Dokumentuose G.T.Gylytė nurodoma kaip projektuotoja.
Architektams kyla klausimų dėl finansavimo, konkurso sąlygų, nerimą kelia ir tai, ar mero sutuoktinės įmonė neturės išskirtinių sąlygų, ar neįgaus dominuojančios padėties, dėl kurios kitiems projektuotojams liks tik taikytis prie šios bendrovės pirmojo etapo metu sukurtos idėjos.
Kaip rašė „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“, pastačius ministerijų miestelį arba dar kitaip vadinamąjį Goštauto kvartalą į vieną vietą būtų sukeltos visos ministerijos ir dalis kitų institucijų. Jei viskas eisis pagal planą, 2028-aisiais naujasis kvartalas jau turėtų stovėti.
Du iš pastatų, kurie turėtų įsilieti į kvartalą, šiandien užimti – ten įsikūrusios viešosios įstaigos. Čia sutvarkyta ir dalis vidaus patalpų.
Tačiau būsimo ministerijų miestelio teritorijoje stovi ir senų pastatų, kuriuos, Turto banko manymu, galima griauti ir vietoje jų išvystyti naujus statinius.
„Dabar čia dirba apie tūkstantis darbuotojų, planuojama, kad bus apie 4 tūkst. darbo vietų. Matome, kad galime išvystyti apie 73 tūkst. kv. m. Šiandien jų – apie 35 tūkst. kv. metrų“, – skaičiavo Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius, pridurdamas, kad bendra investicija sieks 170 mln. eurų.
Darbo vietą turėtų ne kiekvienas
Įgyvendinus projektą, nekilnojamasis turtas būtų ne tik energetiškai efektyvesnis – sumažėtų ir vienam darbuotojui tenkantis plotas. Jei 2021 m. vienai darbo vietai būdavo priskaičiuojama apie 25 kv. m bendro ploto, tai dabar – 21 kv. metras.
Persikėlus į ministerijų miestelį institucijų darbuotojams neišvengiamai teks pratintis prie visiškai kitokio darbo stiliaus – numatyta, kad darbo vietų būtų tik 60–70 proc. nuo darbuotojų skaičiaus. Likusios darbo vietos – nestacionarios.
„Neplanuojame vienviečių dviviečių kabinetų, kaip priprasta dabar. Asmeninį kabinetą ministras tikriausiai turės, bet didžioji dalis žmonių dirbs tam tikrose labiau ar mažiau uždarose erdvėse, kur visiškai keisis darbo principas“, – pasakojo M.Sinkevičius.
Administracinio kvartalo konversija A.Goštauto g. Vilniuje suskirstyta į 6 etapus, visą projektą ketinama baigti įgyvendinti 2028-aisiais.
Pirmojo etapo – pastato A.Goštauto g. 11 – kapitalinis remontas jau įgauna pagreitį. Šiuo metu rengiami projektiniai pasiūlymai, kurie apibrėš pastato išplanavimo koncepciją.
Pats pastatas šiuo metu tuščias, todėl apsispręsta pirmiausia jį pritaikyti trijų ministerijų – Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos – veiklai.
„Mūsų manymu, jis geriausiai tinka priminei transformacijai“, – minėjo M.Sinkevičius.
Pirmąjį etapą planuojama baigti 2025 m. pirmąjį ketvirtį.
Perkėlus ministerijas ir pardavus jų šiuo metu užimamas patalpas, gautus pinigus – 40 mln. eurų – ketinama skirti tolesniems projekto vystymo darbams. Visa preliminari pirmojo etapo vertė siekia apie 16 mln. eurų.
Per antrąjį etapą į naujas patalpas galėtų persikelti Finansų ir Aplinkos ministerijos, per trečiąjį – Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos. Pabaigus ketvirtąjį etapą krausytųsi A.Goštauto 12 ir A.Goštauto 9 esami klientai bei viena papildoma įstaiga. Kas galėtų būti dviejų paskutinių etapų klientai – nedetalizuojama.
Sutaupytų 3 mln. eurų
Turto bankas šiuo metu valdo apie 750 tūkst. kv. m administracinio valstybės turto – t.y. apie 7,2 proc. viso valstybės turto. Didžioji dalis administracinių patalpų yra Vilniuje, o jų energetinė klasė yra F arba dar žemesnė. Įgyvendinus A.Goštauto g. administracinio kvartalo konversiją Vilniuje būtų atsisakoma beveik 90 tūkst. kv. m neefektyvaus ploto. Jį pardavus planuojama gauti apie 150 mln. eurų. Iš šių pinigų ketinama finansuoti administracinio kvartalo konversiją.
Išvysčius šį kvartalą ir pardavus nereikalingą turtą bus sutaupyta apie 3 mln. eurų, kurie dabar skiriami vien išlaikymui.
