Prekybos vietose plinta pirkėjų kvailinimas – kol nusižengusių dešimtys, Lietuvoje nubausta vos viena įmonė

Gaminių su tokiais teiginiais prekybos vietose – apstu. Per maždaug valandą laiko parduotuvėje aptikta keliolika gaminių su galimai klaidinančiais, nepagrįstais arba neaiškiais „žaliaisiais teiginiais“. Kitaip tariant, aptiktas ne vienas galimas „žaliojo smegenų plovimo“ atvejis.

Atsižvelgdami į klimato krizę, vis daugiau žmonių renkasi tvarų gyvenimo būdą, aplinkai draugiškas prekes ir paslaugas. Klestint tvarių produktų rinkai, dalis verslų pasirenka klaidinančią ar nepagrįstą „žaliąją rinkodarą“. Kitaip tariant, įmonės, užsiimdamos „žaliuoju smegenų plovimu“ siekia atrodyti tvaresnės, nei iš tiesų yra. Neretai jos tai daro suprasdamos, kad pirkėjai yra linkę rinktis tvarius produktus ir yra pasiryžę jiems išleisti daugiau pinigų. Galiausiai nuo tokios nesąžiningos veiklos kenčia tiek pirkėjai, tiek iš tiesų tvarūs verslai.

Po „Tvari Lietuva“ atlikto tyrimo paaiškėjo, kad „žaliasis smegenų plovimas“ Lietuvoje teoriškai yra kontroliuojamas, tačiau įmonių ar prekių ženklų „žalieji teiginiai“ reguliariai nėra tikrinami. Dar daugiau, nors Lietuvoje teisinis reguliavimas šiuo klausimu egzistuoja, už „žaliąsias manipuliacijas“ mūsų šalyje yra nubausta vos viena įmonė, kitoms dėl klaidinančių teiginių kasmet pateikiamos rekomendacijos.

Kad ir kaip būtų, jau netrukus „žaliuoju smegenų plovimu“ užsiimti gali būti kur kas sudėtingiau nei dabar, mat kovo 22 d. Europos komisija (EK) pasiūlė Direktyvos dėl „žaliųjų teiginių“ projektą. Direktyvai įsigaliojus, įmonės turėtų pagrįsti savo naudojamus teiginius apie tvarumą, remdamosi griežtai ES mastu nustatytais standartais, arba „žaliųjų teiginių“ tektų iš viso atsisakyti.

Pasitelkdamos „žaliąsias manipuliacijas“ ant gaminių pakuočių, jų aprašymuose ar internetinėse parduotuvėse, įmonės pateikia klaidinančius, jokiais įrodymais nepagrįstus su tvarumu susijusius teiginius, tokius kaip „tvaru“, „100 proc. organiška“, „natūralu“, „99 proc. natūralių ingredientų“, „draugiškas aplinkai“, „klimatui neutralus“, „bio“, „eco“, „iš gamtos“ ir kt.

Negana to, kai kurie verslai įsigudrina sukurti savo „žaliuosius ženkliukus“, iš pirmo žvilgsnio primenančius oficialų ženklinimą.

Aplinkos apsaugos instituto vykdomoji direktorė Nino Inasaridze pranešime, siųstame „Tvariai Lietuvai“, paaiškino, kad „žaliasis smegenų plovimas“ pasireiškia ne tik melagingais ar klaidinančiais teiginiais ant gaminių etikečių ar išgalvotomis emblemomis. Ji išskiria ir kitus labiausiai paplitusius „žaliųjų manipuliacijų“ tipus.

„Pirmiausia – tai gražūs gamtos vaizdai. Reklamuodama savo prekes ar paslaugas įmonė perdėtai dažnai naudoja, pavyzdžiui, žalias pievas, medžius ir taip sukelia asociacijas su „žalumu“, ekologija“, – teigia specialistė.

Anot jos, kitas dažnas manipuliavimo žaliosiomis idėjomis būdas – pabrėžti tvarias produkto savybes, bet nutylėti aplinkai žalingus veiksmus. Pavyzdžiui, įmonė skelbia, kad prekes pakuoja į perdirbtas pakuotes, tačiau fakto, kad gamindama savo produktus naudoja iškastinį kurą, neviešina.

Žaliosios politikos instituto specialistė Ieva Budraitė priduria, kad kitas būdas „žaliai plauti smegenis“ – pirkėjų dėmesio nukreipimas į įvairius vienkartinius su tvarumu susijusius projektus, iniciatyvas, neinicijuojant pokyčių pagrindinėje įmonės veikloje arba produkto gamybos grandinėje.

Dar viena nereta „žaliojo smegenų plovimo“ strategija, anot I. Budraitės, – partnerystė su kokia nors tvarią veiklą vykdančia vyriausybine ar nevyriausybine organizacija vien tam, kad būtų įgytas pranašumas prieš kitas organizacijas. „Tu tai reklamuoji kaip „žalią dalyką“, bet ne dėl to, kad įmonės viduje darai kažką aplinkai draugiško“, – akcentuoja ji.

