Negana to, šią solidžią sumą bankroto administratorius Nerijus Činčikas, už teisines paslaugas sumokėjęs advokato Mariaus Grajausko kontorai daugiau kaip 18 tūkstančių eurų, pabandė prisiteisti iš niekuo dėto buvusio kredito unijos vadovo Kristijono Dalšėdos.
Tik ieškovas liko it musę kandęs – teismas ne tiktai ieškinį atmetė, bet ir įpareigojo N.Činčiko atstovaujamą uniją K.Dalšėdai ir kitiems atsakovams sumokėti per 25 tūkstančius eurų.
Sprendimui įsiteisėjus šie pinigai bus sumokėti iš visų mokesčių mokėtojų kišenės.
Uniją užvaldė aferistai
Šalia Panevėžio esantį 2600 kvadratinių metrų ploto verslo pastatą kredito unija „Baltija“ (tada ji vadinosi Šiaulių kredito unija) už skolas perėmė dar 2015 metų pabaigoje ir ketino pelningai parduoti. Su pirkėju jau buvo aptartos ir pardavimo sąlygos.
Tačiau unijai vadovavęs K.Dalšėda 2016 metais netikėtai pasitraukė iš pareigų. Naujiesiems vadovams pastato pardavimo reikalai jau neberūpėjo – pakeitę šios kredito įstaigos pavadinimą į „Baltija“, jie žaibo greičiu į savo kišenes išpumpavo 3,5 milijono eurų.
Naujieji šeimininkai nekreipė dėmesio ir į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento po patikrinimo priimtą nurodymą iš unijai priklausančio pastato surinkti atliekas.
Dėl pinigų pasisavinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kelioms paroms į areštinę uždarė prisivogusius naujuosius vadovus, o Lietuvos bankas uniją likvidavo.
Gavo antrą nurodymą
Paskelbus bankrotą administratoriumi buvo paskirtas N.Činčikas, kuriam vadovaujant 2017 metų gruodį aplinkosaugininkai atsiuntė pakartotinį nurodymą – surinkti šiukšles, jas priduoti atitinkamoms įstaigoms ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Tokį patį nurodymą iš aplinkosaugininkų gavo ir šalia esančio 1600 kvadratinių metrų ploto pastato savininko – bendrovės „Gikniaus Kaukas“ vadovas ir įmonė „Securonas“, valdžiusi 255 kvadratinių metrų ploto statinį.
„Gikniaus Kaukas“ už 580 eurų iš savo pastato išvežė visas atliekas, kurių buvo susikaupę 8 tonos, ir dar už 500 eurų sutvarkė aplinką, nors to aplinkosaugininkai ir nereikalavo. Dar pigiau kainavo išvalyti „Securono“ patalpas.
Tuo metu unijos administratorius N.Činčikas dar kelis mėnesius lūkuriavo. Per tą laiką pastate apsigyvenę benamiai toliau tempė atliekas, jas čia vežė ir Panevėžio gyventojai.
Apskaičiavo darbų kainą
Galiausiai bankroto administratorius nusprendė, kad už kone visiems unijos kreditoriams atstovaujančios valstybinės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ pinigus reikia pasamdyti įmonę, kuri apskaičiuotų, kiek pastate gali būti susikaupę šiukšlių ir kiek kainuotų jų išvežimas.
Vien už tokį skaičiavimą bankroto administratorius bendrovei „JK Ranga“ pasišovė sumokėti per 4 tūkstančius eurų.
Anot liudininkų, tuo metu pastate galėjo būti susikaupę iki 20 tonų šiukšlių, tačiau skaičiuotojai nustatė, kad jų yra apie 50 tonų.
Be to, jie konstatavo, kad gali tekti griauti dalį pastato (nors aplinkosaugininkai to nereikalavo), todėl statybinių atliekų gali susidaryti dar daugiau. Visa tai išvežti, anot „JK Rangos“ specialistų, gali kainuoti 128 tūkstančius eurų.
Kreditoriai buvo nepatenkinti
Netrukus N.Činčikas sudarė sutartį su 3 darbuotojus turinčia neseniai įsteigta bendrove „Gerenta“. Ši įmonė dirbo 20 dienų ir deklaravusi, kad išvežė 155 tonas šiukšlių, bankroto administratoriui pateikė 128 tūkstančių eurų sąskaitą. Šiuos pinigus N.Činčikas nedelsdamas sumokėjo.
