Įmonės „Infes“ vadovas Arvydas Markevičius neleidžia miglos – statybose lengva nebūna. Karas, kaip ir jo sukelta energetikos krizė bei nukirstos medžiagų tiekimo grandys statybų sektoriui pažėrė iššūkių. Tuo pat metu pradėjo veikti ir sankcijos, užkirtusios kelią tam tikrų medžiagų importui iš valstybių agresorių.
Neeilinių iššūkių metai
„Iki karo metalo tiekimo keliai vedė iš Rusijos, Baltarusijos, taip pat ir Ukrainos. Iš Ukrainos nupirkti jo tapo nebeįmanoma, o agresorės iš tiekėjų sąrašo buvo išbrauktos dėl sankcijų.
Armatūra, metalo konstrukcijos ypač smarkiai pabrango, o sutartis su tiekėjais, kaip ir užsakovais, buvome pasirašę ankstesnėmis kainomis. Pagal jas tiekėjai nebegalėjo įvykdyti užsakymų, bet nesivėlėme į teismus – perrašėme sutartis.
Mus gelbėjo sutarčių indeksavimas – buvome jose numatę tokią sąlygą, o vėliau ir Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį viešųjų pirkimų sutartys su valstybės institucijomis buvo persvarstytos įvertinant kainas ir darbų atlikimo laiką“, – į 2022-ųjų pavasarį grįžtelėjo pašnekovas.
Kitas niuansas – „Infes“ iki karo statybose dirbo daug baltarusių bei ukrainiečių, o ir įmonė turėjo sutarčių dėl gelžbetonio tiekimo iš Baltarusijos, projektavimo paslaugų – taip pat. Taigi tiekimas buvo nukirstas, paslaugų pirkimas – taip pat. Neliko jokio bendradarbiavimo. O darbininkai ar liko Lietuvoje?
„Baltarusiai ir šiuo metu dirba statybose. Tai žmonės, kurie pabėgo nuo režimo“, – užsiminė Arvydas.
Anot jo, dar nėra buvę, kad statybų aikštelėse neatsirastų iššūkių, tačiau karas – išskirtinis išbandymas.
„Statybose svarbiausia ne tik planavimas bei medžiagų tiekimas. Tai – įveikiami iššūkiai, vienus tiekėjus galima pakeisti kitais. Užtat labiausiai trukdo finansavimo trikdžiai.
Rekonstrukcijos, kaip ir visuomenei skirtų pastatų statybos, projektus užsako valstybės institucijos arba savivaldybės. Paprastai jos finansavimą gauna iš ES fondų ir skiria savų lėšų, bet dažniausiai šie pinigų srautai nenuspėjami.
Statome investuodami savo lėšas, atgauname jas, vėl judame į priekį, nes svarbu, kad statybos nebūtų dėl lėšų stygiaus stabdomos“, – kalbėjo A.Markevičius.
Sporto centrai – žmonėms
Ir atlikti, ir šiuo metu įgyvendinami „Infes“ projektai kelia nuostabą. Jos specialistai turi įgiję solidžios patirties rekonstruodami kultūros paveldo objektus bei išskirtinius pastatus – Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, Nacionalinį dramos teatrą Vilniuje ir kitus.
Tačiau ne ką mažiau svarbesni ir naujieji statiniai, kurie lyg magnetas traukia regionuose gyvenančius žmones.
„Man pačiam svarbu ir tai, kad įvairiuose Lietuvos miestuose statome daugiafunkcius centrus – pastatus su sporto salėmis, kai kur – ir baseinais, o jie skirti būtent regionuose gyvenantiems žmonėms“, – sakė Arvydas.
Naujausia „Infes“ sudaryta sutartis – dėl sporto ir sveikatingumo komplekso Biržuose statybos. Jam pastatyti ir įrengti numatyti penkeri metai. Projekto pirmojo etapo vertė siekia 11,5 mln. eurų.
Biržiečiams dar prireiks kantrybės, kol jie galės apsiauti startukus bėgimo manieže ar lieti prakaitą treniruočių salėse. O Gargžduose daugiafunkcio sporto centro statybos jau prasidėjo. Tai didžiulis 29 mln. eurų vertės projektas, ir po poros metų lankytojai jau galės nerti į jame įrengtą baseiną.
