Frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, liberalai pritaria, kad smulkūs verslai ir savarankiškai dirbantieji galėtų patogiau deklaruoti pajamas ir savo veikloje taikyti pažangią inovaciją – atsidaryti investicinę arba smulkaus verslo sąskaitą, kaip šioji Vyriausybė savo programoje ir deklaravo, kad „mokesčių administravimas taptų draugiškesnis klientui“.
„Kai kurie valstybės žadami gestai verslams yra ir liberalų įdirbio rezultatas: mažos įmonės iki tam tikro apyvartos dydžio galės greičiau nudėvėti ilgalaikį turtą, neprivalės mokėti avansinio pelno mokesčio ir, svarbiausia, netaps pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojomis iki 55 tūkst. eurų pajamų, ko mes siekėme ne vienus metus“, – pastebi jis.
Lygiai taip pat teigiamai liberalai vertina nuolaidas didesniems verslams: momentinį ilgalaikio turto nudėvėjimą, pratęstą investicinio projekto lengvatą, taip pat šiais metais liekančią lengvatą filmų gamybai.
Palengvinus sąlygas veiklai ir kapitalui, valstybė iš kitos pusės taikosi į savarankiškai dirbančių žmonių sėkmę. Pagal verslo liudijimą save išlaikantys žmonės, uždirbę 20 tūkst. eurų apyvartos, turės registruoti individualią veiklą. Šią veiklą vykdantiems žmonėms gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo 2026 m. pagal projektą turėtų augti iki 20 proc. (dabar tarifas jiems siekia 15 proc.).
„Ministerijos užmojis artinti savarankiškai dirbančiųjų, kitaip sakant, pačių smulkiausių verslininkų mokestinius įsipareigojimus prie dirbančiųjų pagal darbo sutartis iš esmės naikina individualios veiklos institutą. Nei dizaineriai, nei smulkūs ūkininkai, nei advokatai ar kiti save samdantys žmonės nebus patenkinti, kad valstybė varžo jų galimybes, todėl dalis jų neišvengiamai trauksis į šešėlį.
Akivaizdu, kad savarankiškiausiems, aktyviausiems lietuviams labiau apsimokės savo profesinę veiklą registruoti kad ir Latvijoje arba Estijoje, kur mokestiniai tarifai palankesni. Todėl mes tokių mokesčių pasiūlymų netoleruosime – kaip ir reformoje įžvelgiamo mokesčių progresyvumo“, – pabrėžia E.Gentvilas.
Seimo liberalų pastebėjimu, mokesčių reformoje iš esmės ištirpo programinė Vyriausybės nuostata – pajamų mokesčius kuo labiau keisti taršos bei vartojimo apmokestinimu. Programoje Vyriausybė nurodė, kad „ekonomikai mažiausiai žalingi mokestinių pajamų šaltiniai, tokie kaip turto mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai, (...) todėl prioritetą teiksime būtent jiems“.
„Pagal ministerijos skaičiavimus, verslo liudijimų, individualios veiklos apmokestinimas ir GPM progresyvumas bendrai valdžios sektoriui pritrauks 270 mln. eurų daugiau pajamų. Tuo metu taršos ir vartojimo – akcizų, anglies dioksido įkainio ir nekilnojamojo turto mokesčio – pajamos gali tesiekti 200 mln. eurų, pagal optimistinį scenarijų – apie 290 mln. eurų. Liberalų įsitikinimu, tokia proporcija neteisinga – didesnės už vidurkį save išlaikančių profesionalų pajamos neturėtų būti biudžeto turtinimo šaltinis“, – pabrėžia E.Gentvilas.
Įvertinę pasiūlymų paketą Lietuvos mokesčių sistemai, Seimo liberalai pastebi neatitikimą principinei Vyriausybės programos nuostatai, kad „maksimali laisvė veikti verslui“ yra „pagrindinis ekonomikos pertvarkos ir tolesnio augimo garantas“.
„Deja, reforma laisvę veikti verslui daro ne maksimalią, o mažina. Mūsų koalicijos sudaryta Vyriausybė sutarė tobulinti verslumo nestabdančius ir šešėlinę ekonomiką mažinančius darbo santykius, dabar gali išeiti atvirkščiai. Vyriausybė 2020 m. planavo didinti lanksčių darbo formų prieinamumą, tačiau aktyviems žmonėms būtinas lanksčias darbo formas projektas iš esmės naikina“, – teigia liberalų frakcijos seniūnas.
Galų gale E.Gentvilas atkreipia dėmesį, kad mokesčių reformos procedūra paneigė ir kitą pačios Vyriausybės įsipareigojimą – vengti „neišdiskutuotų mokesčių sistemos pakeitimų“ ir laikytis principo, kad „apie tokius pakeitimus suinteresuotieji asmenys būtų informuojami iš anksto“.
„Net mes, kaip koalicijos partneriai, nebuvome informuoti iš anksto, jau nekalbant apie mokesčių mokėtojus. Tačiau dar ne vėlu. Todėl mes ir diskutuojame, kad jokie mokesčiai neįsigaliotų jų išsamiai neaptarus – su visomis interesų grupėmis ir iš anksto“, – pabrėžia jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą. Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
