Statybviečių kontrolę vykdanti Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikina pernai statybų objektus tikrinusi dažniau, tačiau pažeidimų fiksavusi rečiau – tai esą ženklas, kad įdiegta sistema veikia.
Vis dėlto, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas tikina, kad neskaidraus darbo statybose problema nėra iš esmės išspręsta – reikia efektyvesnių priemonių. Tiek jis, tiek VDI atstovas pabrėžia, kad toliau šešėlyje atliekama daug darbų privačiuose objektuose.
Nuo praėjusių metų balandžio 1 d. visi pagal darbo sutartį arba individualiai dirbantys, taip pat į Lietuvą iš užsienio komandiruoti statybviečių darbuotojai, privalo darbo vietoje turėti skaidriai dirbančio asmens ID kodą.
Priemonė įvesta siekiant mažinti šešėlį statybų sektoriuje – pasinaudodamos statybos darbuotojų identifikavimo informacine sistema kontroliuojančios institucijos gali išsiaiškinti, kurie asmenys dirba neteisėtai.
Kad nauja tvarka palengvino darbą kontroliuojant nelegalų darbą statybos sektoriuje ir turėjo įtakos dirbančių nelegaliai statybose dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimui pabrėžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Institucijų ir statybininkų vertinimai skiriasi
Pasak VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjo Gedimino Noreikos, 2022 m. skaidriai dirbančiojo ID neturėjo beveik kas penktas – 500 iš daugiau nei 2,6 tūkst. patikrintų asmenų. Dažniausiai pažeidimas fiksuotas pirmaisiais mėnesiais, kuomet kontroliuojančios institucijos dar netaikė baudų.
G. Noreikos teigimu, atsakomybė už kodo neturėjimą įvesta po dviejų mėnesių nuo jo įsigaliojimo. Nuo to laiko VDI surašė 220 administracinio nusižengimo protokolus, baudų skyrė už daugiau nei 50 tūkst. eurų.
„Statybininkas dirba skaidriai, turi visus dokumentus ir darbo sutartis, išsiėmė individualios veiklos pažymą, tačiau neprisiregistruoja prie „Sodros“ ir neišsiima to kodo. Taip pat pasitaiko, kuomet užsakovas arba jau įgaliotas rangovas nekontroliuoja, ar darbuotojas ID turi“, – dažniausias pažeidimų priežastis Eltai įvardijo G. Noreika.
Iš viso statybvietes VDI pernai tikrino 22 proc. dažniau nei 2021 m. (2,6 tūkst. kartų), tačiau, anot G. Noreikos, nustatė 12 proc. mažiau neteisėto darbo atvejų. Reikalavimas turėti skaidriai dirbančiojo ID buvo viena sumažėjusio šešėlio priežasčių, sako jis.
„Skaidriai dirbančiojo ID vis dėlto davė teigiamą poslinkį. Visais metais statybose nustatydavome daugiausiai nelegalių darbuotojų – siekdavo 70 proc. visų dirbančių neteisėtai. Šiemet tik 53 proc. Tai tikrai ženklus sumažėjimas“, – teigė G. Noreika.
„Tai tikrai yra geras instrumentas tiek kontroliuojančioms institucijoms tikrinti, (...) tiek pačioms statybvietėms truputį išsigryninti ir susitvarkyti savo statybvietę“, – pridūrė jis.
Vis tik LSA prezidentas D. Gedvilas pažymėjo, kad priemonė kelto tikslo nepasiekė, nėra veiksminga. Pasak jo, tvarka nesudėtingai apeinama.
„Esate žurnalistas, einate į „Sodros“ puslapį, atsisiunčiate skaidriai dirbančiojo ID ir galite eiti į statybas. Dirbsite legaliai ar nelegaliai, niekas ir nepatikrins. Turėtų būti daug efektyvesnis sprendinys. Statybininkai mano, kad šita priemonė rezultatų nepasiekė“, – Eltai sakė statybininkų atstovas.
