Ko tikėtis trims pusėms?
NT rinkoje ryškios trys žaidėjų grupės: vystytojai, nuomininkai, investuotojai.
Ko tikėtis artimiausiu metu vystytojams? Industrinis segmentas augs atskirose nišose, stabilizuosis statybos kaštai, didės konkurencija dėl projektų ir nuomininkų. Tą Lietuvos ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2023“ prognozavo „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas.
Nuomininkams, anot pranešėjo, vertėtų tikėtis klientų, jautrių kainai ir nuolaidoms, taip pat nuomos kainų augimo, patalpų užimtumo pokyčių.
Tuo metu investuotojus jis ragina sekti centrinių bankų politiką. Manoma, kad rinkoje dominuos vietinis kapitalas, o nuomininkų kreditingumas ir mokumas taps prioritetu.
Nekilnojamojo turto rinkos augimo pagrindas yra žemės sklypai. Nors laisvų žemių, atrodytų, užtenka, tačiau M.Kulbokas sako, kad mokestinė našta vis didėja, todėl tai tampa problema plėtrai.
Elektros kainų augimas ir pakilę statybos kaštai pernai buvo dar keli „baubai“. Vis tik akcentuojama, kad jau įmanoma prognozuoti statybų kainas, kas dar visai neseniai buvo itin sunku.
Statistika rodo, kad žemės sklypų įperkama vis mažiau. Jei kainos ateityje kils, galime sulaukti stagnacijos ir pradėti projektai būtų sustabdyti, teigė M.Kulbokas.
„Investuotojai iki šiandien yra priėmę sprendimą laukti – tam turėjo įtakos aukšta infliacija, bet labiausiai veikia centrinių bankų keliamos palūkanos“, – sakė pranešėjas.
Spaudimas iš centrinių bankų gali kelti iššūkių objektų savininkams ir nuomininkams.
Estai mums pavydi
„Jeigu prieš trejus metus kažkas būtų paklausęs, kas blogiausio gali atsitikti mūsų rinkai, nė pusės nebūčiau sugalvojęs to, kas įvyko“, – diskusijoje sakė „Merko statyba“ generalinis direktorius Saulius Putrimas.
Tačiau, anot jo, verslai jau priprato prie amerikietiškų kalnelių.
Turėjome dvi labai brangias pamokas: susitvarkyti energetiką ir gynybos infrastruktūrą, atkreipė dėmesį S.Putrimas. Vis tik geopolitikoje nesitikima greitų pokyčių.
Dauguma pramoninkų ir logistų bei jų klientai jau susigyveno su nauja realybe, patikino Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.
Nors prieš pusmetį dar buvo sunku planuoti ateitį, dabar tai taip pat nelengva, tačiau tai jau daroma bent 5–7 metams į priekį. Atsirado aiškus suvokimas, kaip dėlioti scenarijus, kai aplinkybės taip greitai keičiasi.
Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas taip pat apžvelgė, kaip atrodo naujoji realybė.
„Turiu pasidžiaugti. Galbūt mažai akcentuojamas faktas, bet, prasidėjus karui Ukrainoje, bankų skolinimosi kaštai ne tik neišaugo, bet dar ir šiek tiek tęsia mažėjimo tendenciją“, – kalbėjo jis pridurdamas, kad turi omenyje bankų maržas.
Šoką nuo pernai metų vasario 24 d. Lietuvos verslai ir finansų sistema išgyveno ir praktiškai neturėjo sukrėtimo.
Tačiau skolinimosi kaštai, kalbant apie išorės finansavimą, mūsų regionui ženkliai išaugo.
Mes esame stabiliausioje situacijoje Baltijos šalyje – tai yra didžiausias mūsų pasiekimas, patikino ekonomistas. Kaip lygino jis, Latvija yra per vidurį, o Estijos situacija prastesnė.
Lietuvos vartotojų lūkesčiai gana aukšti, laimės indekse šalis taip pat aukštai, o rinkoje – optimizmas. Galima sakyti, kad dėl to, Ž.Maurico tikinimu, estai mums pavydi.
Recesijos nebebus?
„Tik atnaujinom prognozes ir jau recesijos nebeprognozuojame“, – sakė Ž.Mauricas. Kaip aiškino diskusijos dalyvis, žiema buvo geresnė, nei tikėtasi.
Ekonomikai palankus ir vartotojų elgesys. „Ryžto išlaidauti yra“, – patikino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Jei kainos, tiek degalų, tiek paslaugų, mažės – tai bus postūmis.
Vis tik jis pabrėžia, kad Lietuvoje yra nevienalytis paveikslas: nors tikimasi, kad vartojimas nebekris, pramonės susiduria su iššūkiais ir cikliškumu nekilnojamojo turto rinkoje.
