Gali būti, kad pernai rudenį falsifikuotais glifosatais jie nupurškė nemažai piktžolynų arba pasipildė atsargas. Mat iš vienos chemikalais prekiaujančios įmonės kiemo per savaitę išgaravo apie 16 tūkst. litrų, kaip įtariama, nelegalių herbicidų.
Gavo anoniminį pranešimą
„Augalų apsaugos priemonėmis prekiaujančios Mažeikių įmonės teritorijoje laikomas didelis glifosato krovinys.
Įtariama, kad tai nelegalių chemikalų siunta“, – tokį pranešimą pernai rugpjūčio 23 d. gavo „CropLife Lietuva“ (buvusi Lietuvos augalų apsaugos asociacija).
Siunta į Lietuvą buvo atgabenta paralelinio importo – vadinamosios lygiagrečios prekybos – būdu. Etiketės ant „Vagta“ produkto pakuočių buvo lietuvių kalba.
Paaiškėjo, kad jis buvo perpakuotas, nors pagal teisės aktų reikalavimus tai daryti griežtai draudžiama.
Visas krovinio kiekis siekė 32 tūkst. litrų – apie 40 tonų.
Pavertus pinigais tai būtų apie 390 tūkst. eurų, juo nupurkštas plotas siektų 6–11 tūkst. hektarų, nelygu naudojimo normos.
Lygiagreti prekyba, egzistuojanti žmonėms skirtų vaistų rinkoje, neaplenkė ir augalams skirtų chemikalų. Tokiais atvejais leidimus turintys importuotojai perka preparatus tose ES šalyse, kur jų kainos santykinai žemos, ir gabena juos ten, kur jos gerokai aukštesnės, taigi ir į Lietuvą.
Lygiagrečios prekybos būdu atgabenami produktai turi būti registruojami Lietuvoje ir atitikti referencinius produktus – tuos, kurie rinkai tiekiami tiesiai iš gamyklų. Bet tai, kas atgabenama ūkininkams aplinkiniais keliais, anaiptol ne visada yra originalūs produktai.
Kreipėsi į tarnybą
„CropLife Lietuva“ gautą informaciją apie įtartiną glifosato siuntą perdavė Valstybinei augalininkystės tarnybai (VAT) – nurodė konkrečią sandėliavimo vietą bei pavadinimą įmonės, kuri galbūt atgabeno nelegalų ir žmonių sveikatai bei aplinkai pavojingą krovinį.
Sunerimo ir augalų apsaugos priemonių gamintoja „Barclay“ – asociacijos „CropLife Lietuva“ narė, mat glifosatas, kuris galbūt nelegaliai pasiekė Lietuvą, turėjo būti jos gaminamo „Barbarian Hi-Aktiv“ analogas.
Joks verslas nėra suinteresuotas, kad jo gaminių pardavimą sumenkintų falsifikatai.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, VAT užgaišo maždaug savaitę, kol prisiruošė patikrinti gautą informaciją. O kai nuvyko į įmonę, maždaug pusė krovinio jau buvo parduota.
Per tą laiką „Barclay“ įsitikino, kad užrašai ant pakuočių – partijos numeris ir pagaminimo data – yra išgalvoti: preparatas nebuvo paženklintas gamybos linijų suteikiamais numeriais.
Rugsėjo pradžioje ir VAT išplatino pranešimą, kad jos specialistai suskubo atlikti neplaninį įmonės tikrinimą.
Jo metu įmonės sandėlyje rastas herbicidas „Vagta“: iš viso 721 pakuotė po 20 litrų. „Įmonei šiais produktais buvo uždrausta prekiauti“, – teigė VAT.
Visa bėda, kad VAT, suskaičiavusi „Vagta“ likučius ir paėmusi mėginius tyrimams, tuos pačius verslininkus įpareigojo saugoti glifosatą tol, kol tarnyba nuspręs, ką daryti. Sprendimo teko laukti kelis mėnesius. Per tą laiką VAT nusiuntė mėginius tyrimams į nepriklausomą laboratoriją, o gauti tyrimų rezultatai esą neleido daryti išvados, kad „Vagta“ yra falsifikatas.