Didžiosios statybvietės susitvarkė, šešėlis – privačiose statybų aikštelėse
LSA vadovo teigimu, asociacijai priklausančios statybų įmonės „deda visas pastangas“ ir užtikrina, kad jų objektus statantys asmenys dirbtų skaidriai, taip pat yra pasirūpinę, jog statybininkai turėtų skaidriai dirbančiojo ID.
Pasak D. Gedvilo, neteisėtas darbas ypač dažnas privačiose statybvietėse. Pavyzdžiui, savo veiklos dažnai nedeklaruoja apdailos darbus atliekantys asmenys.
„Privačiuose objektuose, iš tikrųjų, nelegalaus darbo yra daug. Jei tik nusiperka fizinis asmuo būstą su daline apdaila, tai praktiškai tie darbai visi daromi nelegaliai, čia daugumoje atvejų. Arba jei perka individualų namą su daline apdaila – viskas tas pats, didžiąja dalimi darbai vyksta neteisėtai“, – dėstė D. Gedvilas.
G. Noreika antrino, kad skaidriai dirbančiojo ID tvarkos pažeidimai praktiškai nebefiksuojami didžiosiose statybvietėse. Pasak jo, privačiuose objektuose dirbantys asmenys neturi ne tik skaidriai dirbančiojo ID, bet ir savarankišką veiklą pagrindžiančių dokumentų.
„Nustatėme tendenciją, kad didieji statybų objektai susitvarkė viską gerai – ten labai retai nustatėme dirbančius be skaidriai dirbančiojo ID, tačiau individualiose statybose, kur statybos vykdomos ūkio būdu, tikrai labai dažnai nustatome dirbančius tiek be skaidriai dirbančio ID, tiek be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos“, – akcentavo G. Noreika.
Pasak jo, tai lėmė, kad pernai VDI fiksavo 40 proc. mažiau neteisėtai dirbančių užsieniečių. VDI specialistas aiškina, jog svečių šalių piliečius įdarbina didelių objektų rangovai, sutvarkantys jų darbo dokumentus bei suteikiantys skaidriai dirbančiojo ID. Tuo tarpu privačiose statybose įprastai nustatomi pažeidėjai iš Lietuvos.
„Individualiose statybose įprastai nustatome dirbančius lietuvius, jau be skaidriai dirbančio ID. Paprastai jie neturi ir individualios veiklos pažymos. Jie dirba visiškai nelegaliai“, – sakė G. Noreika.
Tokiu atveju, pasak VDI atstovo, atsakomybė taikoma ir darbuotojui, ir jį pasamdžiusiam užsakovui.
D. Gedvilas savo ruožtu pabrėžė jau anksčiau siūlęs Lietuvoje taikyti, jo teigimu, efektyvesnes statybų sektoriaus skaidrinimo priemones. Statybininkų atstovas ragino pasiremti Skandinavijos šalių pavyzdžiu.
„Turime savo kompetencijų kortelę, turėtų būti privalomos ir darbų saugos kompetencijos, taip kaip Skandinavijoje turėtų būti privaloma laiko apskaita. Visi tie dalykai automatiškai garantuotų skaidrų darbą statybose – kad jis taptų realybe“, – vardijo D. Gedvilas.
Per metus suteikta 400 tūkst. skaidriai dirbančiojo ID
„Sodra“ informavo, kad nuo pernai kovo iš viso suteikta apie 400 tūkst. skaidriai dirbančiojo ID, dalis jų – tiems patiems asmenims, dirbantiems ir pagal darbo sutartį, ir savarankiškai.
Kas mėnesį „Sodra“ vidutiniškai suteikia apie 33,4 tūkst. kodų.
VMI duomenimis, statybų ar susijusią veiklą 2022 m. pabaigoje Lietuvoje pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą vykdė beveik 360 tūkst. asmenų. Anot „Sodros“, šių metų vasarį statybų sektoriuje buvo kiek mažiau nei 111 tūkst. apdraustųjų.
