Medijų rėmimo fonde pagrindinė atsakomybė už skirstomą paramą atitektų kolegialiam organui – Fondo tarybai. Savitvarkos principu grindžiamą tarybą sudarytų 10 narių – informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančių organizacijų atstovų, kurių vieną skirtų ir Medijų taryba.
Šio fondo tikslas būtų teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje, įskaitant asmenų su negalia informacinį prieinamumą, pažymima pranešime.
Medijų rėmimo fondo steigėjais būtų Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Jie lygiomis dalimis dalyvautų valdant fondą ir spręstų visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus fondo veiklos ir strateginio valdymo klausimus.
Iki šiol valstybės lėšomis galėjo būti remiami tik viešosios informacijos rengėjų ir tik juridinių asmenų projektai. Būsimojo Medijų rėmimo fondo lėšomis galėtų būti remiami ir viešosios informacijos skleidėjų, ir fizinių asmenų – žurnalistų – projektai.
Įstatyme numatoma įtvirtinti, kad fondas skirtų paramą viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų projektams ir veiklai pagal šias programas (prioritetines sritis): kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių; regioninės žiniasklaidos; naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos; žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos; kitas programas, parengtas fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus, rašoma pranešime.
Būsimajame paramos žiniasklaidai modelyje būtų aiškiai apibrėžtos konkrečios fondo funkcijos ir viešojo administravimo įgaliojimai. Numatoma, kad Medijų rėmimo fondas taip pat vykdytų projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertintų projektų rezultatų poveikį visuomenei, skirtų stipendijas viešosios informacijos rengėjams; organizuotų tyrimus, rengtų ir skelbtų projektų rezultatų apžvalgas.
Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti saugiklius siekiant mažinti politinę įtaką fondui. Politinės organizacijos, jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys negalėtų dovanoti lėšų fondui. Be to, jei fondo tarybos nariai ar direktorius būtų politinės partijos nariai, jie turėtų sustabdyti narystę prieš eidami pareigas.
Numatoma, kad Medijų rėmimo fondo lėšomis negalėtų būti remiami rimtą profesinį pažeidimą padariusių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų projektai, LRT parengti ar jos programose ir interneto svetainėje įgyvendinami projektai. Fondo lėšomis nebūtų remiami viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, politinių organizacijų projektai, taip pat – knygų, garso, vaizdo studijų leidybos projektai.
Už šias naujas nuostatas po svarstymo balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 46 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