Tik kaip tokia išvada galėjo atsirasti, jei mėginius tyrusi laboratorija neturėjo originalaus produkto specifikacijų?
Pateikė tyrimo duomenis
Nuo incidento praėjo kone 8 mėnesiai, bet iki šiol nei asociacija, nei gamintojams atstovaujanti įmonė Lietuvoje iš VAT vis dar negavo išsamios informacijos apie tyrimą.
„Barclay Chemicals Manufacturing“ Baltijos ir Šiaurės šalių vadovas Linas Balutis praėjusią savaitę kreipėsi į VAT prašydamas informacijos, kokių veiksmų ėmėsi tarnyba, kad būtų pastotas kelias „Vagta“ patekimui į rinką, panaikinta jo, kaip paralelinio produkto, registracija ir leidimas juo prekiauti.
Anot L.Balučio, „Vagta“ cheminės sudėties laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad jo sudėtis neatitinka „Barclay“ gaminamo produkto sudėties: veikliosios medžiagos kiekis, spalva, santykinis svoris neatitinka originalaus produkto specifikacijų, todėl tai yra klastotė ir negali būti laikoma paraleliniu produktu.
Kenksmingos priemaišos
„Nerimą kelia tai, kad per visą tą VAT tyrimo laiką „išgaravo“ per 40 tonų nelegalaus glifosato turinčio mišinio. Neištirtas chemikalas, galbūt turintis labai kenksmingų priemaišų, tokių kaip ftaloaminai, jau galėjo nugulti mūsų ūkininkų laukuose.
Neaiškaus mišinio platintojai, užsiimantys nelegalia veikla, gali būti tik „pakutenami“ pritaikius administracinę atsakomybę – baudos yra simbolinės.
Tuo metu legalūs produktai yra griežtai tikrinami, kontroliuojančioms institucijoms privalu pateikti visą jų sudėtį.
Maža to, nuo 2022 m. Lietuvoje reikalaujama pateikti net ir informaciją apie nepavojingas sudėtines augalų apsaugos priemonių dalis. O nelegalių, neištirtų mišinių naudojimas įgauna vis didesnį pagreitį tarnyboms bejėgiškai stebint nelegalią prekybą“, – sakė „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.
Pasak jos, prekyba paraleliniais produktais Lietuvoje yra teisėta, bet šiuo teisiniu reglamentavimu pasinaudojama nelegaliems mišiniams tiekti į rinką.
„Todėl keistos yra Teisingumo ministerijos pastabos dėl paralelinių produktų perpakavimo ir Žemės ūkio ministerijos ketinimai lengvinti reikalavimus. Gali būti, kad kartu su žaliuoju kursu ir nepamatuotais draudimais į Lietuvą ateis nelegalių produktų naudojimo pandemija“, – užsiminė Z.Varanavičienė.
Anot jos, tinkamas glifosato naudojimas nėra problema – tai patvirtino ir ES, ir JAV, Kanados, Australijos, Japonijos atsakingos institucijos. Aplinkosaugos ir sveikatos problemų kelia būtent nelegalūs ir neištirti mišiniai.
„Dar 2021 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko korupcijos rizikos analizę, labai tiksliai įvardijo problemas, net surašė konkrečias įmones ir asmenis. Bet neregėti pokyčių, kad kontrolė būtų reali, o ne imitacinė. Gamintojų atstovai baudžiami dėl kreivokai priklijuotų etikečių, bet nepasistengiama, kad sulaikyti nelegalūs mišiniai „neišgaruotų“, – piktinosi „CropLife Lietuva“ vadovė.
Lauks daugiau informacijos
Pasak VAT Agrochemijos skyriaus vedėjo Dariaus Baškio, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi, kad preparatas „Vagta“ įvežtas kaip tapatus preparatas Lietuvoje registruotoms augalų apsaugos priemonėms ir yra perpakuotas, tarnyba paėmė mėginius tyrimams pagal oficialiai patvirtintą tvarką.
