Matas Laukevičius. Tapo aišku – palūkanų normos bus toliau didinamos

Praėjusią savaitę JAV Federalinių rezervų bankas (FED), kaip ir buvo laukta, pakėlė palūkanas 25 baziniais punktais iki tikslinės 4,75–5 proc. ribos.

FED vadovas Jerome'as Powellas prasitarė, kad komitetas apsvarstė ir palūkanų didinimo sustabdymą, atsižvelgdamas į bankų sektoriuje kilusį chaosą. Be to, anot jo, pastarieji įvykiai gali lemti griežtesnes kreditavimo sąlygas, kas veiktų iš esmės panašiai, kaip ir palūkanų normos didėjimas.

FED narių palūkanų prognozė 2023 metams nepasikeitė, o iki metų pabaigos palūkanos turėtų išlikti 5,1 proc. lygyje. J. Powellas pakartojo, kad FED neplanuoja šįmet sumažinti bazinių palūkanų, bet investuotojai tuo nėra įsitikinę. Rinkoje tikimasi, kad realioji FED palūkanų norma iki gruodžio mėnesio turėtų nukristi iki 4,18 proc.

Pasak „JPMorgan“ analitikų, neramumai JAV bankų sektoriuje sumažino švelnaus ekonomikos nusileidimo be recesijos tikimybę ir sukūrė „Minskio momento“ galimybę, t. y. po spartaus ekonomikos augimo ištinkantis staigus kreditavimo ir verslo aktyvumo susitraukimas, kurį sukelia vienas destabilizuojantis įvykis. Panašu, kad verslo kreditavimo sąlygos sparčiai griežtės dėl rinkų ir reguliavimo institucijų spaudimo, prognozuoja „JPMorgan“ strategai.

Kaip pastebi „Bloomberg Economics“, JAV įmonių pelningumas šį ketvirtį pasieks aukščiausią tašką, vėliau laukiama įmonių investicijų susitraukimo.

JAV ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai vasario mėnesį susitraukė 1 proc., nors buvo tikimasi 0,2 proc. augimo, o patikslintas sausio mėnesio kritimas sudarė 5 proc.

Nepaisant lėtėjančio ekonominio aktyvumo ženklų, FED gana optimistiškai vertina nedarbo lygio perspektyvas ir tikisi, kad iki šių metų pabaigos jis sieks 4,5 proc., o 2024 m. jo lygis sudarys apie 4,6 proc.

JAV rinkos iš dalies atsistatė po kovo viduryje įvykusio supurtymo, kurį lėmė „Silicon Valley Bank“ žlugimas. Penktadienio (kovo 24 d.) rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ pakilo 1,3 proc., „S&P 500“ sesiją baigė 3 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ padidėjo 5,7 proc.

Valiutų rinkose neapibrėžtumas dėl palūkanų trajektorijos ir valiutų kursų dar labiau sustiprėjo, nes centriniams bankams tapo aktualu atsižvelgti į didesnių palūkanų įtaką bankų sektoriui.

Tiesa, atrodo, kad šį kartą pagrindinės priežastys yra nepakankamas priežiūros lygis, būdingas JAV regioniniams bankams, ir obligacijų rizika, o ne likvidumo rizika, kurią matėme pasaulinės finansų krizės metu.

„Swedbank“ valiutų strategų vertinimu, neramumai bankų sektoriuje turėtų galiausiai atslūgti. Vis dėlto sugriežtintos finansinės sąlygos JAV bankų sektoriuje turėtų reikšti mažesnę FED palūkanų normą ir silpnesnį JAV dolerį.

Euro kursas per paskutines savaites paaugo beveik 0,3 proc. ir nusistovėjo ties 1,07 JAV dol. riba. Tuo metu svarų sterlingo kursas fiksavo 0,4 proc. augimą JAV dol. atžvilgiu ir kovo 24 d. buvo prekiaujamas ties 1,22 JAV dol. riba. Japonijos jena sustiprėjo 1,8 proc., jos kursas prekyboje siekė 130 jenų už JAV dolerį.

Obligacijų rinkose JAV iždo obligacijų pajamingumai toliau gana reikšmingai traukėsi. Pagrindinė priežastis buvo bankų sektoriuje vykstančios turbulencijos, kurios mažina vartotojų pasitikėjimą finansų institucijomis ir skatina atitraukti lėšas.

Bankuose mažėjant indėlių, tai gali daryti įtaką skolinimo rinkai ir lemti jos susitraukimą dėl sugriežtintų kredito sąlygų. Tokiu atveju centriniai bankai gali susilaikyti nuo spartesnio palūkanų griežtinimo tempo, nes besitraukianti kredito rinka stabdytų perkaitusias ekonomikos sritis.

10 metų trukmės JAV iždo obligacijų pajamingumas dviejų savaičių perspektyvoje nukrito 17 bazinių punktų ir kovo 24 d. siekė 3,38 proc. Dvejų metų trukmės obligacijų pajamingumas (kuris dažniausiai seka palūkanų normų lūkesčius) per dvi savaites nukrito net 27 baziniais punktais iki 3,76 proc. Aukščiausias užfiksuotas lygis šiame palūkanų cikle siekė 5,05 proc.

Pajamingumo kreivė, žyminti atotrūkį tarp 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumo, išlieka apversta, nors inversijos lygis susitraukė iki -38 bazinių punktų.

