Kaip rašo amerikiečių dienraštis „The New York Times“, šis kartelio sprendimas buvo netikėtas, mat OPEC+ lyderiai anksčiau skelbė neketinantys keisti savo politikos.
Balandžio 3 d. paskelbtame OPEC pareiškime „savanoriškas gavybos koregavimas“ apibūdinamas kaip „atsargumo priemonė, kuria siekiama palaikyti naftos rinkos stabilumą“.
Pavyzdžiui, Saudo Arabija, didžiausia kartelio naftos gamintoja, pareiškė, kad mažins gavybą bene labiausiai – 500 tūkst. barelių per dieną, Irakas naftos išgaus 211 tūkst. barelių mažiau, o Jungtiniai Arabų Emyratai – 144 tūkst. barelių.
Balandžio 4 d. duomenimis, „Reuters“ pranešė: antradienį ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina išaugo 42 centais ir siekė 85,35 JAV dolerio už barelį. Tuo metu „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies nafta pabrango 43 centais, o žaliavos kaina siekė 80,85 JAV dolerio už barelį.
Kaip degalų kainos pakils, taip ir nusileis
„Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas netiki prognozėmis, jog „Brent“ naftos kaina pasieks 100 JAV dolerių už barelį.
Tai jis grindžia tuo, kad vasarą sulauksime recesijos tiek euro zonoje, tiek Jungtinėse Valstijose (JAV), o centriniai bankai dar kurį laiką neskubės mažinti palūkanų – tai ribos milžinišką naftos kainos šuolį.
Kaip minėjo ekonomistas, taip pat svarbūs ir Kinijos pramonės rodikliai – kol kas ši sritis stagnuoja, o pramonė yra didžiausia energetikos vartotoja, tad lėtas susitraukimas neleis naftos kainai smarkiai pakilti.
Kainų augimas turėtų ateiti iki Lietuvos degalinių švieslenčių.
„Manau, kad artimiausią mėnesį matysime ir dyzelino, ir benzino kainų augimą. Jis turbūt bus labai panašus. Taip nutiks, nes šiuo metu dyzelinos rinkoje nėra disbalanso, bet manau, kad augimas bus trumpalaikis – gali trukti iki pusantro mėnesio, ir tuomet turėtų mažėti.
Kol kas nematau prielaidų, kodėl degalų kaina galėtų likti aukštumose, nes jau dabar turime vis daugiau rodiklių, kurie aiškiai rodo, kad euro zonos ir JAV ekonomikos labai stipriai lėtėja, tačiau kaip degalų kainos pakils, taip ir nukris“, – dėstė ekonomistas.
Kartosis dujų scenarijus?
„Teoriškai, jei kelis mėnesius matysime aukštas naftos kainas, tai Lietuvą labiau paveiks ne per infliaciją, bet per palūkanas. Taip sakau todėl, kad, jei pažiūrėtume į infliacijos struktūrą euro zonoje, matytume, kad energetikos segmento indėlis į infliaciją euro zonoje yra vis mažesnis.
Pavyzdžiui, praėjusių metų vasarą energetika generavo apie 45 proc. viso infliacijos prieaugio euro zonoje, šių metų vasarį tai sudarė tik penktadalį“, – aiškino A.Izgorodinas.
Jei visgi nutiktų taip, kad naftos kainos ilgesnį laiką išsilaikytų aukštesniame lygyje, tai reikštų, kad į euro zoną grįžta energetikos ir prekių infliacija – mat energetikos kainos labiausiai veikia prekių infliaciją.
Atitinkamai matytume stabiliai aukštą infliaciją euro zonoje, kas reikš agresyvią ECB elgseną. Anot ekonomisto, ECB dar labiau kelti bazinių negali, tačiau aukštos palūkanos gali išlikti ilgiau, nei tikimasi.
Jis primena, kad dabar infliaciją Lietuvoje skatina paslaugų segmentas, o Lietuvos kontekste infliacija yra labai jautri.
„Pavyzdžiui, ES statistikos tarnybos „Eurostato“ duomenys rodo, kad pernai degalų kainos svoris Lietuvos infliacijai siekė 6,8 proc., kas reiškia, kad standartinis Lietuvos gyventojas maždaug 7 proc. savo išlaidų skyrė būtent degalams. Pagal šį rodiklį esame ketvirti visoje ES.
Vadinasi, kai naftos kainos auga, statistiškai degalų kainų augimas infliaciją veikia labiau nei ES vidurkį, kai naftos kainos krenta, infliacija krenta sparčiau nei ES vidurkis“, – dėstė ekonomistas.
