Kuklūs pardavimo tempai
Registrų centro duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius NT sandorių rinka demonstravo maždaug ketvirtadaliu kuklesnį tempą nei prieš metus. Šiemet Lietuvoje įregistruota 15 tūkst. nupirktų NT objektų – 24 proc. mažiau nei praeitų metų sausio–vasario mėnesiais.
O štai kovo mėnesį NT sandorių rinka šalyje kiek padidino apsukas ir tai leido sumažinti atotrūkį tarp šių ir praėjusių metų. Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojančių Registrų centro analitikų teigimu, po truputį gerėjantys vartotojų lūkesčiai dėl ateities atsispindi ir NT rinkoje.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota 25,7 tūkst. NT objektų – 19 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-kovo mėnesiais, kai buvo įregistruota 31,7 tūkst. NT objektų. Vien tik per kovą įregistruota 10,7 tūkst. NT objektų, arba 10 proc. mažiau nei pernai kovą (11,9 tūkst.), tačiau 42 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7,5 tūkst.).
„Kovas tradiciškai yra tas mėnuo, kai nekilnojamojo turto rinka pamažu pradeda įsivažiuoti ir sandorių kreivė pradeda kilti į viršų. Pirmieji du šių metų mėnesiai rinkoje buvo ganėtinai pasyvūs, tačiau jau kovą sulig atėjusiu pavasariu, panašu, pabudo ir NT rinka.
Kol kas aktyvesnis tik vienas mėnuo, ar tai tendencija ir NT rinka atsispyrė nuo dugno, pamatysime jau artimiausiais mėnesiais. Kita vertus, nors atsilikimas nuo praėjusių metų kiek sumažėjo, šiemet NT pardavimai vis dar dešimtadaliu kuklesni nei 2022-aisiais“, – teigė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 12,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 21 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 15,4 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota daugiau kaip 5 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 13 proc. mažiau nei pernai kovą, tačiau 46 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
Visgi sodų pardavimo tempas kuklesnis.
„Žvelgiant į pačius sandorius, sodų pastatų įregistruotų sandorių nėra daug. Tai iš dalies gali būti susiję su tuo, kad nagrinėjame tik NT objektus, kurie įregistruoti kaip sodo pastatai, tačiau pavasarį sodo darbus galima nudirbti ir šalia turint įsigijus negyvenamąsias patalpas (sandėliukus) ar namus“, – portalui lrytas.lt sakė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Registrų centro atstovas spaudai pabrėžė, kad sodo statinių sandorių pikas paprastai būna balandžio–rugsėjo mėnesiais. Jais įregistruojama daugiau kaip 100 sodo pastatų sandorių.
NT agentūros „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Svajūnas Šarauskas portalui lrytas.lt sakė, kad daugiausiai pardavimų vyksta didžiuosiuose rajonuose – Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių.
„Didžiausias pardavinėjamų sodų kiekis – Kauno rajone. Šiuo metu pardavinėjami apie 76 vienetai. Vilniaus rajone – apie 70. Bet kokiu atveju Vilniaus rajone sodų parduodama daugiausiai“, – aiškino S.Šarauskas.
Kaltas šaltas pavasaris?
Pasak ekspertų, sumažėjusius pardavimus galėjo lemti oras – nors kalendoriuje pavasaris, didžiąją kovo mėnesio dalį už lango siautė vėjas, snigo, tad potencialūs pirkėjai apie sodų, kuriuose galėtų auginti daržoves ar čirškinti maistą lauko kepsninėse, įsigijimą negalvojo.
„Vos tik pasirodo saulė, pavasaris, pardavimai suaktyvėja“, – tikino S.Šarauskas.
Jam antrino ir kiti ekspertai.
„Tiek sodų, tiek sklypų, tiek namų, kurie turi kiemą, pardavimai atgyja tada, kai žvelgiant pro langą šviečia saulytė, čiulba paukščiai. Deja, kalbant apie NT rinką, dar ne pavasaris.
Kiekvienais metais turime atsigavimą, bet dar reikėtų palaukti, kol tą matysime“, – šnekėjo NT agentūros „Capital“ brokeris Gediminas Jankauskas.
Visgi tikėtina, kad žmonės, net ir sulaukę geresnių orų, sodais nebesidomės taip, kaip anksčiau, pavyzdžiui, esant koronaviruso suvaržymams, kai dalis gyventojų darė viską, kad pabėgtų nuo ilgo sėdėjimo tarp keturių sienų.
