Gerokai brango auksas
Per pastarąsias dvi savaites pasaulinės aukso kainos pastebimai pakilo. Nuo kovo 8 d. šio metalo kaina augo 10,3 proc. ir siekė iki 2000 JAV dolerių už Trojos unciją (apie 31,1 gramo).
Tokius kainų pokyčius lėmė didelių JAV ir Europos bankų problemos. Kovo 10 d. JAV veiklą nutraukė Silicio slėnio bankas, taip pat kiti du mažesni bankai – „Signature“ ir „Silvergate“.
Nepaisant to, kad JAV finansų institucijos ėmėsi neatidėliotinų priemonių finansiniam stabilumui atkurti, ekspertai spėjo, kad įvykiai galėjo turėti įtakos bankams ir kituose regionuose. Europoje didžiausias Šveicarijos bankas „Credit Suisse“ irgi patyrė finansinių problemų, visgi vėliau sulaukė Šveicarijos centrinio banko pagalbos.
Dėl šių priežasčių pasaulyje dideliais kiekiais auksą ėmė pirkti investuotojai – šį metalą jie laiko klasikine saugia investicija neramiais laikais, rašo „Forbes“.
Investavimo konsultantas Artūras Milevskis portalui lrytas.lt sakė, kad aukso kaina kilo tiek eurais, tiek doleriais.
„Auksas labai dažnai yra kaip tam tikras indikatorius ar vieta, į kurią investuotojai nukreipia dalį pinigų, kai rinkose yra baimių, pavyzdžiui, krenta akcijų ar kito investicinio turto kainos. Tai yra kaip tam tikra užuovėja.
Šiuo metu nėra didelės panikos, bet vis tiek jaučiamas investuotojų nerimas. Auga investuotojų susidomėjimas auksu. Bet ar tai reiškia, kad tikrai bus kažkas blogai? Nebūtinai. Visur finansų rinkoje veikia lūkesčiai, investuotojai baiminasi, reaguoja, perka, kaina tuomet kyla. Bet jei tai nepasiteisins, jei neįvyks nieko blogo, tai investuotojai ims tą auksą pardavinėti“, – aiškino A.Milevskis.
Jis pridūrė, kad dabar vykstanti situacija su aukso kainomis – tendencinga ir niekuo nestebinanti.
„Jei pasižiūrėtume į tuos periodus, kada akcijų kainos krisdavo, tai aukso kainos arba krisdavo gerokai mažiau, arba net pakildavo. Pastarųjų vienerių metų periodas parodo tą patį – akcijų kainos dabar nukritusios apie 15 proc., o aukso kaina pakilo. Pasiteisino ilgalaikė istorinė tendencija“, – apibendrino specialistas.
„Auksas – dviprasmiška investicija. Kai perkame auksą, negauname jokios grąžos. Jei perkame nekilnojamąjį turtą, galime gauti pinigų už nuomą. Jei perkame įmonių akcijas, galime gauti dividendus. Jei pinigus skoliname, gauname palūkanas. O su auksu yra taip – nusiperki luitą, jį pasidėjai ir džiaugiesi: palūkanų, dividendų negauni. Gali tikėtis tik vieno dalyko – kainos padidėjimo“, – tęsė A.Milevskis.
O kaina, aiškino jis, didėja tada, kai pirkėjų yra daugiau nei pardavėjų.
„Tai labai dinamiška, bet galutiniame taške svarbus toks dalykas kaip aukso išgavimo savikaina. Šią dieną ji mažesnė nei rinkos kaina – tiems, kurie išgauna auksą, tą daryti apsimoka. Jei aukso kaina dar labiau pakiltų, jį išgauti dar labiau apsimokėtų ir tai padidintų pasiūlą. Tai vėl pradėtų spausti kainą – juk auksas negali brangti iki kosmoso, nes turi veikti pasiūlos ir paklausos dėsniai“, – šnekėjo investavimo specialistas.
Visgi balandžio 2 d. rekordus pasiekusios aukso kainos po truputį ėmė leistis. Svarbių naftos gamintojų sekmadienį paskelbtam pranešimui apie mažinamas gavybos apimtis pakursčius nuogąstavimus dėl galimo tolesnio infliacijos didėjimo, taip pat sukėlus spėliones, kad JAV Federalinio rezervų banko (FED) pinigų politikos formuotojai savo būsimame posėdyje gegužę gali dar kartą pakelti palūkanų normas, saugia investicija laikomo aukso kaina pirmadienį sumenko, praneša agentūra „Reuters“.
