Apie tai diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Sandorių kiekis – per mažas
NT vystytoja „Eika“ kol kas stato tiek pat, kiek anksčiau, bet neslepiama, kad svarstoma, ar iš tiesų verta tokį tempą palaikyti.
„Metų viduryje turėtume gauti statybos leidimus trims projektams. Kai juos gausime – kastuvą į rankas, tą dieną ir priimsime sprendimus. Kol kas projektų neatidedame, bet šią akimirką pirkėjų ir sandorių kiekis tikrai per mažas, kad paleistume visus projektus iš karto.
Nesinori pristatyti butų į priekį, kad jie stovėtų. Tokiu atveju pinigai būtų įšaldyti“, – sakė „Eikos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda.
Ryškų sandorių skaičiaus mažėjimą įmonė ėmė justi nuo praėjusių metų vidurio, o dugnas pasiektas gruodį. Sausį ir vasarį, anot M.Žibūdos, situacija kiek ėmė taisytis, dabar jau tikimasi, kad žmonės atsikratys visų baimių ir vėl ims dairytis būsto.
NT analitikas Arnoldas Antanavičius paminėjo, kad gyventojus stipriai veikia emocijos. Pernai sulaukėme daug neigiamų žinių apie karą, sunkų rudenį, žiemą, šildymo sezoną ir visa kita, o tai daugelį gyventojų išgąsdino ir šie atidėjo planus, pristabdė pirkimus, norėjo pasižiūrėti, kaip viskas klostysis toliau.
Analitikas jau pavasariui prognozavo pirkėjų suaktyvėjimą, tačiau žlugę keli JAV bankai vėl pritemdė gyventojų optimizmą. Tad A.Antanavičius tiki, jog žmonės dar porai mėnesių pristabdys planus, galbūt būsto dairysis, bet jo nepirks, stebės, kas vyksta toliau, žiūrės, ar daugiau bankų nebankrutuoja.
Pašnekovas pripažino, kad tokioje situacijoje gyventojai elgiasi teisingai, mat paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas.
„Bankas nėra draugė, kuriai galėtum pasakyti: palauk, kol mano gyvenimas pagerės. Bankas gali pritaikyti tam tikras priemones ir viskas. Jeigu dabar situacija nėra aiški, užsikrauti papildomų rizikų gali būti tragiška. Natūralu, kad žmonės dabar į viską žvelgia atsargiau“, – teigė ekspertas.
Jautrūs pinigų kainai
Vis dėlto planus pristabdė tikrai ne visi. Anot A.Antanavičiaus, paskolų išdavimo apimtys dabar siekia 2019 m. lygį.
M.Žibūda tokią tendenciją aiškina esamais skirtingais būsto pirkėjų tipais. Tie, kurie būstą perka sau, tai vieniši asmenys, poros ar šeimos, yra labiau priklausomi nuo finansavimo, pinigų kainos. O tie, kurie perka būstą ne sau, bet nuomai, galbūt vaikams, tėvams, dažniau turi nemažai savų pinigų, todėl nėra taip stipriai priklausomi nuo bankų ir pinigų kainos, nors baimės juos veikia.
Anot M.Žibūdos, ne sau būsto ieškoję pirkėjai kurį laiką iš rinkos buvo dingę, jie išsigando, laukė, kad rinka kaip 2008 m. sugrius, bet išvydę, kad tai nenutiko, po truputį grįžta. Ir būtent jie dairosi būsto arčiau miesto centro.
O miegamuosiuose rajonuose gyventojai ieško būsto sau. Galbūt tai šeimos su vaikais, kuriems reikia didesnės erdvės, ir būtent jiems daug svarbesni yra pinigai, o ne baimės. Dabar juos spaudžia smarkiai augančios išlaidos už paskolų palūkanas, daugeliui jos net padvigubėjo ar patrigubėjo.
„Vystytojai supranta, kad apimtys mažės. NT sritis labai jautri pinigų kainai“, – kalbėjo M.Žibūda.
