Tiesa, pernai vidutinis kapitalo pakankamumo sistemos vidurkis šiek tiek sumažėjo. Tą lėmė dvi priežastys: paskolų augimas ir tai, jog pernai kai kurie bankai išmokėjo dividendus po to, kai prieš tai kurį laiką jiems tokia galimybė buvo ribota.
Vis dėlto, kaip komentavo LB vadovas, likvidumas didelis, visuose bankuose likvidumo atsargos aukštos. 2022 m. bankų sektoriaus padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis beveik keturis kartus viršijo nustatytą minimalų reikalavimą.
„Lietuvos bankų sektorius atsparus trumpo laikotarpio sukrėtimams, o turimu likvidžiuoju turtu gebėtų padengti vidutiniškai 52 proc. indėlių sumažėjimą. Tai – labai didelis skaičius“, – vertino G.Šimkus.
„2022 m. globali aplinka buvo pilna sukrėtimų, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti. Nepaisant to, Lietuvos bankų sistema pademonstravo išskirtinį gebėjimą atremti iššūkius“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
G.Šimkaus teigimu, tai patvirtino, kad Lietuvos bankai atsparūs, patikimi ir veikia stabiliai.
Be kita ko, pernai augo bankų konkurencingumas, didėjo tiek namų ūkio, tiek verslo kreditavimas, o bankai pasiekė rekordinį pelną.
26 mlrd. eurų paskoloms
2022 m. bankų paskolų gyventojams ir verslui portfelis sudarė beveik 26 mlrd. eurų. Per metus jis padidėjo 3,5 mlrd. eurų (15,5 proc.). Didžiausią jo dalį (52,8 proc.) sudarė paskolos gyventojams, per metus išaugusios 1,6 mlrd. eurų (13,6 proc.) – iki 13,7 mlrd. eurų. Būsto paskolų portfelis padidėjo 1,7 mlrd. eurų (12 proc.) – iki 11 mlrd. eurų.
Anot G.Šimkaus, būsto skolinime vis dar dominuoja trys didieji skolintojai, tačiau matyti, kad aktyviau įsitraukia ir kiti bankų rinkos dalyviai, kredito unijos. Jų dalis per metus būsto kreditavime padidėjo 2 procentiniais punktais.
Vartojimo paskolų portfelis išaugo net 36,6 proc. – iki 1,5 mlrd. eurų, aktyvesni buvo šiame segmente besispecializuojantys bankai.
Skolinimas verslui sudarė 41,5 proc. viso bankų paskolų portfelio. Per 2022 m. jis išaugo 1,5 mlrd. eurų (16,7 proc.) – iki 10,8 mlrd. eurų. Daugiausia augo paskolos nekilnojamojo turto operacijų (beveik 0,5 mlrd. eurų), energetikos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos (po daugiau kaip 0,2 mlrd. eurų) sektoriuose veikiančioms įmonėms. Paskolos mažoms ir vidutinėms įmonėms augo kiek didesniu tempu nei didelėms įmonėms.
Eliminavus „Revolut“ grupės, kurioje didžioji dalis indėlių – ne Lietuvos rinkos, įtaką, indėlių augimas siekė beveik 3,8 mlrd. eurų (10,9 proc.) – iki 38,1 mlrd. eurų. Gyventojų indėliai per metus išaugo 0,9 mlrd. eurų (4,3 proc.), tačiau beveik 83 proc. lėšų laikomos einamosiose sąskaitose. Tai reiškia, kad už jas nemokamos palūkanos.
„Indėlių palūkanų normos pradėjo augti, tačiau paskolų palūkanų normos auga sparčiau: atotrūkis padidėjo nuo 1,9 iki 3,4 proc.“, – minėjo G.Šimkus.
Pelnas toliau reikšmingai auga
2022 m. Lietuvos bankų sektorius, neaudituotais duomenimis, uždirbo 468 mln. eurų pelno – beveik 140 mln. eurų, arba 42,7 proc., daugiau nei 2021 m. Pelningai praėjusiais metais dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4. Visi nuostolingai dirbę bankai bendrai patyrė 10,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios palūkanų pajamos buvo 291 mln. eurų (55,9 proc.) didesnės negu 2021 m. ir sudarė 811 mln. eurų.
Kaip nurodo LB, tą lėmė išskirtinės aplinkybės, kurių anksčiau euro zonoje nėra buvę, t. y. staigus palūkanų normų augimas esant pertekliniam likvidumui.
„Pernai metų viduryje Europos Centrinis Bankas pradėjo kelti pagrindines palūkanų normas, o Lietuvos bankų portfeliuose dominuoja paskolos su kintamomis palūkanų normomis, todėl pokyčiai netrunka atsispindėti“, – teigė G.Šimkus.
LB turimi preliminarūs 2023 m. pirmųjų mėnesių rezultatai rodo, kad bankų sektoriaus palūkanų pajamos ir pelnas toliau reikšmingai auga. „Augimas su pagreičiu ir reikšmingas“, – komentavo LB vadovas.
Blogų paskolų dalis verslo paskolų portfelyje apimtis praktiškai nepasikeitė ir sudarė 1,48 proc. (145,8 mln. eurų), gyventojų – sumažėjo 5,57 proc. ir sudarė 0,84 proc. viso gyventojų paskolų portfelio (114,8 mln. eurų).
Šis skaičius, G.Šimkaus vertinimu, geresnis nei vidutiniškai euro zonoje: pagerėjo tiek paskolų verslui, tiek gyventojams neveiksnių paskolų rodikliai.
Negalima prarasti budrumo
Kaip nurodoma LB pranešime, teigiamą poveikį rezultatui ir toliau turės palūkanų pajamų augimas. Vis dėlto LB įspėja, kad budrumo prarasti negalima.
Iš pagrindinių rizikų – nors šiuo metu nėra jokių bankų turto kokybės prastėjimo ženklų – dėl ekonomikos lėtėjimo, išaugusių būtinųjų išlaidų ir palūkanų augimo gali augti nemokių klientų skaičius, kuris dabar yra žemas. Taip pat bankams tenka kovoti su žmones bandančiais apgauti sukčiais (praeitais metais sukčiai išviliojo 12 mln. eurų), neapibrėžtumą didina su geopolitine padėtimi susiję veiksniai, įskaitant kibernetines atakas.
Šiuo metu veikia Lietuvoje 19 bankų sektoriaus dalyvių: banko licencijas turi 6 bankai, specializuoto banko licencijas – 7 bankai, kaip užsienio bankų filialai veikia dar 6 bankai.
Lietuvos finansų sektorius teikia mokėjimo paslaugas daugiau nei 25 mln. klientų 30-yje šalių. Vienas reikšmingiausių bankų sektoriaus įvykių buvo „Revolut“ grupės įmonių Lietuvoje reorganizavimas.
55 proc. bankų sistemos turto priklauso SEB ir „Swedbank“.