Rokiškyje sporto salių komplekso statybos jau yra gerokai įsibėgėjusios – virš pastato ką tik buvo iškeltas simbolinis vainikas, žymintis svarbaus statybų etapo pabaigą.
Pasak A.Markevičiaus, šiemet „Infes“ baigs daugiafunkcių centrų statybas Naujojoje Akmenėje ir Kupiškyje.
Dar vieno – Lazdijų sporto centro – statybų pradžią žyminti simbolinė laiko kapsulė ateities kartoms buvo įkasta paskutinę vasario savaitę.
Sendvaryje daugiafunkcio centro bei mokyklos-darželio statybų konkursą įmonė laimėjo kartu su partneriais.
Tai bendras valdžios ir privataus subjekto partnerystės (vadinamasis PPP) projektas. Per trejus metus šį kompleksą turime pastatyti už savo lėšas, o savivaldybė jį perims išsimokėtinai.
Tai ypač įdomus projektas – greta pastatų bus įrengta kultūrai ir sportui skirta lauko erdvė su mini futbolo, rankinio, krepšinio, teniso aikštelėmis.
Sporto kompleksai – tai irgi generalinio statybų rangovo specializacija: „Infes“ bendrovė, turėdama patirties, stato jų ne mažiau nei rekonstruoja kultūros paveldo objektų.
„Lietuvos gyventojams reikia kuo įvairesnės paskirties sporto ir kultūros centrų. Jiems atsiradus gyvenimo kokybė regionuose smarkiai pagerėja. Žmonės turi širdžiai mielos veiklos – juose sportuoja, plaukioja baseinuose, atvyksta į renginius.
Pavyzdžiui, į Rokiškį, kur jau yra baseinas, suvažiuoja kaimynai latviai, nes jiems tai nėra toli, o į baseiną Širvintose būriais traukia vilniečiai.
Taip atsiranda judrumo, o atvykusieji ne tik sportuoja, bet ir pavalgo, apsiperka ir taip paremia vietinį verslą.
Taigi ne pastatai yra svarbiausi, bet žmonės, kurie juose lankosi ir prasmingai leidžia laiką“, – kalbėjo „Infes“ vadovas.
Nepaprastos metų užduotys
Dainų slėnis – Kaune, policijos komisariatas – Vilniuje, Trakų pilies ir salos tvarkyba, Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcija.
Štai tokie absoliučiai skirtingi projektai sugulė į šiųmetį „Infes“ užsakymų portfelį. Ir visi jie ypač svarbūs.
Vienas artimiausių Operos ir baleto teatro darbų – orkestro duobės rekonstrukcija.
„Laukiame, kol baigsis koncertų sezonas, tada galėsime pradėti darbus. Jiems pasiruošėme, tam būtina įranga jau suvežta.
Tačiau tai ne viskas. Turėdami orkestro duobės rekonstravimo sutartį laimėjome ir paties pastato remonto konkursą. Turime jį atnaujinti taip, kad energinis efektyvumas pasiektų C klasę – padidėtų 45 proc. O tai reiškia, kad reikės pakeisti stogą, apšiltinti fasadą, pakeisti aliuminio vitrinas, administracinėje dalyje – langus, atnaujinti šildymo bei vėdinimo sistemas“, – vardijo A.Markevičius.
Architektės Elenos Nijolės Bučiūtės suprojektuotas ir 1963–1974 metais pastatytas LNOBT užpernai buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Taigi jo renovacija bus atlikta taip, kad iš išorės nebus matyti jokių pokyčių. Tai padaryti nebus paprasta, juolab kad apšiltinti pastatą reikės iš vidaus, kur yra daug techninių įrenginių.
„Darbo projektą jau parengėme ir šiuo metu pradedame darbus. Tai įspūdingas pastatas, mums garbė jį rekonstruoti.
Svarstome galimybę žmonėms surengti ekskursijas, kad jie pamatytų, kaip vyksta tokių pastatų rekonstrukcija. Tai būtų išskirtinė galimybė“, – užsiminė pašnekovas.
Tokia galimybe nebuvo pasinaudota rekonstruojant Lietuvos nacionalinę filharmoniją – teliko nuotraukos, liudijančios, kaip viskas vyko, pavyzdžiui, kaip buvo pakeista vėdinimo sistema, kuri padidino deguonies tiekimą ir muzikantams scenoje, ir žiūrovams salėje, taip išgelbėdama pastaruosius nuo snaudulio.
