Dar praėjusią savaitę Šveicarijos centrinis bankas pažadėjo nuostolingai dirbančiam „Credit Suisse“ milžinišką 50 milijardų Šveicarijos frankų (maždaug tiek pat eurų) paskolą, kad nuramintų finansų rinkas.
Tačiau tai nepadėjo. Todėl savaitgalį nuspręsta, kad banką perims jo konkurentas UBS. Tai bus stambiausias bankų susijungimo sandoris visoje Europoje nuo 2008 metų finansų krizės.
„Bankas „Credit Suisse“ prarado finansų rinkų pasitikėjimą, todėl geriausias sprendimas jį atkurti – perėmimas dalyvaujant UBS“, – po svarbaus posėdžio paskelbė Šveicarijos Konfederacijos prezidentas Alainas Berset.
Finansų ministrė Karin Keller-Sutter pranešė, kad federalinė vyriausybė suteiks 9 mlrd. frankų garantiją galimoms rizikoms sandorio metu padengti. Savo ruožtu Šveicarijos centrinis bankas išduos 100 mlrd. frankų paskolą abiem sandorio pusėms likvidumui užtikrinti.
UBS iš pradžių norėjo perimti sunkiai gyvuojantį banką už milijardą frankų, tačiau galiausiai susitarta dėl tris kartus didesnės sumos. Tarp kitų išeičių buvo svarstomas ir dalinis arba visiškas „Credit Suisse“ nacionalizavimas.
„Šis įsigijimas yra patrauklus mūsų akcininkams, tačiau pirmiausia tai yra skubus „Credit Suisse“ gelbėjimas“, – sakė UBS prezidentas Colmas Kelleheris. Jau paskelbta, kad bus gerokai apkarpyta rizikinga įsigyjamo banko investicinės bankininkystės veikla.
Milžinas. Susijungus šioms institucijoms bus sukurtas vienas didžiausių Europos bankų. Šiuo metu UBS dirba daugiau nei 72 tūkst. žmonių, o jo turtas siekia 1,1 trilijono JAV dolerių (per 1 trln. eurų).
„Credit Suisse“ yra šiek tiek mažesnis: jis turi per 50 tūkst. darbuotojų, o turto vertė siekia 575 mlrd. dolerių (543 mlrd. eurų).
Pastaraisiais metais šiems milžinams sekėsi labai skirtingai. Pernai UBS uždirbo 7,6 mlrd. dolerių (7,17 mlrd. eurų) pelno, tuo metu „Credit Suisse“ nuostolis, kuris siekė net 7,9 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. eurų), nubraukė visą pelną, kuris buvo uždirbtas per pastarąjį dešimtmetį.
Suprantama, kad tai smarkiai lėmė bankų padėtį. Antai UBS akcijos per pastaruosius trejus metus pabrango 120 proc. ir rinkos kapitalizacija pasiekė 57 mlrd. dolerių (54 mlrd. eurų).
Savo ruožtu „Credit Suisse“ akcijos šiuo laikotarpiu atpigo 70 proc. ir banko vertė rinkose tesiekė 8 mlrd. dolerių (7,55 mlrd. eurų).
„Credit Suisse“ banko įkūrėju 1856 metais tapo politikas bei verslininkas Alfredas Escheris, įsteigęs finansų instituciją „Schweizerische Kreditanstalt“, skirtą geležinkelio tinklo bei pramonės plėtrai finansuoti.
Jau po keturiolikos metų bankas atidarė atstovybę Niujorke, vėliau JAV gavo licenciją ir įsteigė banką „First Boston“. Vėliau įsigyti dar trys mažesni Šveicarijos bankai, o visa grupė 1997 metais persivadino į „Credit Suisse“.
Skirtingai negu jo konkurentas UBS, 2008 metų finansų krizės metu bankas nesikreipė pagalbos į šalies vyriausybę, o vėliau netgi įsigijo „Morgan Stanley“ turto valdymo verslą Europoje, Viduriniuose Rytuose bei Afrikoje.
Nesėkmių ruožas prasidėjo 2020 metais, kai dėl JAV investicinio fondo „Archegos“ žlugimo „Credit Suisse“ patyrė net 5,5 mlrd. dolerių (5,2 mlrd. eurų) nuostolių.
Pernai spalį buvo paskelbta apie grupės restruktūrizavimą. Jos kapitalas turėjo būti padidintas 4 mlrd. eurų, atskirta investicinės bankininkystės veikla, atleista apie 9 tūkst. darbuotojų.
Šįmet vasarį buvo pranešta apie milžiniškus pernykščius nuostolius. O „Credit Suisse“ pamatai rimtai susvyravo daugiau nei prieš savaitę, kai JAV žlugo regioninis „Silicon Valley Bank“ ir kilo nerimas viso pasaulio finansų rinkose.
Silpni Šveicarijos banko rezultatai lėmė, kad jo akcijos labai staigiai atpigo trečdaliu, todėl prireikė pagalbos iš šalies.
