Didžiausios šalies verslo organizacijos dar prieš metus įspėjo, kad daugiausia dėl sankcijų Baltarusijai nukentės kai kurios Klaipėdos jūrų uoste veikiančios krovos kompanijos.
Taip ir nutiko: krova uostamiestyje per 2022 m. gerokai susitraukė – iki 36 mln. tonų, arba penktadaliu mažiau, nei siekė 2021 metais.
Kaip bus toliau, irgi visiškai neaišku.
Todėl Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija kreipėsi į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ir pasiūlė sustabdyti naujų ar padidintų mokesčių įsigaliojimą ir netaikyti baudų už tai, kad įmonės negalėjo įvykdyti krovos įsipareigojimų.
Bet paguodos kol kas mažoka.
Prašo neskirti sankcijų
Kaip sakė asociacijos vadovas Vaidotas Šileika, praėję metai krovos kompanijoms buvo itin sudėtingi, o kaip bus šįmet, priklausys nuo daugelio veiksnių – tiek karo Ukrainoje, tiek bendros ekonominės padėties.
„Diversifikuoti krovinių srautą labai sudėtinga. Krovinį prarasti gali greitai, o naujo paieška – ilgai trunkantis procesas“, – aiškino V.Šileika.
Tai parodo ir skaičiai. Antai šįmet sausį Klaipėdos uoste perkrauta 2,77 mln. tonų – 27 proc., arba 1,03 mln. tonų, mažiau nei 2022 metų sausį.
Šiemet labiausiai mažėjo birių krovinių – trąšų, cukraus žaliavos, durpių.
Tuo metu kaimyninės Latvijos uostuose sausį perkrauta 3,9 mln. tonų – dešimtadaliu daugiau nei prieš metus.
Tai labiausiai lėmė išaugęs krovinių srautas iš Vidurinės Azijos šalių.
Tačiau Klaipėdai jų pritraukti iš esmės neįmanoma, nes kelią užkerta nutrūkę transporto ryšiai su Baltarusija.
Be to, buvo sustabdytas ir baltarusiškų naftos produktų bei trąšų eksportas. Todėl įmonės ir siekia, kad nebūtų taikomos baudos už neįvykdytus krovos įsipareigojimus.
„Verslas neprašo mažinti ar panaikinti galiojančius mokesčius.
Tiktai norime, kad būtų objektyviai įvertintos krovos įsipareigojimų nevykdymo priežastys ir nebūtų skiriamos baudos“, – teigė V.Šileika.
Tariasi individualiai
Kiek krovos kompanijų iš dvylikos, šiuo metu veikiančių Klaipėdoje, neįvykdė savo įsipareigojimų, uosto direkcija atsisakė atskleisti motyvuodama jautria komercine informacija.
Valstybės kontrolės duomenimis, iki 2021 metų tokių galėjo būti trys, o kiek dabar – neaišku.
„Direkcija analizuoja uosto žemės nuomininkų teikiamą informaciją apie krovos įsipareigojimų nevykdymo priežastis ir komunikuoja dėl minimalių krovos įsipareigojimų nevykdymo su sutarčių šalimis individualiai.
Suprantame, kad dėl geopolitinės situacijos verslas patiria tam tikrų apribojimų ir sunkumų, jų patiria ir uosto direkcija.
Atidėtas krovos įsipareigojimų vykdymas ar netesybų netaikymas negali būti taikomas visiems uosto žemės nuomininkams kaip ūkio sektoriui, nes ne visiems šios vyraujančios aplinkybės padarė vienodos įtakos, o kai kuriems įtakos nepadarė arba netgi priešingai – krova augo, nepaisant šių aplinkybių“, – teigiama direkcijos rašte „Lietuvos rytui“.
Anot uosto administracijos, aplinkybės, dėl kurių, įmonių vertinimu, jos susiduria su sunkumais, turi būti vertinamos individualiai.
„Tai šiuo metu ir daroma. Daugiau komentarų galėsime pateikti, kai atvejai bus išnagrinėti ir bus priimti galutiniai sprendimai“, – paskelbė direkcija.
Galioja nauji tarifai
Panašiai aiškino ir Susisiekimo ministerija.
„2021 metais pakeisti uosto žemės nuomos įkainiai, kurie nebuvo keisti nuo 2011 m. Jie užfiksuoti 5 metų laikotarpiui.
Turimais duomenimis, dauguma uosto krovos kompanijų 2022 metais pasiekė arba viršijo joms sutartyse nustatytus krovos įsipareigojimus.
Krovos įsipareigojimų vykdymas kiekvienos sutarties atveju vertinamas individualiai pagal uosto žemės nuomos sutarties sąlygas ir nuomininko pateiktus duomenis bei informaciją“, – teigiama ministerijos komentare.
Kaip ir kokiais būdais galima gerinti uosto konkurencingumą, kai jis praėjusiais metais smarkiai nukraujavo?
Anot Susisiekimo ministerijos, dabar uostas keičiasi iš Rytų–Vakarų koridoriaus transporto mazgo į nacionalinę krovinių rinką aptarnaujantį uostą su jūrinės inžinerinės pramonės paslaugų sektoriumi ir orientacija į jūrinių krovinių perskirstymo Baltijos jūros centrą.
„Šiuo metu Klaipėdos uoste įgyvendinami ir planuojami didelės apimties investiciniai projektai, intensyviai tvarkoma uosto infrastruktūra, einama žaliosios plėtros kryptimi.
Svarbiausi 2023–2026 m. uosto infrastruktūros projektai – bangolaužių rekonstrukcija, laivybos kanalo gilinimas iki 15,5 metro, parengiamieji darbai siekiant pagilinti uostą iki 17 metrų, susiję su pietinės uosto dalies plėtra, kur numatoma sukurti maždaug 100 ha naujos teritorijos.
Iki 2026 metų pabaigos taip pat numatoma įrengti uosto infrastruktūrą, skirtą jūrinio vėjo jėgainių parkui Baltijos jūroje aptarnauti.
Visos šios priemonės neabejotinai stiprins Klaipėdos uosto konkurencingumą, didins jo patrauklumą ir krovą“, – teigiama ministerijos atsakyme.