„Atsakingai įmonei buvo nurodyta saugoti minėtą produktą ir netiekti jo rinkai. Ištyrus pagal oficialiai patvirtintą tvarką akredituotoje laboratorijoje įvežto preparato „Vagta“ sudėtį nustatyta, kad rodikliai atitiko originaliam produktui leistinas ribas.
Atsižvelgiant į tai, kad tiriamas produktas buvo perpakuotas, uždrausta jį tiekti į rinką, visą likusią „Vagta“ siuntą įmonė pašalino iš Lietuvos.
Gamintojo papildomai pateiktą informaciją nagrinėjame, ji yra neišsami: neaišku, kokiomis aplinkybėmis buvo gautas ėminys, kada ir kur ištirtas, todėl kreipėmės dėl detalios papildomos informacijos. Tik gavę šią informaciją galėsime daryti išvadas“, – teigė D.Baškys.
Užsimojo riboti glifosato naudojimą
Glifosato naudojimą numatoma apriboti, o ar šis herbicidas bus leidžiamas ES šalyse, priklausys nuo Europos Komisijos (EK) ir ES valstybių sprendimo, paremto naujausiais mokslo duomenimis.
Gifosatas į žemės ūkio istoriją įėjo kaip itin paveiki priemonė piktžolėms naikinti, tačiau dėl prieštaringai vertinamo jo poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai, jis tebekelia nemažai ginčų.
ES šią veikliąją medžiagą leido naudoti iki 2022 m. gruodžio 15 dienos, vėliau galimybė jį naudoti buvo pratęsta, siekiant įvertinti viešųjų konsultacijų metų gautą informaciją – EK buvo įgaliojusi Prancūziją, Vengriją, Olandiją ir Švediją išnagrinėti naujausius mokslo duomenis ir pateikti glifosato atnaujintą vertinimo ataskaitą.
Glifosatas yra klasifikuojamas kaip sukeliantis rimtus akių pažeidimus bei ilgalaikį toksinį poveikį vandens organizmams.
Glifosatą sukūrė ir 1974 m. juo pradėjo prekiauti JAV chemijos bendrovė „Monsanto“, herbicidą pavadinusi „Roundup“. Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 25 pavadinimų herbicidai, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas.
Sunerimo ir trąšų gamintojai
Pastaruoju metu šalyje padaugėjo atvejų, kai parduodamos neva lietuviškos azoto trąšos, neturint jų kilmę įrodančių dokumentų. Tokių siūlymų galima rasti skelbimų portaluose, įvairiuose ūkininkų forumuose, „lietuviškų“ trąšų siūlo ir įvairūs perpardavinėtojai.
Lietuviškas azoto trąšas gamina bendrovė „Achema“, o „Agrochema“ jas platina Baltijos šalių regione. Bendrovės komercijos direktorius Gerardas Brazaitis ūkininkus ragina trąšas pirkti tik iš patikimų tiekėjų, tikrinti įsigyjamų trąšų kokybės ir kilmės dokumentus, dėmesį atkreipti į prekių ženklinimą ir pakuotę.
Lietuvoje prekiauti galima tik tais tręšiamaisiais produktais, kurie pažymėti CE ženklu arba yra įtraukti į „Tręšiąmųjų produktų Identifikavimo sąrašą“ ir turi identifikavimo numerį. Jei produktas pagamintas iki 2022-ųjų liepos 16 dienos, jis gali būti pažymėtas užrašu EB TRĄŠA. Visa kita produkcija – nelegali.
„Lietuviškas trąšas platiname tik per savo vadybininkus ir partnerius – didmenininkus.
Ūkininkai visada gali paprašyti pardavėjų pateikti atitikties deklaraciją bei trąšų cheminės sudėties kokybės sertifikatą, išduotą akredituotoje laboratorijoje, – teigė G.Brazaitis. – Pakuotėje taip pat aiškiai nurodomas gamintojas ir kilmės šalis. Mūsų produkcija yra pakuojama tik į firminius – dvigubus maišus, kurie apsaugo trąšas nuo pažeidimų ar blogų oro sąlygų. Lietuviškų trąšų nebūna nefasuotų ar neženklintų – kitokios yra apgaulė.“