Kaip teigiama, šio tauriojo metalo kaina dabar yra sumažėjusi 0,6 proc., iki 1 956,89 JAV dolerio už unciją.
Pasak įmonės „City Index“ analitiko Matto Simpsono, auksas atpigo investuotojams vertinant šio metalo, kaip saugios investicijos, patrauklumą, o kartu ir tikimybę, kad palūkanų normos aukštumose gali išlikti ilgiau, nei manyta anksčiau. „Akivaizdu, kad ginčą laimėjo būgštavimai dėl infliacijos ir aukštesnių palūkanų normų“, – tikino analitikas.
Situacija Lietuvoje – panaši
Anot A.Milevskio, investicinio aukso kainą nulemia birža. Tai reiškia, kad kainos Lietuvoje – tokios pat kaip ir kitose pasaulio šalyse.
„Aukso kaina – pasaulinė. Visur kalbama apie tai, kiek kainuoja Trojos uncija. Ir Lietuvoje aukso pardavėjai vis tiek perka auksą iš pasaulinių gamintojų. Iš principo, visas auksas yra viena unifikuota žaliava, jei atitinka kriterijus – jis sertifikuotas ir jo praba 999. Tad jo kaina visur vienoda“, – kalbėjo pašnekovas.
Be to, nuo pasaulinių tendencijų neatsilieka ir Lietuvos investuotojai – jie irgi skuba pirkti aukso.
„Šiuo metu padidėjo inveticijų paklausa – tiek į aukso luitus, tiek į fondus, kurie investuoja į aukso luitus. Dažniausiai taip ir būna, kai kaina kyla. Tai nieko naujo. Lietuvos aukso pardavėjai irgi sako, kad susidomėjimas išaugęs“, – pasakojo A.Milevskis.
„Lietuvoje, lyginant su praėjusiais metais, matome, kad aukso pirkimas didėja. Paklausa auga ne tik Vilniuje, Kaune ar Vilniuje, bet ir Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje. Pirkimas ypač ėmė didėti po bankų bankroto JAV.
Nors kaina šoktelėjo, bet mūsų parduotuvėse – vis tiek eilės. Klientai jaučia, kad ekonominė situacija pasiekė ribą, tad investuoja į tauriuosius metalus, jie jaučia, kad kažkas negerai“, – antrino investicinį auksą parduodančios įmonės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.
Visgi „Nacionalinio aukso banko“ marketingo vadovė Jurgita Lunskutė portalui sakė, kad lietuviai investiciniu auksu itin domėtis ėmė dar prieš JAV bankų griūtis.
„Žmonės aktyviai ėmė investuoti prieš trejus ketverius metus, viskas prasidėjo nuo koronaviruso krizės. Tęsėsi ir po to, kai prasidėjo karas – tada irgi buvo didžiulis bumas. Tai niekur nedingo“, – tikino J.Lunskutė.
„Prieš dvylika metų aukso uncija kainavo apie 600 eurų. Jei ją parduotų dabar, žmogus gautų 1800 eurų. Tai įrodo, kad auksas turi tą pačią vertę tiek dabar, tiek prieš tūkstantį metų. Prieš tūkstantį metų žmogus už unciją aukso galėjo nusipirkti vyžas, apdarus, o dabar už unciją galėtų nusipirkti kostiumą, batus. Vadinasi, auksas yra uždirbtų pinigų išsaugojimo priemonė“, – dėstė Ž.Leškevičius.
Investuoti bet kam nepataria
Tad ar verta sekti paskui masę ir imti investuoti į šį taurųjį metalą? Nuomonės dėl to skiriasi.
„Kada yra neužimtų pinigų, investuoti visąlaik verta. Nebėra prognozių, kad aukso kaina galėtų kristi. Visos prognozės tokios, kad kaina kils iki 2500–3000 dolerių už unciją. Dabar kaip tik yra ženklų, kad ekonomika braška. Kai kurie ekspertai net sakė: „Laukia ekonominė katastrofa“. Aišku, jie gal truputį ir perdėjo, bet tikrai matomas tam tikras ekonomikos sąstingis“, – tikino Ž.Leškevičius.