Europos centrinis bankas (ECB), nepaisant turbulencijų bankų sektoriuje, laikėsi iš anksto paskelbto plano ir praėjusią savaitę padidino bazines palūkanas 50 bazinių punktų. Šiuo metu pagrindinis ECB palūkanų lygis siekia 3 proc.

Po ECB posėdžio tapo aišku, kad centrinis bankas neturėtų pasiduoti neramumams bankų sistemoje ir toliau laikysis palūkanų griežtinimo politikos. Pasak ECB atstovų, kova su infliacija dar nesibaigė, todėl greičiausiai prireiks tolesnių palūkanų didinimų. Tiesa, planų dėl kito palūkanų didinimo centrinio banko atstovai šį kartą neanonsavo.

ECB dabar mano, kad 2023 m. infliacija vidutiniškai sudarys 5,3 proc., 2024 m. 2,9 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. Pastebima, kad kainų spaudimas išlieka stiprus, o infliacija euro zonoje, atmetus energijos ir maisto produktus, toliau didėja.

Anglijos bankas bazinę palūkanų normą taip pat padidino 25 baziniais punktais iki 4,25 proc. lygio. Banko atstovai teigė, kad nepasiduodanti infliacija galėtų paskatinti dar labiau pakelti bazines palūkanas. Tuo metu vartotojų apklausos Jungtinėje Karalystėje rodo, jog žmonės mano, kad asmeninių finansų situacija toliau blogės. Be to, kovo mėnesį baigiasi vyriausybės taikytos kompensacijos sąskaitoms už energiją, kas gali lemti dar labiau išaugusias išlaidas.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas kovo 24 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 0,6 proc. žemiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė beveik nepakitęs, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas nukrito apie 4,4 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė ūgtelėjęs 0,4 proc.

Kinijos importas praėjusį mėnesį išaugo 4,2 proc. ir nutraukė keturis mėnesius trukusį nuosmukį, kas rodo didėjantį ekonominį aktyvumą. Prekybos perteklius sumažėjo iki 16,8 mlrd. JAV dol.

Metinis investicijų augimas per pirmuosius du metų mėnesius viršijo lūkesčius ir sudarė 5,5 proc. Tai rodo, kad šios šalies vyriausybė atsisuka į infrastruktūrą. Mažmeninė prekyba išaugo 3,5 proc., o pramonės produkcijos augimas buvo lėtesnis nei tikėtasi ir siekė 2,4 proc.

Šį mėnesį Kinijos liaudies bankas savo finansų sistemą papildė didžiausia pinigų suma per daugiau nei dvejus metus, tačiau palūkanų normą išlaikė nepakitusią. Honkongo ir Didžiosios įlankos srities vadovai tapo kiek optimistiškesni dėl ateities planų. KPMG apklausa parodė, kad maždaug 44 proc. įmonių vadovų tikėjosi padidinti darbuotojų skaičių per 2023 m., palyginti su 40 proc. rodikliu praėjusiais metais.

Kinijos pastangos padidinti ličio gavybą iki 2025 m. gali nulemti beveik trečdalį viso pasaulyje išgaunamo kiekio, palyginti su 24 proc. dalimi praėjusiais metais, pranešė UBS. Bankas tikisi, kad Kinijos kontroliuojamos kasyklos, įskaitant projektus Afrikoje, padidins ličio produkciją nuo 194 tūkst. tonų 2022 m. iki 705 tūkst. tonų per artimiausius trejus metus. Litis yra vienas iš pagrindinių cheminių elementų baterijų gamyboje ir elektra varomame transporte.

Japonijos infliacija, neįskaitant šviežio maisto, pirmą kartą per daugiau nei metus sulėtėjo nuo 4,2 proc. iki 3,1 proc. Panašu, kad atpigę energijos ištekliai užmaskavo stipresnę pagrindinę infliacijos tendenciją.

Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu sumažėjo 1,6 proc., Kinijos „blue chips“ CSI 300 paaugo 0,4 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį iki kovo 24 d. padidėjo 1,1 proc.

Žaliavų rinkose nafta pratęsė savo nuosmukį po to, kai JAV pareiškė, kad šiais metais bus „sunku“ papildyti savo strateginį rezervą. Prancūzijoje didžiausiai naftos perdirbimo gamyklai, įsikūrusiai Normandijos regione ir valdomai „Exxon“, dėl visuotinių streikų gresia susidurti su 10 dienų prastovomis. Per dieną čia perdirbama 235 tūkst. barelių naftos.

Didžiausios pasaulyje naftos kompanijos „Aramco“ teigimu, naftos rinka yra subalansuota. Nepaisant didėjančio ekonominio aktyvumo Kinijoje, ji turėtų išlaikyti balansą trumpu ir vidutiniu laikotarpiu laisviems gavybos pajėgumams šiuo metu siekiant apie 2 mln. barelių per dieną.

Tuo metu banko „Goldman Sachs“ analitikai dar labiau sumažino EBPO šalių naftos paklausos augimą per 2023 m., aiškindami apie mažėjančią naftos panaudojimo įtaką BVP rodikliui. Jie taip pat sumažino savo gaires 2024 m., palyginti su ankstesne prognoze, todėl toliau tikimasi gerokai mažesnės naftos paklausos nei prieš pandemiją.

„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 7 proc. žemiau ir kovo 24 d. siekė 74,99 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina taip pat sumažėjo 7,5 proc. iki 69 JAV dol. už barelį.

Aukso kaina, kaip ir obligacijos, reaguoja į neramumus finansų rinkoje – per pastarąsias savaites ji paaugo 3,4 proc. iki 1 978 JAV dol. už unciją.