Kritus pieno supirkimo kainoms smulkieji ūkiai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.
Tiesa, praėjusiais metais klestėjo net ir jie – pienininkų pajamos siekė 684,56 mln. eurų ir buvo net 52,7 proc. didesnės negu 2021-aisiais.
Tačiau jau praėjusių metų pabaigoje supirkimo kainos patraukė žemyn.
Ir ne tik Lietuvoje: Europos Komisijos duomenimis, sausį ir vasarį vidutinė pieno supirkimo kaina Bendrijoje mažėjo atitinkamai 3,5 proc. ir 2,7 proc., nusileisdama žemiau 55 centų už kilogramą ribos.
Parama – pernelyg menka
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas jau anksčiau paskelbė, kad pieno ūkiams bus paskirstyta 8 mln. eurų paramos.
Patys ūkininkai tvirtina, kad reikalinga bent penkis kartus didesnė suma.
Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad 40 mln. eurų biudžete nesimėto, o vienkartinė parama neskatintų pieno tiekėjų kooperuotis ir taip stiprinti savo derybinės galios, o perdirbėjų – didinti supirkimo kainų.
Tokia reakcija ir paskatino ūkininkus protestuoti.
Prie Seimo nemokamai pieną daliję žemdirbiai buvo iškėlę ir plakatus, nukreiptus prieš valdžią: „Mus naikina ne tik vilkai, bet ir valdžia“, „Geras pienas – ne vanduo, ūkininkas – ne šuo“, „Atvežėme šūdo, nes gerai mokate jį malti“.
Pasak iš Šilalės rajono atvykusio ūkininko Egidijaus, dabar mokama nuo 18 centų už kilogramą pieno, o tokia maža kaina nepakeliama smulkiesiems ūkiams. Jis teigė, kad Šilalėje didžioji dalis – būtent nedideli šeimos ūkiai.
Ūkininkas kalbėjo, kad ministerijos siūloma parama pieno gamintojams nepadės.
„Tai yra vieno ūkio maždaug vieno mėnesio pajamos, kurių jis neteko. Tai yra niekas, faktiškai net neverta pradėti, ta parama yra niekinė“, – teigė ūkininkas Egidijus.
Prisidėjo ir grūdininkai
Jau anksčiau kvietimus protestuoti pieno ūkių vardu platinusios Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atstovai irgi neliko nuošalyje – jos pirmininkas Aušrys Macijauskas, buvęs žemės ūkio viceministras, taip pat lipo ant pakylos.
„Suprantame, kad visas žemės ūkis Lietuvoje tarpusavyje labai glaudžiai susijęs. Jei vienam sektoriui šiandien blogai, bus blogai ir kitam. Visiems atėjo sunkūs laikai“, – kalbėjo jis.
Į protestą Šilalės rajono mėsos augintojas Arvydas Ligutis teigė atvažiavęs ginti Lietuvos ir palaikyti pieno ūkininkų.
„Dabar pieno ūkį liečia, o paskui mes užkliūsime. Stengiamės dabar palaikyti pieno ūkius, paskui gal mums palaikys“, – aiškino A.Ligutis.
Mitingo metu ne sykį buvo skelbiami raginimai atstatydinti žemės ūkio ministrą K.Navicką.
Nusiurbia tarpininkai
Mažesnius pieno tiekėjus į neviltį varo ne tik sparčiai besileidžiančios pieno supirkimo kainos. Žemdirbiai skundžiasi tarpininkų, kurie pigiai supirktą pieną perparduoda perdirbimo įmonėms, godumu.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, sausį šešių pagrindinių pieno perdirbimo įmonių vidutinė mokėta kaina už natūralaus pieno kilogramą siekė 45 centus.
Tačiau jį superkantys tarpininkai, kurie žaliavą perparduoda perdirbėjams, ūkiams vidutiniškai mokėjo 35 centus, o smulkiausiems – dar mažiau.
Pelno normos nemenkos
„Pernai iki Kalėdų supirkėjas mokėjo iki 45 centų už litą, dabar – vos 25 centus“, – pasakojo viešai prisistatyti nepanoręs septynias karves laikantis Lazdijų rajono ūkininkas. Iš turimų karvių per dieną ūkininkas primelžia apie 150 litrų pieno.
Vyriškis žino, kad iš jo ir aplinkinių ūkių supirktas pienas kur kas brangiau perparduodamas perdirbimo įmonėms. „Norėtųsi, kad tarpininkai nebūtų tokie godūs. Bet supirkėjas vienas, sako: nenori – neparduok. Ką daryti, tenka nusileisti“, – pasakojo žemdirbys.