Vis tik pašnekovas mano, kad su degalų kainomis gali nutikti panašus scenarijus, kaip kad su dujomis. Štai pernai metų rudenį ir vasarą dujų kaina buvo aukšta, o šių metų pradžioje nukrito penkiskart.
Kaip aiškino A.Izgorodinas, dujų kaina Europoje krito, tad panašiai turėtų nutikti ir su naftos kainomis.
„Aukšta naftos kaina privers įmones ir gyventojus labai stipriai sumažinti naftos vartojimą. Dėl to kristų ir naftos kaina. OPEC+ gali kiek nori mažinti gavybą, tačiau galiausiai tai jiems patiems ir pakenks, nes mažesnė gavyba reiškia aukštesnes naftos kainas.
Tai reiškia, kad žmonės persės į viešąjį transportą, įmonės pradės mažiau naudoti degalų, šių poreikis susitrauks ir naftos kaina vėl kris“, – sakė jis.
Vėl sėdi lyg ant parako statinės
Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) vykdomasis direktoriaus Vido Šukio nuomone, nenuostabu, kad OPEC+ sumažino naftos gavybos apimtis, tačiau tai yra ilgalaikis procesas. Panašiai buvo ir vasario 5 d., kai ES įvedė rusiškos naftos ribojimus: manyta, kad po šios dienos kažkas staiga pasikeis, tačiau taip nenutiko – tokie pokyčiai pasijaučia bent po kelių mėnesių.
Kalbėdamas apie naftos išgaunančių ir prekiaujančių šalių kartelio sprendimą, jis aiškino, jog reikia suprasti, kad šios valstybės yra suinteresuotos, kad nafta būtų brangi. Įtakos tokiam sprendimui galėjo turėti ir ES taikomos sankcijos rusiškai naftai dėl karo Ukrainoje.
„Visada sakoma, kad lazda turi du galus. Ta kaina, kuri buvo 70 JAV dolerių už barelį, buvo optimali – visiems buvo gerai. Bet, matyt, ilgojoje perspektyvoje OPEC+ suprato, kad gali būti kainų kritimas. Tačiau jis primena – pernai vasarį prasidėjus karui Ukrainoje, kartelis naftos gavybos nedidino.
Pavyzdžiui, Kinija pradėjo daugiau pirkti iš Rusijos, o ne Saudo Arabijos šalių, o Kinija yra viena didžiausių šalių, vartojančių naftą ir naftos produktus“, – komentavo jis.
Kaip teigė V.Šukys, žingsnis mažinti naftos gavybą – dėsningas ir tai ne pirmas toks atvejis, kai naftos gavyba didinama arba mažinama. Taip rinkose reguliuojama naftos kaina.
Verta priminti, kad atėjus šiltajam sezonui, įmonės ir žmonės pradeda daugiau judėti ir naftos produktų poreikis bus didesnis, tad mažinti kainų tendencijų nebus.
Pašnekovas ragina žiūrėti į „savo daržą, į kurį dabar įmestas geras plytgalis“ – mat iki tol buvo gan palanki situacija ir nuo metų pradžios tendencingai krito naftos kaina: praėjusio mėnesio pabaigoje nukrito net iki 70 JAV dolerių už barelį.
„Dabar vėl sėdime ant parako statinės, turim laukti, kas bus“, – sakė jis, pridurdamas, kad šiuo metu geriausia yra laukti, nes pasekmės per kelias dienas jaučiamos nebus.
Anot pašnekovo, Lietuvos degalinės neturėtų pulti didinti degalų kainų.
Balandžio 3 d., pirmadienį, kaip sakė V.Šukys, didmeninės degalų kainos dar buvo kainos, antradienį produktai jau brangesni, o trečiadienį, tikėtina, bus dar kiek aukštesnėmis kainomis. Tačiau kiekviena degalinė kainas nustato pagal apyvartą, marketingo principus, vietovę ir kitus niuansus.
„Jei kurį laiką naftos kainos sieks 85 JAV dolerius už barelį, tai po geros savaitės degalinėse matysime ženklius pasikeitimus į blogesnę pusę“, – prognozavo LDS vykdantysis direktorius. Vis tik šiuo momentu degalinės norės išparduoti degalus, labiau pritaikytus žiemai, o vasarinės klasės degalai prekybos vietas jau turėtų pasiekti aukštesnėmis kainomis.
