Pasak Valstybinio patentų biuro direktorės Irinos Urbonės, intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai gali atrodyti kaip tolima ir neaktuali problema, tačiau tyrimai rodo, kad su jais susiduria maždaug kas šešta SVV įmonė ES.
„Atlikta ES smulkaus ir vidutinio verslo apklausa parodė, kad apie 15 proc. įmonių, kurioms priklauso registruotos intelektinės nuosavybės teisės, yra patyrusios šių teisių pažeidimų, kuomet buvo bandyta vogti ar klastoti ar kitaip neteisėtai panaudoti joms priklausančius išradimus, prekių ženklus ar gaminius. Šis procentas didesnis tarp inovatyvių, naujoves diegiančių įmonių – 19,4 proc. Lietuvoje tokių tyrimų atlikta nebuvo, tačiau rezultatai, ko gero, būtų panašūs, kadangi intelektinės nuosavybės vagystės yra nusikaltimas, neturintis sienų“, – pranešime žiniasklaidai cituojama I. Urbonė.
Pasak I. Urbonės, nors intelektinės nuosavybės apsauga yra viena svarbiausių sričių, į kurias turėtų investuoti verslo įmonės, ES atliktas tyrimas parodė, kad SVV intelektinės nuosavybės teisėmis naudojasi palyginti nedaug. 40 proc. jame dalyvavusių įmonių pripažįsta, kad nestebi situacijos dėl galimų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, o 11 proc. mažųjų įmonių nesirūpina tuo net ir po to, kai jų intelektinės nuosavybės teisės buvo pažeistos.
„Įmonės mano, jog intelektinių teisių gynimo procedūros yra sudėtingos, ilgos ir brangios, tad geriau rizikuoja. Paprastai būtent tai, jog laiku nebūna apsaugota intelektinė nuosavybė, ir padidina gynimo procedūrų kaštus. Todėl ir būtina pasirūpinti teisių apsauga, kad jų pažeidimo atveju proceso kaštai dėl įrodinėjimo sudėtingumo nepagrįstai neišaugtų“, – sakė pašnekovė.
2022 m. pabaigoje Valstybinio patentų biuro iniciatyva atlikto Lietuvos SVV nuomonės tyrimo rezultatai taip pat panašūs – intelektinės nuosavybės registracijos skeptikai dažniausiai kaip priežastis nurodo dideles laiko ar finansines sąnaudas (15–17 proc.) arba žinių trūkumą (17 proc.). Tačiau didžioji dalis, 87 proc., apklaustų įmonių būtų linkusios registruoti išradimus, prekių ženklus ir pramoninį dizainą, norėdamos juos apsaugoti (35 proc. išreiškė teigiamą nuostatą („taip“), 52 proc. – nuosaikesnį pritarimą („greičiau taip“).
Pasak I. Urbonės, intelektinės nuosavybės apsauga verslui yra tokia pat reikalinga, o kartais gal net ir reikšmingesnė, nei fizinė gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų apsauga, nes jos praradimas sukelia labai realius padarinius ir nuostolius. Kaip pavyzdį ji pateikia situaciją, kuomet įmonė naudoja neregistruotą prekės ženklą, tampa žinoma, tačiau rinkoje atsiranda kiti žaidėjai, kurie pasirūpina savo intelektinės nuosavybės apsauga ir dėl to, pavyzdžiui, dėl klaidinančio ženklų panašumo, pasiekia, kad ženklo neregistravusi įmonė nebegalėtų naudotis savo intelektinė nuosavybė ir visais jos „uždirbtais“ privalumais.
„ES SVV įmonės, kurioms nepavyko išvengti į jas nukreiptų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, pripažino labai skaudžiai suvokusios būtinybę pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga. Dėl intelektinės nuosavybės vagysčių šios įmonės teigia susidūrusios su apyvartos sumažėjimu, žala reputacijai ir konkurencinio pranašumo praradimu. Todėl intelektinę nuosavybę kuriančios ar su ja dirbančios SVV turėtų nepasikliauti sėkme, o imtis šios nuosavybės apsaugos“, – kalbėjo patentų biuro vadovė.
I. Urbonė atkreipia dėmesį, kad su intelektinės nuosavybės vagystėmis ir klastojimu susiduria kone visi pramonės sektoriai ir visos produktų kategorijos, todėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo rizika kyla visoms įmonėms, kurios savo verslo modeliuose naudoja intelektinę nuosavybę, įskaitant prekių ženklus, patentus ar dizainą.
ES intelektinės nuosavybės tarnybos duomenimis, klastotojai padirbinėja visų rūšių prekes, dažniausiai – elektrinius įrenginius ir elektroniką (30 proc. konfiskavimo atvejų), drabužius (18 proc.), parfumeriją bei kosmetiką ir žaislus ar žaidimus (po 10 proc.). Kinija yra bene svarbiausias klastočių šaltinis, iš jos konfiskuojama 85 proc. internetu parduodamų prekių ir 51 proc. ne internetu parduodamų prekių.
Pasak Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos Ingos Mauricienės, į Lietuvą daugiausia klastočių taip pat patenka iš Kinijos. Pagal sulaikymo atvejus dažniausiai yra sulaikoma avalynė, drabužiai, rankinės, o pagal sulaikytų prekių kiekį – maisto produktai (saldainiai), žaislai bei automobilių detalės. 2022 m. didžiausią dalį sulaikytų prekių sudarė suklastoti cigarečių pakeliai.
„Suklastotas prekes į Lietuvą bandoma gabenti oro, jūrų, žemės transportu, tačiau internetinės prekybos populiarumas lemia tai, kad didžiuliai jų kiekiai atkeliauja būtent paštu. Didžiąja dalimi tai būna siuntos, kuriose aptinkami gana maži suklastotų prekių kiekiai. Taip pat gana dažnai nustatomi suklastotų prekių gabenimo jūriniais konteineriais atvejai, kuomet vieno sulaikymo metu klastočių kiekis dažnai būna didesnis už viso mėnesio sulaikymus pašto poste“, – sakė I. Mauricienė.
Ji nurodo, kad, siekdama užtikrinti efektyvią intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, muitinė vadovaujasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo.
Šiuo Reglamentu nustatomos sąlygos ir procedūros, reglamentuojančios muitinės veiksmus tais atvejais, kai prekėms, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, Sąjungos muitų teritorijoje yra arba turėjo būti taikomos muitinės priežiūros arba muitinio tikrinimo priemonės.
„Intelektinės nuosavybės teisių savininkai, taip pat vadovaudamiesi minėtu reglamentu, turėtų teikti prašymus muitinei ir tokiu būdu sustiprinti savo intelektinės nuosavybės teisių apsaugą“, – patarė muitinės atstovė.
Valstybinis patentų biuras, siekdamas didinti suvokimą apie intelektinės nuosavybės apsaugą, jau ne vienerius metus vykdo kampaniją „RinkisKasTikra“. Ja norima atkreipti visuomenės dėmesį į klastočių daromą žalą sveikatai, gamtai, verslui bei ekonomikai, skatinti gyventojus nepirkti padirbinių ir rinktis vietinius kūrėjus.
