Vilniuje, centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos nuo metų pradžios padidėjo 1,0 proc. (30 eurų/kv. m) iki 3026 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina šioje zonoje padidėjo 0,3 proc. (8 eurais/kv. m).
Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškėse senos statybos butų kainos nuo metų pradžios padidėjo 0,3 proc. (7 eurais/kv. m) iki 1916 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,5 proc. (10 eurų/kv. m).
Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė, nuo metų pradžios butai pabrango 0,7 proc. (12 eurų/kv. m) iki 1692 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,5 proc. (9 eurais/kv. m).
Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes, nuo metų pradžios butų kainos padidėjo 0,1 proc. (2 eurais/kv. m) iki 1562 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,8 proc. (13 eurų/kv. m).
Pilaitėje nuo metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 0,3 proc. (5 eurais/kv. m) iki 1612 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,4 proc. (7 eurais/kv. m).
Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus, butų kainos nuo metų pradžios padidėjo 1,8 proc. (37 eurais/kv. m) iki 2046 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 2,2 proc. (45 eurais/kv. m).
Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 0,4 proc. (9 eurais/kv. m) iki 1943 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,4 proc. (8 eurais/kv. m).
Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, nuo metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina sumažėjo 0,1 proc. (1 euru/kv. m) iki 1259 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,3 proc. (4 eurais/kv. m).
Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, vidutinė senos statybos butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 0,2 proc. (2 eurais/kv. m) iki 1263 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,2 proc. (15 eurų/kv. m).
Klaipėdos centre, Senamiestyje vidutinė butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 0,5 proc. (8 eurais/kv. m) iki 1708 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,1 proc. (2 eurais/kv. m).
Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro, vidutinė butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 1,9 proc. (25 eurais/kv. m) iki 1330 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,4 proc. (18 eurų/kv. m).
Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 0,5 proc. (6 eurais/kv. m) iki 1070 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,1 proc. (2 eurais/kv. m).
Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, butų kainos antrinėje rinkoje nuo metų pradžios sumažėjo 0,1 proc. (1 euru/kv. m) iki 1841 euro/kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,3 proc. (5 eurais/kv. m).
Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio, su atėjusiu pavasariu atsigavimo ženklus pademonstravo ir butų rinka, sudaryta gerokai daugiau pirkimo-pardavimo sandorių nei sausį ar vasarį. Vilniuje kovą parduota 37 proc. daugiau butų nei vasarį ir 50 proc. daugiau nei sausį.
Kaune – 22 proc. daugiau nei vasarį ir 68 proc. daugiau nei sausį. Klaipėdoje – 24 proc. daugiau nei vasarį ir 51 poc. daugiau nei sausį. Greičiausiai kovas būtų buvęs dar aktyvesnis, jei ne nedidelis šokas, kilęs JAV po „Silicon Valley“ banko bankroto. Kita vertus, mūsų rinka parodė tvirtą atsparumą ir nusiteikimą grįžti į sau labiau įprastą ritmą. Stebimas butų kainų padidėjimas yra išaugusio pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus pasekmė.
Taip pat galima konstatuoti faktą, kad pakilusios palūkanų normos rinkos nesugriovė, o ją tik kažkiek atvėsino. Visgi neapibrėžtumas, kiek dar Europos Centrinis Bankas kels palūkanų normas ir kaip tai paveiks būsto rinką ateityje, išlieka.
Apie būsto kainų indeksą „1PI“
„1Partner LT“ ir NT įstaigos „Realdata“ sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose.
Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI“ indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris indekse yra 0,19, miegamųjų rajonų centrinės dalies – 0,21, pietinės dalies – 0,08, sovietinės statybos miegamųjų rajonų – 0,38, Pilaitės mikrorajono – 0,05, šiaurinės dalies – 0,09).
Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89 proc. sostinės butų fondo. Kaune butų kainų lygis stebimas 3 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,07, vakarinės dalies – 0,72, šiaurinės dalies – 0,21).
Šiose zonose butų skaičius sudaro 92 proc. Kauno butų fondo. Klaipėdoje butų kainų lygis stebimas 4 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,11, pietinės dalies arčiau centro – 0,19, pietinės dalies toliau nuo centro – 0,61, šiaurinės dalies – 0,09). Šiose zonose butų skaičius sudaro 99 proc. Klaipėdos butų fondo.
Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų NT bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį.
„1PI“ atnaujinamas kiekvieną mėnesį.
