Lietuviškas azoto trąšas gamina bendrovė „Achema“, o „Agrochema“ jas platina Baltijos šalių regione. Bendrovės komercijos direktorius Gerardas Brazaitis ūkininkus ragina trąšas pirkti tik iš patikimų tiekėjų, tikrinti įsigyjamų trąšų kokybės ir kilmės dokumentus, dėmesį atkreipti į prekių ženklinimą ir pakuotę.
Lietuvoje prekiauti galima tik tais tręšiamaisiais produktais, kurie pažymėti CE ženklu arba yra įtraukti į „Tręšiąmųjų produktų Identifikavimo sąrašą“ ir turi identifikavimo numerį. Jei produktas pagamintas iki 2022–07-16, jis gali būti pažymėtas užrašu EB TRĄŠA. Visa kita produkcija – nelegali.
„Lietuviškas trąšas mes platiname tik per savo vadybininkus ir partnerius – didmenininkus. Ūkininkai visada gali paprašyti pardavėjų pateikti atitikties deklaraciją bei trąšų cheminės sudėties kokybės sertifikatą, išduotą akredituotoje laboratorijoje.
Mūsų trąšos gaminamos pagal 2019 m. ES reglamentą ir žymimos CE ženklu. Pakuotėje taip pat aiškiai nurodomas gamintojas ir kilmės šalis. Mūsų produkcija yra pakuojama tik į firminius – dvigubus maišus, kurie apsaugo trąšas nuo pažeidimų ar blogų oro sąlygų. Lietuviškų trąšų nebūna nefasuotų ar neženklintų, tad jei jums siūlo tokias, žinokite, kad tai apgaulė“, – būti atidžius ragina G. Brazaitis.
„Kilmė yra viena iš esminių prekės sąlygų, dėl kurių susitaria pirkėjas ir pardavėjas per sandorį. Kilmė lemia prekės sudėtį, veikliąsias medžiagas ir jų poveikį. Jei įsigyta prekė neatitinka reikalavimų, dėl kurių buvo susitarta iš anksto ir pardavėjas neturi prekės kilmę įrodančių dokumentų, pirkėjas gali atsisakyti tokias prekes priimti“, – sako „Agrochemos“ Teisė skyriaus vadovė Irma Lukoševičiūtė-Kazokė.
Jeigu abejojate gautų trąšų kilme, visada galite kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM). Tarnyba pati periodiškai tikrina gamintojus, tiekėjus ir pirkėjus, kaip laikomasi tręšiamųjų produktų pateikimo ir tiekimo rinkai reikalavimų, ar prekės nėra uždraustos, ar joms netaikomos sankcijos, ar jos turi reikalingus kokybės įrodymus, kokiomis sąlygomis laikomos, pažymima pranešime.
„Už teisės aktuose nustatytų tręšiamųjų produktų vežimo, saugojimo, tiekimo rinkai reikalavimų nesilaikymą Lietuvos Respublikos teisės aktai numato atsakomybę reikalavimus pažeidusiems asmenims, tai yra tiek pirkėjui, tiek pardavėjui“, – atkreipia dėmesį I. Lukoševičiūtė-Kazokė.
