Ieško darbo, bet žiūri ne tik į piniginę – atsirado svarbesnių dalykų

EIB tai rūpi. Nes šis bankas yra Europos Sąjungos skolinimo įstaiga ir didžiausias pasaulyje daugiašalis skolintojas klimato politikos veiksmų projektams.

Tai – keletas skaičių. EIB 2022-ųjų rugpjūtį atliko apklausą, siekdamas išsiaiškinti žmonių nuomonę apie klimato kaitą. Joje dalyvavo daugiau kaip 28 tūkst. respondentų iš 30 šalių.

Paaiškėjo, kad daugumai jaunų žmonių Lietuvoje rūpi, kad būsimi darbdaviai neignoruotų įmonių veiklos poveikio aplinkai, o dalis jų nurodė, kad tai – netgi svarbiausias prioritetas.

Karas Ukrainoje ir jo padariniai, pavyzdžiui, kylančios energijos kainos ir infliacija, smarkiai padidino susirūpinimą dėl Lietuvoje mažėjančios perkamosios galios.

87 proc. lietuvių mano, kad ekonominės ir finansinės problemos (finansų krizė, išaugusios pragyvenimo išlaidos ir nedarbas) šiuo metu yra pagrindinis iššūkis šaliai, o klimato kaita neatrodo toks svarbus prioritetas.

Vis dėlto daugiau nei du trečdaliai 20–29 metų lietuvių (67 proc.) teigia esantys įsitikinę, kad jų asmeninis elgesys gali turėti įtakos sprendžiant klimato kaitos problemą. O tarp vyresnių nei 30 metų apklausos dalyvių tik 36 proc. nurodo tikintys, kad gali daryti teigiamą poveikį. Daugiausia taip manančių yra Vokietijoje ir Maltoje maždaug po 80 proc.

Dauguma lietuvių taip pat mano, kad jų valdžios institucijos gali suvaidinti tam tikrą vaidmenį skatindamos keisti individualią elgseną. Apie 60 proc. jaunų respondentų teigė, jog pritartų griežtesnėms valdžios priemonėms, dėl kurių žmonės būtų priversti keisti įpročius, kad klimato kaitos problemos būtų sprendžiamos skubiau. Didžiausias skaičius taip manančių yra Italijoje – 87 proc.

Kasmet į darbo rinką įsilieja naujų žmonių, todėl renkantis darbdavį vis dažniau atsižvelgiama į klimato veiksnius.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai (76 proc.) 20–29 metų žmonių, paprastai ieškančių pirmojo ar antrojo darbo, pažymi, kad renkantis darbdavį tvarumas jiems yra svarbus veiksnys, o 17 proc. tvirtina, kad tai yra svarbiausias prioritetas.

Daugiausia taip manančių jaunų žmonių yra Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, kur 81–83 proc. proc. jų teigė, kad tai – svarbu, o 24–26 proc. – jog tai yra svarbiausias prioritetas.

Produktų ženklinimas. Maisto produktų gamyba generuoja didelę dalį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. 63 proc. (16 procentinių punktų mažiau nei ES vidurkis – 79 proc.) lietuvių pritaria, kad visi maisto produktai būtų ženklinami nurodant jų poveikį klimatui ir taip padedama žmonėms apsiperkant rinktis tvaresnius produktus.

Visgi tik 41 proc. lietuvių teigė, kad sutiktų mokėti šiek tiek daugiau už vietoje ir tvariau pagamintus maisto produktus. Tai ryškus kontrastas su Europos respondentais – iš pastarųjų daugiau mokėti sutiktų 62 proc.

Dar vienas veiksmingas būdas riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą – mėsos ir pieno produktų vartojimo mažinimas.

Vis dėlto tik mažiau nei trečdalis lietuvių (28 proc.) pritartų, kad būtų ribojamas vienam žmogui parduodamo mėsos ir pieno produktų kiekis, o visoje Europoje su tuo sutiktų daugiau nei pusė žmonių (51 proc., arba 23 procentiniais punktais daugiau nei Lietuvoje).

Anot EIB vicepirmininkas Thomo Östroso, EIB apklausos dėl klimato kaitos rezultatai rodo, jog nepaisant sudėtingų ekonominių ir geopolitinių aplinkybių, daugelis lietuvių, ypač jaunoji karta, nori asmeniškai padėti kovoti su klimato kaita.

„Mes, kaip ES klimato bankas, kovoje su klimato krize suteikiame žmonėms galimybę veikti. Tai darome finansuodami žaliąsias paslaugas, pavyzdžiui, tvarų transportą, atsinaujinančiąją energiją ar energiją taupančius pastatus.

2022 m. Lietuvoje žaliuosius projektus parėmėme beveik 48 mln. eurų. Toliau remsime projektus ir iniciatyvas, kurios spartina žaliąją pertvarką, ir ieškosime inovatyvių būdų prisidėti kuriant klestinčią ateitį, nė vieno nepalikdami nuošalyje,“ – sako vicepirmininkas.

EIB atliko jau penktąją EIB apklausą dėl klimato kaitos – išsamų žmonių nuomonių apie klimato kaitą tyrimą. Kartu su rinkos tyrimų įmone BVA vykdytos penktosios EIB apklausos dėl klimato kaitos tikslas – surinkti informacijos platesnėms diskusijoms apie požiūrį ir lūkesčius, susijusius su klimato politikos veiksmais.

Europos investicijų bankas (EIB) yra ES valstybėms narėms priklausanti ilgalaikio skolinimo įstaiga. EIB grupė patvirtino Klimato banko veiksmų planą, kuriuo siekiama įgyvendinti plataus užmojo darbotvarkę – per dešimtmetį iki 2030 m. paremti 1 trilijoną eurų investicijų į klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą, o iki 2025 m. – daugiau kaip 50 proc.

EIB finansavimo skirti klimato politikos veiksmams ir aplinkos tvarumui. Pagal šį planą nuo 2021 m. pradžios visos naujos EIB grupės operacijos suderintos su Paryžiaus susitarimo tikslais ir principais.