Bet toks galimas valstybės pinigų švaistymas sukėlė tikrą audrą bankrutavusios unijos kreditorių komitete, kurio visi nariai – „Indėlių ir investicijų draudimo“ atstovai.
Kreditoriai apstulbo sužinoję, kiek kainavo išvalyti pastatą. Pasigirdo kalbų ir apie galbūt ne visai švarų sandorį.
Pats N.Činčikas tokius gandus kategoriškai neigė: „Jokių pinigų iš „Gerentos“ negavau. Nei su „Gerenta“, nei su „JK Ranga“ neturėjau ir neturiu jokių santykių.“
Tačiau kreditorių pasipiktinimas, atrodo, nemenkai išgąsdino N.Činčiką ir jis iš savo asmeninių lėšų nutarė kompensuoti didžiąją dalį išlaidų.
Daugelio nuostabai, bankroto administratorius į savo administruojamos bankrutavusios unijos sąskaitą pervedė 80 tūkstančių eurų.
„Šiuos pinigus sumokėjau įvertinęs situaciją ir gindamas unijos kreditorių interesus, nes nesant einamųjų lėšų bankroto procesas negali vykti efektyviai ir operatyviai“, – „Lietuvos rytui“ teigė N.Činčikas.
Lėmė samdytas ekspertas
Vis dėlto ir tokia suma kreditoriams pasirodė per maža. Jie buvo įsitikinę, kad likę 47 tūkstančiai eurų – pernelyg daug už aplinkosaugininkų reikalavimo įvykdymą.
Tik mokėti iš savo kišenės dar 47 tūkstančių eurų N.Činčikas nepanoro. Jis kreipėsi į teismą ir, pasamdęs specialistą, įrodinėjo, kad ne tik 47 tūkstančiai, bet ir 127 tūkstančiai už šiukšlių išvežimą – reali kaina.
Nors gerokai aukštesnės kvalifikacijos teismo ekspertas pateikė išvadas, kad, norint įvykdyti aplinkosaugininkų nurodymus, būtų užtekę sumokėti 16 tūkstančių eurų, teismas patikėjo eilinio specialisto žodžiais.
Nepadėjo ir kreditorių tvirtinimai, kad bankroto administratorius N.Činčikas su išpūstą sąskaitą pateikusiais „JK Rangos“ ir darbus atlikusiais „Gerentos“ vadovais turi interesų konfliktą.
2021 metų sausį Lietuvos apeliacinis teismas panaikino kreditorių sprendimą netvirtinti 47 tūkstančių eurų išlaidų už šiukšlių išvežimą.
Nori pinigų – bylinėkis
Jau po šio sprendimo buvo sugalvotas būdas, kaip bankroto administratoriui atgauti sumokėtus 80 tūkstančių eurų. 2021 metų liepą pilietis N.Činčikas su likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“ atstovu N.Činčiku sudarė sutartį.
Pagal šį dokumentą unija už 64 tūkstančius eurų sutiko nupirkti iš piliečio N.Činčiko reikalavimo teisę. Likusi 16 tūkstančių eurų suma su galimais priedais bus išmokėta, kai likviduojama kredito unija prisiteis žalą iš asmenų, kurie kalti dėl šiukšlių atsiradimo.
Bankroto administratorius net nepabandė ieškoti tikrųjų šiukšlintojų ir pasirinko atpirkimo ožį – pateikė ieškinį buvusiam unijos vadovui K.Dalšėdai, nors aplinkosaugininkai pirmąjį nurodymą sutvarkyti atliekas atsiuntė tuo metu, kai unijai vadovavo naujieji jos šeimininkai.
„Pateiktas ieškinys man buvo tikras šokas. Susisiekiau su unijos advokatu M.Grajausku ir bandžiau paaiškinti, kad aš niekuo dėtas.
Suprasdamas, kad bylinėjimasis brangiai kainuos, dėl šventos ramybės pasiūliau 3 tūkstančius eurų. Tačiau advokatas tik pasijuokė iš tokio pasiūlymo“, – sakė K.Dalšėda.