„Negali sakyti, kad žmonės sodais nesidomi ir nesidomės, bet negali sakyti, kad bus taip aktyvu, kaip buvo prieš dvejus metus, nes vis tiek tuomet buvo šokas, ieškojimas, kaip dirbti ir praleisti laiką ne tarp keturių sienų.
Dabar sodus perka naujoms gyvenamosioms statyboms, jei jie arčiau miesto. O jei toliau, naudoja kaip sodybą. Tikrąją padėtį matysime birželį. Atšilus orams, skambučių intensyvumas padidės, bet klausimas, kaip bus su pirkimais. Indikatorius – skambučių ir pirkimų santykis“, – aiškino „Capital“ brokeris Marius Samuolis.
Sodai kainuoja brangiau
Svarstantys apie nuosavą sodą šiemet, nenuostabu, turės pakrapštyti daugiau pinigų. Kaip ir viskas, per infliaciją brango ir sodai.
„Praėjusiais metais vidutinės sodo pastatų sandorių kainos siekė apie 600 eurų už kv. metrą. 2021 metais jos nesiekė 500 eurų už kv. metrą. Taigi matome, kad sulig nacionaline infliacija ir NT kainų augimu, brango ir sodai“, – apibendrino M.Samkus.
Visgi ekspertai tikisi, kad kainos daugiau kilti nebeturėtų. Kaip ir, deja, kristi.
„Šiuo metu brangimas sulėtėjęs dėl įvairių makroekonominių priežasčių. Dabar NT rinkoje kainas veikia du veiksniai, jie veikia į priešingas puses. Iš vienos pusės, ekonominė situacija, ekonominis neapibrėžtumas, karas, žaliavų brangimas, darbo jėgos brangimas, infliacija, didėjančios bankų palūkanos stabdo žmonių galimybę įsigyti NT ir turėtų spausti kainas žemyn.
Iš kitos pusės, infliacija ir brangimas stumia kainas į viršų, nes laikyti pinigus po lova neprotinga. Dalis veiksnių stumia kainas į viršų, dalis – žemyn, o kaip ta pusiausvyra nusistovės, parodys laikas. Kol kas kainos stabilios, o sandorių skaičius šiek tiek pamažėjo, lyginant su buvusiu bumu“, – komentavo G.Jankauskas.
Tačiau gera žinia ta, kad sodai, kuriuose nėra gyvenamųjų namų, nėra tokie brangūs.
„Kalbant apie sodus, kuriuose vyrauja 20 kvadratų namukai, kainų kilimas nėra labai ženklus. Vidutiniškai jie kainuoja 20–30 tūkst. eurų“, – dėstė S.Šarauskas.
Auginantys savas daržoves nesutaupys
Nors kai kurie išvydę maisto kainas parduotuvėse šaukia, kad pirkti nustos ir ims auginti savo daržoves, sodų pardavimo rinkoje tokių tendencijų nematyti.
„Nemanau, kad sodų pirkimui turėtų įtakos iškilusios maisto kainos, nes šiuolaikinis žmogus, kad ir kokios būtų kainos, vis tiek uždirba pinigus ir laiką leidžia arba uždirbdamas pinigus, arba ilsėdamasis nuo pinigų uždirbimo. Jei žmogus nori turėti savo sodą, tai ne dėl iškilusių maisto kainų – tiesiog užaugintas maistas ekologiškesnis“, – svarstė M.Samuolis.
Be to, viską paskaičiavus, auginti pomidorus savo sode yra ir brangiau, nei pirkti juos turguje ar prekybos centre.
„Perkantys sodus turi poreikį gamtai, norą pabėgti iš miesto. Vieni nori pasisodinti vaisių, daržovių, bet pats sodindamas tu dar brangiau sumokėsi. Parduotuvėje – didmena, nors ir purkšta, tręšta, bet produktas pigesnis, jį paprasčiau gauti. O norėdamas užsiauginti, turi įdėti darbo, sudaiginti sėklas, laistyti, prižiūrėti. Tai – pomėgis“, – pabrėžė S.Šarauskas.
„Yra žmonių, kurie mėgsta ūkio darbus, mėgsta įkišti rankas į žemę. Jiems tai yra poilsio forma, tai teikia pasitenkinimą. Soduose yra skirtingų žmonių – vieni perka vasarnamį, kad galėtų ten nuvažiuoti, pabūti, užsiauginti agurkus ar pomidorus. Kiti perka sodą, kad pasistatytų gyvenamąjį namą, jiems daug svarbiau kiemas tam, kad galėtų išsikepti šašlykų – jie pomidorus nebūtinai augins“, – antrino ir G.Jankauskas.