Trakų pilies iššūkiai
Netrukus, balandį, „Infes“ pradės archeologinius tyrimus Trakų salos pilyje, o tada imsis ir kitų projekte numatytų užduočių. Viena jų – bus pakeista pilies pastatų bei pačių rūmų stogo danga.
Nors iš tolo čerpės vis dar atrodo gražiai, vis dėlto jos yra senos ir suskeldėjusios.
Kita užduotis – pakeisti oro sąlygų sugadintas mūro sienų plytas. Ir gynybinėse, ir pačių pilies rūmų sienose yra daug vietų, kur plytos ištrupėjusios. Jas sutvarkius sienos bus padengtos specialiu mišiniu, saugančiu nuo drėgmės poveikio.
Dar vienas svarbių darbų – vidiniame pilies rūmų kieme bus atnaujintos medinės galerijos, rūmų durys ir langai – taip pat.
Šiam projektui įgyvendinti skirti ketveri metai, taigi „Infes“ laukia kruopštūs, laikui imlūs darbai.
Vėliau numatyta atnaujinti ir aplink pilies salą vedantį taką, bastione įrengti du nedidelius paviljonus. Taigi pilis bus atnaujinta, bet taip stropiai, kad nei išorėje, nei viduje nebūtų regimų pokyčių.
Poreikis ir specializacija
„Infes“ atnaujintų kultūros paveldo objektų sąrašas – didelis. Kaip ši įmonė sugebėjo įsiterpti į specifinių užsakymų nišą?
„Rinka pati sukūrė poreikį, – atsakė A.Markevičius. – Kultūros objektams bei architektūros paveldo statiniams renovuoti buvo rengiami projektai, jiems skiriamas tam tikrų ES fondų finansavimas. Buvo skelbiami viešųjų pirkimų konkursai, ir mes visoje Lietuvoje pradėjome juose dalyvauti.
Tiesiog susiklostė situacija, kai savivaldybės ar valstybės institucijos gavo programinių lėšų, o kultūros paveldo pastatai buvo labai prastos kokybės, juos būtinai reikėjo gelbėti.“
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija – tai išskirtiniai pastatai, kuriuos rekonstruojant „Infes“ projektų vadovams teko dirbti ranka rankon ir su akustikos specialistais.
Paveldosaugininkai akylai stebėjo ir statybininkus, remontuojančius Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklą, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų Vilniuje ar „baltuosius rūmus“ – Venslauskų namus Šiauliuose.
„Šiauliuose baigėme atnaujinti ir pagrindinę miesto alėją – pėsčiųjų bulvarą, nes anksčiau buvo rekonstruota tik viena jo dalis. O šiemet pavasaris šiame mieste bus kitoks – pakeitėme alėjos dangą, įrengėme naują apšvietimą, pakeitėme lietaus surinkimo sistemas, įrengėme fontaną.
Po mėnesio kito baigsime darbus Telšių „Alkos“ muziejuje, o Žemaičių muziejų Varniuose netrukus atiduosime vertinti valstybinei komisijai – jame jau viskas atlikta, atvyksta ir nauji varpai iš Austrijos.
Tai – patirtis: žinome, kaip atlikti darbus, kaip apskaičiuoti sąmatas, turime ir savo specialistų, ir gerų partnerių – subrangos įmonių“, – į klausimą, kaip atremti konkurenciją, atsakė pašnekovas.
Pačios naujausios „Infes“ sudarytos sutartys – dėl Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kapitalinio remonto bei Kauno Vaikų literatūros muziejaus renovacijos.
Iššūkių netrūks ir įmonei tęsiant Trakų pilies rekonstrukciją, atnaujinant teritoriją.
„Finansavimas trūkinėja, darbai vyksta lėtai, o ir juos atliekant didžiausias iššūkis – logistika. Juk į pilį įmanoma patekti tik pėsčiųjų tiltu arba baržomis, o jomis didelio svorio nenuplukdysi“, – užsiminė Arvydas.
Darbuojasi Dainų slėnyje
„Vienas iš šiuo metu įgyvendinamų ir mūsų komandai ypač įdomių projektų – Dainų slėnio Kaune rekonstrukcija.
