Toks valdininkų sprendimas šokiravo ne tik lauk išvaromus verslininkus, bet ir eilinius šiauliečius, kurie, komentuodami šią žiną socialiniuose tinkluose, negailėjo kritikos valdininkams už nelogišką sprendimą.
Nors nuomos konkursą laimėjusi MB „Grožis plius“ deklaruoja taip pat teiksianti vandenlenčių parko paslaugas, tačiau patirties šioje srityje neturinčios, 2021 metais vos 2341 eurą pajamų gavusios ir 413 eurų grynojo pelno deklaravusios mažosios bendrijos galimybės įgyvendinti savo planus kelia abejonių net nieko apie verslą nenusimanantiems šiauliečiams.
Dirbo ne tik sau, bet ir miestui
Apie tai, kaip po devynerių sėkmingo darbo ne tik savo labui, bet ir miestiečių gerovei, jie tapo nepageidaujami, portalui lrytas.lt papasakojo vandenlenčių parką įsteigusios ir šią veiklą vykdžiusios UAB „Vadaba“ direktorė Viktorija Palaikienė.
„Dirbame nuo 2014 metų ir visą laiką stengiamės ne tik sau, bet ir miestui: rengėme stovyklas Ukrainos vaikams, vasarą organizuodavome senjorų dienas, mūsų iniciatyva mieste buvo rengiama „Darom“ šiukšlių rinkimo akcija.
Kasmet į šį sportą pritraukdavome vis daugiau žmonių, mūsų vandenlenčių parkas rengė vaikų stovyklas, į kurias dėl jų populiarumo nebetilpdavo visi norintys...
Įrenginėjant parką su savivaldybe buvo pasirašyta penkerių metų sutartis. Jai besibaigiant mes kreipėmės į savivaldybę, bet gavome atsakymą, kad dėl ten vyksiančių remontų sutartis nebus pratęsiama. Tačiau mums prašant savivaldybės leidimų vykdyti veiklą ir licenzijų jos buvo išduodamos be sutarties.
2019 metais savivaldybė paskelbė konkursą. Už vietą, kurioje įrengtas vandenlenčių parkas „Fox Spot“, buvo prašoma per 12 tūkst. eurų nuomos mokesčio. Niekas tokiame konkurse nedalyvavo. Net ir mes.
Šiemet buvo surengtas dar vienas nuomos konkursas, kuris, mūsų manymu, taip pat buvo nelogiškas, nes pagrindiniu kriterijumi buvo tik didžiausios nuomos kainos kriterijus.
Jokios darbo patirties nebuvo prašoma. Savivaldybė paprasčiausiai skelbė konkursą mūsų vietai, kurioje sukūrėme visą infrastruktūrą: atvedėme elektrą, įrengėme prieplauką, nutiesėme keliuką.
Dabar turime per septynias dienas išsikraustyti: išsikasti įbetonuotus bokštus, nusikelti kavinę ir t.t.
Šalimais yra daug sklypų, kuriuose gali būti vykdomos tokios pat ar kitokios veiklos. Todėl nesuprantu, kodėl Šiaulių miesto valdžia nori sunaikinti niekuo neprasikaltusį jaunų žmonių verslą ir šiauliečių pamėgtą vietą?!“, – retoriškai klausė V.Palaikienė.
Vietoj kavinės – metalinis konteineris?
Apie tai, kad 2014 metais kuriant vandenlenčių parką jautė Šiaulių miesto valdžios palaikymą, kurio vėliau nebeliko, per Šiaulių miesto savivaldybėje surengtą spaudos konferenciją sakė ir „Fox Spot“ atstovas Tomas Stagnačinskas.
„Tuomet miesto valdžia džiūgavo, kad į Šiaulius ateina nauja sporto šaka, žadėjo sutartį pratęsti. Tačiau po penkerių metų sutartis nebuvo pratęsta. Sakė: „Negalima, nes vyksta statybos“.
Ar taip besielgdama valdžia žiūri tik į biudžeto eilutę? Kokias paslaugas gaus visuomenė iš vandenlenčių parką kursiančios grožio paslaugas teikiančios bendrovės?
Mes pradėjome nuo nulio ir įkūrėme visą infrastruktūrą ne tik sportui, bet ir laisvalaikio praleidimui. Ar šiauliečiai bus laimingesni, jei vietoj kavinės, kur galėdavo leisti laiką ir su vaikais, dabar regės tik statybinį konteinerį, nuo ko pradėjome mes ir nuo ko pradės kiti?“, – klausė T.Stagnačinskas.