Apklausa – po visų darbų
Bylą pradėjus nagrinėti Šiaulių apygardos teisme ėmė lįsti skandalingi faktai. K.Dalšėdos advokatė Jurgita Judickienė pateikė įrodymus, kad pastate galėjo būti daugiausia 20 tonų šiukšlių, o ne 155 tonos, kaip tvirtino ieškovai.
Proceso metu paaiškėjo ir daugiau sunkiai suvokiamų aplinkybių. Kilus abejonių, ar N.Činčikas, prieš sudarydamas sutartį su „Gerenta“, organizavo konkursą ar bent apklausą, administratorius pateikė savo susirašinėjimą su keliomis įmonėmis.
Tačiau šis susirašinėjimas vyko praėjus daugiau kaip pusei metų po to, kai visi darbai buvo baigti.
Kodėl taip buvo daroma, nesuprato net ir bylą išnagrinėjusi teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė. Ji pareiškė, kad panašių nesuprantamų dalykų buvo ne vienas, ir tai verčia abejoti pateiktų įrodymų patikimumu.
Teismas nepatikėjo ir likviduojamos unijos atstovų tvirtinimais, kad buvo išvežtos 155 tonos atliekų.
„Jokiu būdu negalima teigti, kad šiukšlių kiekis buvo toks, koks nurodomas „Gerentos“ pateiktoje sąmatoje, kurios pagrindu unijai buvo išrašyta 127 083 eurų sąskaita.
Be to, minėtoje sąmatoje nurodyti darbai, kurie visiškai nesusiję su privalomųjų nurodymų įvykdymu“, – teigiama Šiaulių apygardos teismo sprendime.
Teismui taip pat buvo nesuprantama, kodėl buvo nuspręsta žalą išieškoti iš K.Dalšėdos: „Tuo metu, kai aplinkosaugininkai kreipėsi dėl šiukšlių išvežimo, K.Dalšėda beveik metus nėjo vadovo pareigų, o ieškovai niekaip neįrodė, kad šiukšlės atsirado jam vadovaujant.“
Šiaulių apygardos teismas ne tik atmetė likviduojamos kredito unijos „Baltija“ ieškinį, bet ir priteisė atsakovams sumokėti daugiau kaip 25 tūkstančius eurų bylinėjimosi išlaidų.
Keli administratoriai jau įkliuvo į tinklą
Kad vykdant bankroto procesus dažnai klesti korupcija, garsiai imta kalbėti po sausio mėnesį atliktos Specialiųjų tyrimų tarnybos operacijos, kurios metu buvo sulaikyti 8 bankroto administratoriai ir du su jais susiję advokatai.
Pareigūnai turėjo informacijos ir apie kredito unijų bankrotus organizuojančių administratorių nusikalstamą veiką. Yra duomenų, kad už atsisakymą teismui teikti ieškinį buvusiems unijų vadovams pasiūloma susimokėti.
Pasitaikė ir kuriozinių atvejų – keli vienos bankrutavusios unijos vadovai atsisakė mokėti kyšius bankroto administratoriui, o kiti sumokėjo. Tuomet atsakovais ieškinyje buvo nurodyti tik nesutikę mokėti, o kyšių davėjai eliminuoti iš bylos, nors visiems jiems grėsė vienoda atsakomybė.
„Bankroto administratorių piktnaudžiavimas teisminiais procesais daro didelę žalą ir valstybei, nes nukenčia kreditoriai, o bankrutavusių kredito unijų ir bankų pagrindinė kreditorė yra valstybinė įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, – sakė vienas garsiausių bankroto bylų specialistų advokatas Vytis Grybauskas.
Teisininko teigimu, dažnai net ir visiškai beviltiškas bylas siekiama tęsti kuo ilgiau, kad būtų galima kuo daugiau mokėti įvairiems konsultantams ir teisininkams.
„Yra daugybė bylų, kurias net ir laimėjus išieškotos sumos gerokai mažesnės negu administratorių išlaidos. Tai prieštarauja pačiai esmei – kuo greičiau ir operatyviau gauti pinigus“, – sakė V.Grybauskas.