Dirbti toje vietoje nėra paprasta – tai didžiulis ąžuolynas, o ir aplinkinė teritorija gausiai apgyvendinta. Miestui tai labai svarbi vieta, todėl projektą reikėjo suderinti ir su visuomene, nes svarbu statybos darbus gerai atlikti, ir žmonėms netrukdyti, ir apsaugoti aplinką“, – sakė Arvydas.
Pagal rangos darbų sutartį „Infes“ padirbės rekonstruodama estradą, jos dangą, paklos inžinerinius tinklus, atnaujins žiūrovams skirtas tribūnas, laiptus. Iššūkių, anot pašnekovo, kilo dėl grunto, bet kiekvienas iššūkis suteikia ir naujų galimybių.
Rekonstruoti Dainų slėnį Kaune buvo suplanuota dar 2018 metais ir tik pernai, konkursą laimėjus „Infes“, buvo pradėta tai daryti. Pagal projektą po atlikėjų tribūnomis bus įrengtas holas, persirengimo kambariai, grimo ir kitos pagalbinės patalpos. Visoje slėnio teritorijoje bus įrengtas naujas apšvietimas, kurio pagrindinis akcentas – vertikalus šviesos spindulys.
Laukia naujų darbuotojų
- „Infes“ veiklą pradėjo 2013-aisiais kaip vandentvarkos įmonė, o vėliau padalijo veiklą į įmonę „Infes Technologijos“ ir statybos darbų rangos įmonę „Infes“.
- Dešimtmetį mininti įmonė keičia įvaizdį – balandį pasirodys naujas prekės ženklas, o ir patys darbuotojai persikels į naujas biuro patalpas, esančias sostinės Naugarduko ir Švitrigailos gatvių sankirtoje.
- Įmonė plečiasi. Šiemet planuojama 90 mln. eurų apyvarta – dvigubai didesnė nei 2022-aisiais. Nuolat ieškomi nauji darbuotojai – talentingi projektų vadovai, statybos vadovai, sąmatininkai, inžinieriai.
Didžiosios šių metų statybos
- Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelis Vilniuje, Olandų gatvėje. Projekto autorius – architektas Rolandas Palekas, bendra projekto vertė – apie 40 mln. eurų.
- „Tai didžiausias šiuo metu mūsų įgyvendinamas statybų projektas. Šiemet turime baigti pirmojo etapo darbus. Statybas 3,65 ha dydžio sklype pradėjome 2021-aisiais, o per šiuos metus iš aštuonių pastatų turime pastatyti tris: triaukštį Teatro ir kino fakultetą, mažąjį salių bloką ir trijų aukštų Muzikos fakultetą“, – sakė A.Markevičius.
- Antrajame statybų etape iškils Muzikos fakultetas – 3 aukštų bendrasis blokas su administracinėmis patalpomis, dviejų aukštų biblioteka, 3 aukštų didysis salių blokas ir 5 aukštų bendrabutis su kamerine sale.
- Policijos komisariatas Vilniuje, Sietyno gatvėje. Projekto autorius – projektavimo ir konsultavimo bendrovė „Atamis. Tai didžiausias šiuo metu Turto banko užsakytas projektas, jo vertė siekia 15 mln. eurų. „Komisariato pastato statybas pradėjome pernai rugpjūtį, o turime baigti šiemet rugsėjį. Tai modernus, visus saugos reikalavimus atitinkantis pastatas, kuriam keliami energetiškai efektyviausio statinio reikalavimai, tad ant jo bus iškelta ir saulės jėgainė, o sklype sumontuoti šilumos siurbliai.
- Komisariato projektas buvo išrinktas geriausiu 2021-ųjų visuomeninių pastatų metų projektu, viliuosi, kad jis bus pripažintas ir geriausia 2023-ųjų statyba. Ne tik policija, bet ir vietos bendruomenė pajus pasikeitusią aplinką – bus įrengta moderni Sietyno gatvės atkarpa, dviračių ir pėsčiųjų takai“, – teigė A.Markevičius.
- A++klasės naujasis policijos pastatas bus vienas efektyviausių statinių šalyje. Pastatas suprojektuotas skaitmeninio modeliavimo būdu (BIM), kuris projektuojant padeda parinkti geriausius energinio efektyvumo bei CO2 emisijos mažinimo sprendimus. Sklype bus sumontuoti šilumos siurbliai.
