguševičius.
Visgi jis sutiko: dažnai žinių trūksta ir patiems klientams, jie paprašyti iškart atiduoda pinigus.
„Mes – lietuviai. Jei kas nors didelis ir piktas, šiuo atveju, verslas, pasakė, kad reikia mokėti, tai geras lietuvis nuleis galvą ir susimokės. Bet žmonės turi žinoti, kad jie nei privalo, nei turi mokėti.
Garantija galioja visoje ES, tiesiog perkant automobilį reikia pasitikrinti, ar garantija dar galioja. Jei perki automobilį, reikėtų pažiūrėti, ar aptarnavimai atlikti laiku. Jei ne laiku, tai garantija negalioja. Garantija negalioja ir tuo atveju, jei transporto priemonė buvo nurašyta po eismo įvykio“, – vardijo pašnekovas.
„Gyventojai turėtų žinoti teises ir vadovautis bendra taisykle, kad gamintojui suteikus garantiją turi būti laikomasi susitarimų. Kodėl gyventojai dėl tokių papildomų mokesčių neprieštarauja? Nesiimčiau kategoriškai vertinti, tačiau manau, kad greičiausiai tai lemia nežinojimas, teisinių žinių stoka bei žmogiškas pasitikėjimas paslaugą teikiančia puse“, – svarstė V.Mackonis.
Be to, gali būti ir taip, kad skirtingose Europos šalyse taikomos skirtingos garantijos. Pavyzdžiui, Vokietijoje BMW automobiliai turi trejų metų garantiją, o Lietuvoje kai kurie modeliai turi penkerių metų garantiją.
„Jei įtariate, kad jus bando apgauti, reikėtų kreiptis į VVTAT. Jie priverstų pardavėją grąžinti pinigus“, – patarė L.Boguševičius.
„Jei perkate automobilį Vokietijoje ir parsivežate jį atgal į Lietuvą, galite kreiptis į netoli jūsų namų esančią tos markės automobilių atstovybę ir paprašyti, kad būtų pašalintas gamybos gedimas. Jums nereikia keliauti atgal į Vokietiją.
Perkant naują automobilį iš profesionalaus pardavėjo, jums suteikiama mažiausiai dvejų metų teisinė garantija. Naudotai transporto priemonei garantinis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki ne trumpesnio kaip vienerių metų. Garantija apima gamybos gedimus, už kuriuos atsakingas pardavėjas“, – aiškino ir V.Mackonis.
VVTAT: nesame gavę skundų dėl automobilių garantinio aptarnavimo
VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė aiškino, kad minimų mokesčių reikalavimas ir pagrįstumas autoservisuose priklauso nuo detalaus situacijos įvertinimo.
„Todėl reikėtų atsižvelgti, kokios sąlygos numatytos komercinėje garantijoje. Paprastai gamintojas turi įvairiose šalyse įgaliotus servisus ir, jeigu pagal sutartas sąlygas priklauso aptarnavimas, tie servisai ir turėtų atlikti garantinį aptarnavimą, kaip numatyta“, – komentavo D.Malinauskienė.
Atskirų automobilių gamintojų praktikos šioje srityje VVTAT nėra nagrinėję.
„Iki šiol nesame gavę vartotojų skundų dėl automobilių garantinio aptarnavimo ir su tuo susijusių mokesčių. Jeigu nagrinėtume tokį skundą, situaciją vertintume individualiai, atsižvelgdami, kas numatyta komercinės garantijos sąlygose“, – tikino VVTAT atstovė.
Įkliūti gali ne tik automobilių pirkėjai
Panašių situacijų, kuomet gamintojai reikalauja susimokėti, nors pagal garantiją priklauso nemokamas taisymas, gali pasitaikyti ne tik automobilių rinkoje. Todėl svarbu turėti žinių ir nepakliūti į pinkles.
„Deja, pasitaiko tokių situacijų, kuomet pasinaudojama žmonių nežinojimu. Atvejų yra buvę įvairių. Pavyzdžiui, dėl mobiliųjų telefonų, kuomet viena iš pagrindinių informacinių technologijų prekių gamintojų telefonams teikdavo vienerių metų garantiją, nors pagal įstatymą numatoma dveji metai, ir tik už papildomą mokestį mobiliajam telefonui suteikdavo dvejų metų garantiją.
Daug žmonių žino, kad prekėms taikoma dvejų metų garantija, tačiau dažnai nepagrįstai mano, kad ji taikoma tik brangioms ir nenaudotoms prekėms. Kalbant konkrečiai, kad ir apie rūbus, dažnas atvejis, kuomet atsiklijuoja bato padas arba rūbas suyra per siūlę. Jei rūbas suplyšo ne dėl jūsų kaltės, tikėtina, kad VTTAT jūsų skundą tenkins“, – aiškino V.Mackonis.
VVTAT atkreipia dėmesį į dvi skirtingas garantijų rūšis – garantiją pagal įstatymą ir komercinę garantiją.
„Įstatyminę garantiją užtikrina teisės aktai kiekvienam pirkėjui nepriklausomai nuo pardavėjo valios. Visais atvejais vartotojas dėl atsiradusių prekės trūkumų turi teisę per 2 metų laikotarpį kreiptis į pardavėją. Šis privalo laikytis įstatyminės garantijos įpareigojimų: pašalinti prekės trūkumus, pakeisti prekę, o tam tikrais atvejais, jei pataisyti ar pakeisti prekės neįmanoma – grąžinti sumokėtus pinigus ar sumažinti prekės kainą.
Komercinė garantija – verslininko (pardavėjo ar gamintojo) įsipareigojimas vartotojui grąžinti sumokėtą prekės ar paslaugos kainą, pakeisti, sutaisyti prekę ar kitaip pašalinti prekės ar paslaugos trūkumus, kai prekė ar paslauga neatitinka garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar iki jos sudarymo, numatytų sąlygų ar reikalavimų“, – aiškino D.Malinauskienė.
Kadangi komercinė garantija yra kaip papildoma, greta kurios visada taikoma garantija pagal įstatymą, tai joje gali būti nustatytos konkrečios sąlygos, kurioms ši garantija gali būti taikoma, tačiau komercinė garantija nepanaikina ir neapriboja vartotojo teisių, kurias jam garantuoja įstatymas, t. y. garantija pagal įstatymą.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad prieš sudarydamas sutartį verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją apie pagrindines prekės ar paslaugos savybes, duomenis apie verslininką, bendrą prekių ar paslaugų kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, taip pat, jeigu ji teikiama, apie komercinę garantiją bei jos sąlygas. Jeigu informacija suteikiama neišsamiai, klaidinančiai, verslininkas turi atlyginti vartotojui iš to kylančius nuostolius“, – tikino VVTAT atstovė.
Jos teigimu, skundai dėl garantinio aptarnavimo nėra labai dažni VVTAT praktikoje, bet dažniausia bandomi apgauti buitinių prietaisų ir elektrotechnikos prekių pirkėjai.
„Vartotojai skundžiasi dėl atliktos paslaugos kokybės. Taip pat pasitaiko atvejų, kai abi šalys nesilaiko komercinėje garantijoje su sutartų sąlygų, ir dėl to kyla ginčas. Pavyzdžiui, pagal komercinę garantiją galimas tik remontas, o vartotojas prašo pinigų, arba vartotojas nesilaiko komercinės garantijos sąlygų, susijusių su galimais gedimais, bet prašo kitas numatytas sąlygas taikyti ir pan.“, – komentavo D.Malinauskienė.
Jei vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, jis gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.
