Piketą organizuoja Lietuvos pienininkų asociacija, o palaikymą pieno gamintojams antradienį išreiškė ir išreiškė kitų žemės ūkio šakų atstovai, taip pat dalyvausiantys proteste.
Mitingo organizatoriai reikalauja „gelbėti visą žemės ūkį“: vienas pagrindinių pieno ūkininkų reikalavimų – skirti 40 mln. eurų patirtiems nuostoliams kompensuoti. ŽŪM yra pasiūliusi suteikti 8 mln. eurų paramą už laikomas karves, tačiau ši suma, organizatorių teigimu, yra nepakankama.
Taip pat reikalaujama žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo, susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte.
Nuo 11 val. prie Seimo dalijamas pienas. Greta renkasi protestuotojai, nešini plakatais „Mus naikina ne tik vilkai, bet ir valdžia“, „Geras pienas – ne vanduo, ūkininkas – ne šuo“, „Atvežėme šūdo, nes gerai mokate jį malti“ ir kt.
Pasak iš Šilalės rajono atvykusio ūkininko Egidijaus, pieno ūkiams mokama nuo 18 ct/kg, o tokia maža kaina nepakeliama smulkiesiems ūkiams. Jis teigė, kad Šilalėje didžioji dalis – būtent nedideli, smulkūs pieno ūkiai. Ūkininkas kalbėjo, jog ŽŪM siūloma parama pieno gamintojams nepadės.
„Tai yra vieno ūkio maždaug vieno mėnesio pajamos, kurių neteko. Čia yra nieko, praktiškai net neverta pradėt, ta parama niekinė“, – teigė Egidijus.
Į protestą taip pat iš Šilalės rajono atvykęs mėsos augintojas Arvydas Ligutis teigė į Vilnių atvažiavęs „ginti Lietuvą“, palaikyti pieno ūkininkus. „Esu stambus mėsos sektoriaus ūkininkas, bet palaikau pieno ūkį“, – teigė ūkininkas.
„Dabar pieno ūkį liečia, o kiti būsime mes, mėsininkai. Dabar pieno ūkį liečia, o paskui mes užkliūsime. Stengiamės palaikyti pieno ūkį – o paskui gal mums palaikys“, – motyvus atvykti protestuoti į Vilnių atskleidė A.Ligutis.
Nuo protesto scenos kalbėjęs Pienininkų asociacijos vadovas Jonas Vilionis reikalavo K.Navicko atsistatydinimo.
„Šiandien turite mums pasakyti – ar mums reikia tokio ministro. Nereikia“, – kalbėjo jis.
J.Vilionis teigė, kad ketvirtadienį pienininkų delegacija susitiks su prezidento atstovais, kurie vėliau turėtų atvykti ir į protestą.
Piketo dalyviams jis dėstė, jog ūkininkai reikalauja pakankamos paramos, kad ženkliai nukritus pieno supirkimo kainoms galėtų išsilaikyti.
„Mums reikia tokios kainos, kad nebankrutuotume. Žinome, kad kainos nuo rugsėjo mažėja, kad visi ūkininkai kentėjo, kentėjo, galvojo, kad rytoj bus geriau. Šiandien mes tikrai išgyvename su tomis kainomis kaip galime“, – kreipėsi J.Vilionis.
„Šiandien dalyvauja ir grūdų, ir pieno, ir žvėrelių – visos asociacijos dalyvauja“, – sakė jis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas nuo scenos reiškė palaikymą pieno ūkininkams.
„Suprantame, kad visas žemės ūkis Lietuvoje tarpusavyje labai tampriai susijęs. Jei vienam sektoriui šiandien blogai, bus blogai ir kitam sektoriui. Visiems atėjo sunkūs laikai“, – kalbėjo jis.
Vidurdienį pienininkų ir kitų žemdirbių asociacijų atstovai susitinka su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Anot J.Viliono, protestuotojai rengia rezoliuciją, kurią neš parlamento vadovei.
Apie 14 val. 30 min., pasak ūkininkų atstovo, turėtų įvykti ir susitikimas su premjere.
Keliami rimti klausimai
Ketvirtadienį su prie parlamento protestuojančiais ūkininkais susitikusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turi toliau ieškoti sprendimų, kaip spręsti sektoriaus problemas. Pasak jos, parlamentas laukia iš Vyriausybės ateisiančių ŽŪM jau inicijuotų Pieno įstatymo pakeitimų.