Nors Europos Centrinis Bankas (ECB) kelia bazines palūkanas, kad ekonomikas vėsintų, kainas sumažintų, A.Antanavičius į tai žvelgia kitaip: „Palūkanų kėlimas nėra tikslinė priemonė infliacijai atvėsinti. Į palūkanų kėlimą žiūriu kaip į galimybę bankams susigeneruoti milijardinius pelnus.“
NT mokestis nieko nespręstų
Vyriausybė turi pasiūlymą dėl NT mokesčio, tačiau A.Antanavičius mano, kad jis nieko neišspręs, nes sumokamos sumos būtų per mažos – tik simbolinės.
Jis svarsto, kad galbūt valdžia yra įsipareigojusi Europos Sąjungai (ES) ar Europos Komisijai (EK) įvesti šį mokestį, parodyti, „kad kažkas daroma“.
„Bet tai labai neryžtingas mokestis vien pradedant nuo to, kad jis įsigalios tik 2025 m. Tai tiesiog atsakomybės nusimetimas.
Skaičiavimas pagal medianą taip pat tik dėl gražaus pateikimo, neva pusė Lietuvos mokesčio nemokės, o kita pusė, turinti prabangesnius namus, jau sudarant nuomonę, kad jie yra turtingesni, mokėti turės.
Tačiau medianą viršys būtent šeimos, gyvenančios erdvesniuose būstuose. O natūralu, kad jie gyvena didesniuose būstuose, juk vaikams irgi reikia erdvės. Gali nutikti taip, kad tai bus vienintelis tos šeimos būstas, pirktas su paskola, ir dar už jį teks mokėti mokestį“, – aiškino A.Antanavičius.
Visgi, kadangi numatoma, jog mokesčio tarifą turėtų numatyti pačios savivaldybės, NT analitikas tiki, kad skaičiai būtų maži.
„Gal čia bandymas pripratinti, gal vėliau bazė būtų plečiama ir mokestis didinamas“, – svarstė jis.
Tačiau, pašnekovo nuomone, apmokestinti labiau reikėtų tuos, kurie valdo daugiau turto, būtent jie turėtų prisiimti daugiau mokestinės naštos. A.Antanavičiaus manymu, galbūt tai paskatintų juos ieškoti kitų investavimo alternatyvų, nes dabar dėl jų veiksmų dažnai iš rinkos iškrenta pirmojo būsto sau ieškantys asmenys.
„Tai būtų jiems lyg lengvas botagėlis. Kai to nėra, natūralu, kad pinigai plaukia ten, kur lengviausia juos uždirbti. Ne visi esame verslininkai, visų sričių specialistai, todėl gyventojai pasirenka tai, kas jiems paprasčiau ir lengviau suprantama.
Bet tai sukuria tokią situaciją: nuomininkų daugėja, o savininkų mažėja, nes kartais vienas savininkas turi po kelis būstus. Kartais jie ir ne nuomoja, o perparduoda. Tokių investuotojų, spekuliantų atėjimas į rinką paskatina kainų kilimą ir sukuria barjerus pirmojo būsto pirkėjams, norintiems būsto sau. Jie priversti tapti nuomininkais, nes sumažinamos jų galimybės konkuruoti.
Žinau daug atvejų, kada pirmojo būsto pirkėjas apžiūri būstą, o tuo metu pardavėjas sulaukia telefono skambučio ir girdi, kaip jam dėdė sako, jog būsto net neapžiūrės, nes perka jau nebe pirmąjį, tai nėra čia ką žiūrėti, ir dar pasiūlo 2 tūkst. eurų didesnę kainą.
Taip kaina pakeliama lygioje vietoje. Pirmojo būsto pirkėjas arba turi permušti tą kainą, arba pasiduoti. Jeigu tokie investuotojai negalėtų įeiti į rinką, pirmojo būsto pirkėjai galėtų įsigyti NT normalia kaina“, – teigė A.Antanavičius.
Vis tik M.Žibūda mano, kad šie klientų tipai vieni kitiems netrukdo, mat jie orientuoti į skirtingus produktus.