„Manau, kad žmonėms verta kažkiek santaupų investuoti į auksą, nesvarbu, ar bankų krizės, ar koronavirusas, ar karas. Santaupų nerekomenduojama laikyti vienoje vietoje. Geriausia pradėti investuoti tada, kada rinkoje viskas gerai, deja, didžioji dalis žmonių tuomet galvoja: viskas ir toliau bus gerai. O kai būna blogai, ima kilti kainos, visiems reikia aukso, prasideda deficitai.
Verta pradėti investuoti, o neturint žinių, galima pasikonsultuoti. Bet viskas gana paprasta. Dažnai žmonės galvoja, kad reikia kažkokių ypatingų įgūdžių – tikrai ne“, – pabrėžė J.Lunskutė.
Tačiau su tokiais teiginiais A.Milevskis nesutiko. Jo manymu, jei žmogus į investavimą ners be reikalingų žinių, gali smarkiai nudegti.
„Jei neturi žinių, geriau nagų nekišti, nes yra tikimybė, kad nudegsi – gali nepaskaičiuoti ir gerokai permokėti. Visada reikėtų pasidomėti, kiek pirkdamas sumokėsi, ir palyginti tą kainą su tuo, kiek auksas šiuo metu rinkoje kainuoja.
Jei eini pirkti aukso luitelį ir matai, kad Trojos uncija kainuoja 1400 eurų, o pardavėjai parduoda už 1800 eurų, žinai, kiek daugiau sumoki. Reikia pasvarstyti, kur nusipirkęs tą auksą dėsi, kiek laiko laikysi, kad parduodamas neprarastum pinigų – kiek auksas turėtų pabrangti? Jei žmogus to nežino, nesupranta, geriau čia nelįsti“, – pabrėžė specialistas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad investuoti į auksą visuomet daug geriau, nei tiesiog laikyti popierinius pinigus. Auksas ilguoju laikotarpiu išlaiko perkamąją galią, nenuvertėja taip, kaip pinigai, tikino jis.
Kad reikia specialių žinių, sutiko ir Ž.Leškevičius.
„Nusprendus investuoti, žinoma, reikia pasiskaityti, pasidomėti. Jei tai – pirmoji investicija, galbūt net pradėti nuo sidabro, jo uncija kainuoja apie 30 eurų. Tai nėra tokie dideli pinigai. Galima pasibandyti, pamatyti, kaip veikia biržos, kaip tai susiję su ekonominėmis prognozėmis, bankų griūtimis ar net įtakingų politikų, prezidentų kalbomis apie geopolitinius įvykius. Tą pajausti galima daug neinvestuojant, tik norint susipažinti“, – siūlė jis.
Nusprendus investuoti, naujokams svarbiausia pasidomėti kainodara.
„Didžiausia klaida – nesupratimas apie kainodarą, nežinojimas, nuo kurios sumos geriau investuoti į auksą, nuo kurios – į sidabrą. Kuo didesnis luitas, tuo mažesnė jo marža. Jei žmogus nusprendė investuoti 100 ar 200 eurų, geriau pradėti nuo sidabro. Į auksą reikėtų pradėti investuoti nuo 5 ar 10 gramų luito“, – pabrėžė Ž.Leškevičius.
Ką daryti su papuošalais?
Dažnas išgirdęs informaciją apie situaciją investicinio aukso rinkoje, daro klaidą – skuba parduoti savo auksinius papuošalus. Ekspertai pabrėžia – tai visai ne tas pats.
„Viena iš didžiausių klaidų – dažnai žmonės galvoja, kad juvelyrika yra tas pats, kas investicinis auksas. Papuošalai nėra investicinis auksas – tai yra gaminiai, kuriems taikomas pridėtinės vertės mokestis, mokama juvelyrui už darbą ir t. t.
Jei žmogui nereikia pinigų, parduoti papuošalų niekada nesiūlau. Nežinau, kaip į investicinio aukso kainas reaguoja juvelyrai. Investicinis auksas parduodamas pagal biržos kainą – kainos reaguoja kas kelias minutes. Juvelyrai nedaro taip, kaip mes – nekeičia kainų kas kelias minutes“, – skirtumus vardijo J.Lunskutė.
Be to, skiriasi ir prabos – juvelyrinio aukso praba yra 585, o investicinio – 999.
„Jei žmonės turi juvelyrinio aukso, jį gali parduoti, bet šių dirbinių vertė kitokia. Tai gali būti ir investicija, papuošalas gali turėti brangakmenių. Bet jei žmonės juvelyrinius gaminius parduoda lombardui, tada jie superka juos kaip metalo laužą“, – tikino Ž.Leškevičius.