Konstruktyviu susitikimą vadino ūkininkų atstovai, reikalavę paramos maisto žaliavų gamintojams bei žemės ūkio ministro atsistatydinimo.
„Klausimai rimti, juos, be abejo, reikia spręsti. Seimo laukas čia šiek tiek mažesnis, tačiau kai kurie klausimai anksčiau ar vėliau ateis ir į Seimo darbotvarkę“, – po susitikimo su ūkininkų atstovais sakė V.Čmilytė-Nielsen.
„Laukiame įstatymo projekto iš Vyriausybės, o Seime jį reikia svarstyti labai, labai nuodugniai“, – kalbėjo ji.
„Ryšį ir nuolatinį bendravimą turime. Yra prielaidų tikėtis, kad sprendimai bus surasti“, – taip pat sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak parlamento vadovės, susitikime su ūkininkais, kuriame dalyvavo ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, apibrėžtas „probleminis laukas“, pristatytos įvairių žemės ūkio sektorių problemos.
ŽŪM yra pasiūliusi iš valstybės biudžeto numatyti 8 mln. eurų išmokoms už laikomas karves skirti, tuo metu pieno gamintojai prašo 40 mln. eurų trumpalaikės paramos.
Anot V.Čmilytės-Nielsen, žemės ūkio ministrui K.Navickui reikėtų tęsti tinkamo sprendimo paieškas.
„Kalbama apie 8 mln. eurų. Reikia tęsti tą procesą, visų pirma, tai didelis uždavinys žemės ūkio ministrui“, – sakė ji.
Ūkininkų atstovai: reikia paramos dėl kritusių žaliavų kainų
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas po pokalbio su Seimo pirmininke sakė, kad jis buvo konstruktyvus, pristatytos sektoriaus problemos. Jis teigė išgirdęs pažadą peržiūrėti, jo teigimu, „neteisėtus“ aplinkos ministro Simono Gentvilo incijuojamus aplinkosauginius pakeitimus dėl saugomų teritorijų plėtros, apsaugos juostų prie melioracijos griovių peržiūros. „Tie įsakymai yra antikonstituciniai, nes kėsinasi į mūsų privačią nuosavybę“, – žurnalistams sakė A.Macijauskas.
Kartu, teigė grūdininkų atstovas, pabrėžta, kad ūkininkams reikia paramos dėl smarkiai nukritusių maisto žaliavų kainų. „Šiuo sunkiu momentu mums parama tikrai reikalinga“, – sakė jis.
Tuo tarpu Lietuvos pienininkų asociacijos prezidentas J.Vilionis teigė prašęs V.Čmilytės-Nielsen ir V.Pranckiečio palaikyti K.Navicko interpeliaciją, jei ji būtų surengta Seime.
„Jei opozicija paruoš interpeliaciją paprašiau, kad prabalsuotų, kad tą ministrą patrauktų. Gali trūkti balso“, – teigė J.Vilionis, pridūręs, kad sektoriui turi atstovauti žmogus, kuris „supranta žemės ūkį“.
Ketvirtadienį Vilniuje, šalia Seimo, prasidėjo didelė ūkininkų protesto akcija. Ji rengiama tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui dėl stipriai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę.
Vilniaus miesto savivaldybė leido į piketą susirinkti 2,5 tūkst. asmenų, jį tęsti nuo 11 iki 15 val.
Piketą organizuoja Lietuvos pienininkų asociacija, o palaikymą pieno gamintojams antradienį išreiškė ir kitų žemės ūkio šakų atstovai, taip pat dalyvausiantys proteste.
K.Navickas: 8 mln. eurų yra ta suma, kurią turime
Proteste lankęsis žemės ūkio ministras K.Navickas antrina premjerei ir sako, kad pieno ūkininkų prašomų 40 mln. eurų paramos biudžete nėra. Jis teigia, jog 8 mln. eurų yra ta suma, kurią valstybė yra pajėgi skirti šiuo metu.
„8 mln. yra tas, ką mes turime. Mes turėtume 18, turėtume 40 mln. eurų, tikrai pasidalintume. Daugiau biudžete neturime, tai toks ir atsakymas“, – piketo metu DELFI TV teigė K.Navickas.