Pasak ūkininkų, iš smulkiųjų gamintojų supirktą pieną tarpininkai perparduoda pieno perdirbimo įmonėms už 30–50 proc. didesnę kainą.
Atskaičiavus surinkimo sąnaudas, tarpininko pelno normos vidurkis siekia apie 20 proc.
Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis neslėpė, kad dalis pieno supirkėjų tik prisidengia kooperatyvų vardu. Tokius verslo darinius ūkininkai vadina netikrais, nes jų tikslas – ne žemės ūkio produkcijos gamyba, o tarpininkavimas.
„Iš tikro jie veikia kaip perpardavimo įmonė, kuri superka pieną iš mažųjų, o paskui parduoda 40 tonų ir gauna iš perdirbėjų kainą lyg būtų didelis gamintojas. O mažiesiems kartais moka ir mažiau nei 10 centų už kilogramą.
Taip perpardavėjams lieka 20 ir daugiau procentų pelno“, – pasakojo J.Vilionis.
Tikrų kooperatyvų – vienetai
Vos kelis kooperatyvus Lietuvoje galima pavadinti tikraisiais – jie ne tik superka pieną, bet ir jį perdirba, gamina produktus, arba vienija daug pieno gamintojų, su kuriais dalinasi pelnu.
Vieno tokių kooperatyvų „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas taip pat pripažįsta, kad padėtis dėl tikrosios ūkininkų kooperacijos Lietuvoje nėra normali.
„Didelė dalis pieno supirkėjų veikia ne kaip kooperatyvai, o kaip uždarosios akcinės bendrovės. Kai kurie pieno išvis negamina, tik superka, turi vos po kelis narius. Tačiau pas mus laisvosios rinkos šalis, tad verslas naudojasi galimybėmis.
O mūsų „Pieno gėlės“ vienijami ūkininkai už pagamintą ir parduotą pieną gauna ne tik geresnę kainą.
Veikdami kaip kooperatyvo nariai papildomai išsidalinome 1,5 mln. eurų, kuriuos pavyko sukaupti už pernai parduotą pieną“, – pasakojo J.Kuzminskas.
Ūkių kasmet mažėja
Pasak ūkininkų atstovų, jeigu mažus ir vidutinius ūkius vienytų jų pačių įsteigti kooperatyvai, su tarpininkais nereikėtų dalytis pieno supirkimo marža.
Tiesa, J.Vilionis pripažino, kad tarpininkams irgi darosi nelengva. Mat pačių pieno gamintojų Lietuvoje sparčiai mažėja: pernai jų buvo 14 tūkst., o šįmet – jau tik 12 tūkst.
„Jaunimas nebenori užsiimti žemės ūkiu, dalis imasi mėsinių galvijų auginimo, nes šioje srityje mažiau vargo ir didesnės pajamos. Tad perpardavėjams kasmet tenka nukeliauti vis daugiau kilometrų norint surinkti tą patį pieno kiekį“, – sakė J.Vilionis.
Pieno ūkiai Lietuvoje 2022 metais dėl aukščiausių istorijoje pieno supirkimo kainų gavo rekordines pajamas – 685 mln. eurų, arba 53 proc. daugiau, nei 2021-aisiais.
Žemdirbiai apskaičiavo, kad trečdalį rinkos valdantys tarpininkai už parduotą pieną pernai gavo apie 205 mln. eurų pajamų. Maždaug apie 30 mln. eurų sudarė pajamos, kurias tarpininkai galėjo uždirbti smulkiųjų pieno gamintojų sąskaita dėl kainų skirtumo. (ELTA, „Lrytas.lt“, LR)
Prašo ir Europos Komisijos paramos
Nuo metų pradžios gerokai kritus žaliavinio pieno kainoms ūkininkų protestai vyksta kone kas savaitę – pienas buvo pilamas į laukus, dalijamas gyventojams.
Įtampai sumažinti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų.
Dar anksčiau ŽŪM pristatė ilgalaikių priemonių paketą, kuris taip pat sulaukė kritikos.
Savaitės pradžioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje dalyvavo žemės ūkio ministras K.Navickas.
Kartu su kolega iš Latvijos Didziu Šmitu jis prašė už žemės ūkį atsakingo komisaro Januszo Wojciechowskio iš ES žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.
