Norima apmokestinti grynųjų palūkanų pajamas, t.y. palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų skirtumą. Pagal pasiūlymą, grynųjų palūkanų pajamoms, kurios 50 proc. viršija ketverių pastarųjų metų šių pajamų vidurkį, būtų nustatytas 60 proc. mokesčio tarifas.
Anksčiau šį mokestį siūlyta taikyti finansų įstaigoms, kuriose laikomų Lietuvos rezidentų indėlių ir kitų lėšų suma didesnė nei 400 mln. eurų. Dabar Finansų ministerija siūlo šios ribos atsisakyti ir mokestį taikyti pagal koeficientą, kurį nustatys pagal bankų veiklos dalį Lietuvoje.
Vienas svarbiausių Finansų ministerijos pateiktų pakeitimų – įtraukiama išlyga, kad apmokestinimas nebus taikomas pelnui, gautam iš naujų kreditavimo sutarčių. Taip siekiama sumažinti rizikas, jog bankai mažins kreditavimo apimtis. Tačiau tai reiškia, kad finansų įstaigos galės bandyti kompensuoti galimus praradimus naujų klientų sąskaita, didinant pelno maržą naujoms sutartims. Todėl, toks mechanizmas dar labiau pablogins paskolų prieinamumą ir taip brangstančių palūkanų aplinkoje.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sveikina, kad Finansų ministerija siekia atsižvelgti į išsakytas pastabas ir kritiką. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad šie pakeitimai nesprendžia esminių šios iniciatyvos problemų.
Pagal įstatymo projektą, mokestis nebūtų atskaitomas į banko sąnaudas, skaičiuojant pelno mokesčio bazę. Tai lemtų dvigubą tų pačių pajamų apmokestinimą. Be to, bankui svarbių atidėjinių formavimas netektų savo prioritetinės eilės – pirma būtų sumokamas naujas mokestis, ir tik vėliau atskaitomos banko veiklos sąnaudos ir formuojami atidėjiniai.
Ilgą laiką bankai veikė neigiamų palūkanų aplinkoje. Tai reiškia, kad komerciniai bankai turėjo primokėti Europos Centriniam Bankui už galimybę ten laikyti savo rezervus. Tam, kad ekonomikos dalyviai galėtų planuoti savo pajamas bei išlaidas, mokesčių sistema turi būti skaidri, aiški, paprasta ir stabili. O bankai jau dabar moka 5 procentiniais punktais didesnį pelno mokesčio tarifą nuo viso jų pelno. Nors toks mokestis iš pradžių taip pat buvo įvestas kaip laikinas.
Jeigu siekiama, kad ECB taikomas monetarinis mechanizmas neneštų ekonominės naudos jo įgyvendinime dalyvaujantiems bankų sistemos dalyviams, Lietuva turėtų inicijuoti ECB veikimo principų peržiūrą – tai būtų ilgalaikis tvarus sprendimas.