Antradienį Seime I.Šimonytė kalbėjo, jog valstybės biudžete nėra „besimėtančių“ 40 mln. eurų. Anot jos, vienkartinė parama neskatintų pieno tiekėjų kooperuotis ir taip stiprinti savo derybinę galią, o perdirbėjų – didinti supirkimo kainas.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės.
Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų. Dar anksčiau ŽŪM pristatė ilgalaikių priemonių paketą, kuris taip pat sulaukė kritikos.
Savaitės pradžioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje dalyvavo žemės ūkio ministras K.Navickas. Čia kartu su Latvijos ministru Didziu Šmitu prašė už žemės ūkį atsakingo komisaro Januszo Wojciechowskio iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.
Pasak ministerijos, Lietuvos ir Latvijos poziciją palaiko dalis kitų šalių.
Kaip antradienį parlamentarams aiškino I.Šimonytė, vadinamoji „pieno krizė“ kilo, nes po labai aukštų kainų 2022 m. dalis pasaulinių maisto kainų staigiai sumažėjo. Tuo metu Lietuvos pieno sektoriuje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, todėl pramonės įmonės, siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sumažino supirkimo kainas ūkininkams, kurių derybinė galia mažiausia.
Pieno supirkimo kainos pastaruoju metu krenta ne tik Lietuvoje, bet ir ES. Išankstiniais Europos Komisijos duomenimis, sausį ir vasarį vidutinė pieno supirkimo kaina Bendrijoje mažėjo atitinkamai 3,5 proc. ir 2,7 proc., nusileisdama žemiau 55 centų už kilogramą ribos.
Paramą buvo galima skirti ir anksčiau
Su ūkininkais susitikęs parlamento Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad ŽŪM parama nukentėjusiems pieno gamintojams vėluoja. Anot jo, būtina rasti priemones, kurios padėtų ūkininkams išsilaikyti tol, kol šiuo metu stipriai nukritusios pieno supirkimo kainos stabilizuotųsi.
„Per pandemiją visada matydavome visus verslus, kurie negali išsilaikyti, apie paramos reikalingumą nediskutuodavome. Šįkart reikia diskutuoti apie tai, kad ūkiai galėtų išsilaikyti tol, kol pergyvens šitą kainų krizę“, – po ūkininkų ir Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen pasitarimo „Eltai“ teigė V.Pranckietis.
ŽŪM yra pasiūliusi iš valstybės biudžeto numatyti 8 mln. eurų išmokoms už laikomas karves skirti, tuo metu pieno gamintojai prašo 40 mln. eurų trumpalaikės paramos. Pasak V.Pranckiečio, protestuojantiems ūkininkams nebūtų reikėję atvykti piketuoti prie Seimo, jei ŽŪM „būtų ėmusis konkrečių veiksmų dar sausio mėnesį“.
„Tų dabar surastų 8 mln. eurų jie nesurado iš kažkur. Reiškia, tokia galimybė buvo ir anksčiau, reikėjo kalbėtis“, – sakė KRK vadovas.
Žemės ūkio ministras K.Navickas ketvirtadienį antrino antradienį premjerės išsakytai pozicijai, jog pieno ūkininkų prašomų 40 mln. eurų paramos biudžete nėra. Jis teigia, jog 8 mln. eurų yra ta suma, kurią valstybė yra pajėgi skirti šiuo metu.
V.Pranckietis savo ruožtu siūlė paskaičiuoti, kiek nukentėjusių ūkių turėtų nutraukti veiklą bei kiek dėl to valstybė praras biudžeto pajamų.
„Reikėtų skaičiuoti atvirkščiai – kiek tų verslų sužlugs ir kokių mokesčių neteks valstybė. Tada būtų galima aiškintis, ar turime surasti tuos pinigus, kurie vėliau per mokesčius grįžta į biudžetą – kokių netekimų turėsime, jei ūkiai žlugs“, – kalbėjo V.Pranckietis.
„O žlugs tikrai daug ūkių – vien dėl to, kad tiesiog ekonomiškai nepaveš ir tiesiog nebegali primokėti už tai, kad jie parduoda pieną. Nuostolis nesukuria ateities“, – sakė jis.