Vienintelis kriterijus – didesni pinigai
Spaudos konferenciją surengęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis sakė, kad tai padaryti paskatino socialiniuose tinkluose pasipylusi kritika jų adresu.
Visą situaciją dėl vandenlenčių parko „Fox Spot“ audra stiklinėje pavadinęs administracijos direktorius tvirtino, kad emocijas reikia keisti argumentais.
Pasak A.Bartulio, pretekstu leisti įkurti vandenlenčių parką tapo Šiaulių miesto tarybos 2014 metų vasario 27 dienos sprendimas.
„Tai – ne pats geriausias tarybos sprendimas, nes ūkio subjektas gavo teisę tai daryti be mokesčių. Sutartis buvo sudaryta penkeriems metams su galimybe, o ne pareiga ją pratęsti. Tai žinodami verslininkai turėjo įvertinti investicijų riziką.
2016 metais pasikeitė tvarka, pagal kurią pramogų paslaugų teikimui jau reikia viešo konkurso.
Todėl 2019 metais gavus UAB „Vadaba“ prašymą pratęsti sutartį, atsakymas buvo neigiamas, nes pasikeitė teisinis reguliavimas, prasidėjo statybos europinėmis lėšomis, be to, situacija, kai vieni ūkio subjektai moka mokesčius, o kiti – ne, yra nenormali.
Tačiau net ir pasibaigus sutarčiai mes nereikalavome demontuoti įrangos ir vandenlenčių parkas galėjo teikti paslaugas.
Pirmas nuomos konkursas baigėsi be rezultatų, nes pasiūlyti įkainiai niekam netiko.
Per tą laiką atsirado ir konkursų rengimo taisyklių pakeitimų, pagrindiniu kriterijumi tapo rinkliavos kainos dydis.
Į šiemet paskelbtą konkursą užsiregistravo du dalyviai. Pradinė nuomos kaina buvo 200 eurų. Atplėšus vokus paaiškėjo, kad UAB „Vadaba“ pasiūlė 351 eurą, o MB „Grožis plius“ – 471 eurą.
Nugalėtoju buvo paskelbta trečdaliu didesnę kainą pasiūliusi mažoji bendrija“, – aiškino A.Bartulis.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius sakė, kad šiuo metu ruošiama sutartis su konkurso nugalėtoju, o konkurso nelaimėjusiai bendrovei liepta apleisti teritoriją.
Verslininkus išvadino trumpakelniais
Oponuodamas socialiniuose tinkluose kritikos negailėjusiems komentatoriams, A.Bartulis sakė, kad nuomos konkurse nebuvo keliamas klausimas dėl dalyvių kompetencijos.
Ši procedūra buvo atlikta laikantis teisės aktų, kuriuose įtvirtintas didžiausios pasiūlytos kainos principas.
Kalbėdamas apie abu konkurse dalyvavusius verslininkus A.Bartulis išvadino juos trumpakelniais: „Abi bendrovės turi tik po vieną darbuotoją. Abi yra trumpomis kelnytėmis“.
Savivaldybė iškraustys ir pateiks sąskaitą
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, galimi keturi šios problemos sprendimo būdai.
„UAB „Vadaba“ gali paduoti mus į teismą ir tada teismas spręs, kas šioje situacijoje teisus. Mane šis būdas tenkintų, tačiau atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo tempus, šiemet miestiečiai tokios paslaugos tuomet neturėtų.
Antras būdas – pasirašyti sutartį su UAB „Vadaba“, tačiau tuomet mus į teismą paduotų konkurso laimėtojas ir mes šią bylą tikrai pralaimėtume.
Trečias būdas – abi bendrovės suranda partnerystės būdą, nes abi yra „trumpomis kelnytėmis“.
Ketvirtas būdas – tai MB „Grožis plius“ sprendimas, įvertinus savo galimybes, atsisakyti pasirašyti sutartį. Tokiu atveju vandenlenčių parko paslaugas vėl galėtų tęsti konkurse dalyvavusi UAB „Vadaba“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius.
A.Bartulio žiniomis, UAB „Vadaba“ ruošiasi bylinėtis teisme, tačiau kol kas savivaldybė jokių potvarkių dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš teismo nėra gavusi.
Todėl, jei UAB „Vadaba“ vilkins savo išsikėlimą, iškeldinimo, pasak A.Bartulio, imsis pati savivaldybė, kuri vėliau sąskaitą už iškraustymą pateiks išsikraustyti nepanorusiems verslininkams.