Vartotojų aljanso tarybos narė, tvarumo komunikacijos specialistė Rūta Trainytė ir VŠĮ Žiedinė ekonomika direktorius Domantas Tracevičius ant tų prekių, kurias viename Vilniaus prekybos centre atrinko „Tvari Lietuva“, įžvelgia „žaliojo smegenų plovimo“ apraiškų. Jie pabrėžia, kad ant kai kurių produktų pateikta su tvarumu susijusi informacija nėra aiški ir klaidina vartotoją.

Pavyzdžiui, ant kanalizacijos vamzdžiams atkimšti skirtų verdančių granulių „Ekonomis“, kurių gamintojas yra UAB „Biochemlit“, pakuotės vyraujanti žalia spalva, pirmoji vizualiai išskirta pavadinimo dalis „Eco“, taip pat medžio lapelis pavadinime asocijuojasi su tvarumu – gaminio draugiškumu tiek aplinkai, tiek žmogui. Vis dėlto jokio oficialaus ES pripažinto tvarumą patvirtinančio ženklinimo ar sertifikatų ant gaminio nėra. Taip pat nėra ir nuorodos ar kitokios informacijos, kur tvarumą įrodančius duomenis būtų galima rasti.

Savo ruožtu „Biochemlit“ direktorius Haroldas Bartnikas į klausimą, ar pats neįžvelgia „Ekonomis“ rinkodaroje „žaliojo smegenų plovimo“, konkrečiai neatsakė, tačiau pabrėžė, kad įmonės vizija yra buitinės chemijos produktus gaminti ekonomiškus ir labiau draugiškus aplinkai.

„Net minimalus „Ekonomis“ Verdančių granulių kiekis akimirksniu ištirpina organines medžiagas. Dėl šios priežasties manome, kad toks produktas saugo gamtą, nes jo į vandens telkinius patenka labai mažais kiekiais. Mažesnei pakuotei taip pat sunaudojama mažiau plastiko“, – paaiškina jis ir priduria, – dirbame chemijos srityje ir mūsų pasirinkta kryptis yra produktą kiek įmanoma padaryti mažiau kenksmingą gamtai, tuo pačiu išlaikant maksimalų veiksmingumą pagal paskirtį, prieinamą ir ekonomišką kainą.“

Vis dėlto Vartotojų aljanso tarybos narė R. Trainytė sako, kad tai galimai yra „žaliojo smegenų plovimo“ atvejis. VŠĮ Žiedinė ekonomika direktorius D. Tracevičius – kategoriškesnis, jis pabrėžia, kad tokia prekės ženklo rinkodara yra bandymas suklaidinti vartotoją, nes produktas nieko bendra su tvarumu neturi.

Kitos įtarimų dėl „žaliojo smegenų plovimo“ sukėlusios prekės – „Henkel“ prekių ženklo „Persil“ skalbikliai su žalios spalvos užrašais „For a Cleaner World“ („Už švaresnį pasaulį“).

R. Trainytė teigia, kad teiginys „For a Cleaner World“ ant chemijos produktų pakuočių yra galimai nepagrįstas.

„Nors kompanija sako „For a Cleaner World“, tai yra chemijos produktai. Greičiausiai tokių užrašų parinkimas yra dėmesio nukreipimo strategija nuo paties produkto ir visos pramonės „nešvarumo“, o žmogui perskaičius „For a cleaner world“ atrodo, kad sudėtyje galbūt yra kažko švaraus“, – teigia ji.

Savo ruožtu „Persil“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vidurinėje Azijoje Dorota Strosznajder sako, kad savo prekės ženklo „Persil“ šūkį „Už švaresnį pasaulį“ pasirinko jau gana seniai, nes nori prisidėti prie švaresnio pasaulio kūrimo, siūlydama vartotojams ir aplinkai saugius produktus, kurie užtikrina puikius skalbimo rezultatus.

„Pavyzdžiui, nuolat tobuliname savo gaminių sudėtį, kad dar geriau veiktų žemoje temperatūroje, taip padedame taupyti energiją ir mažinti poveikį aplinkai. Be to, pagerinome gaminių ingredientų biologinį skaidumą, pavyzdžiui, „Persil Gel“ sudėtyje yra 92 proc. biologiškai skaidžių ingredientų. Siekiame ir toliau didinti biologiškai skaidžių ingredientų dalį savo produktuose. Be to, visos „Persil“ pakuotės jau dabar yra visiškai perdirbamos, jei yra tinkamai rūšiuojamos. Mes taip pat siekiame padidinti perdirbto plastiko kiekį savo pakuotėse visame pasaulyje“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ komentavo ji.

„Henkel“ prekių ženklas gamina, platina ir parduoda „Persil“ Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, taip pat Egipte, Libane, Saudo Arabijoje, Sirijoje, JAV.

Svarbu paminėti ir tai, kad kitas prekių ženklas „Unilever“, kuris „Persil“ valymo priemonėmis prekiauja Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Prancūzijoje, Malaizijoje, Singapūre, Kinijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Amerikoje taip pat apkaltintas „žaliuoju smegenų plovimu“.

2022 m. rugpjūčio mėnesį Jungtinės Karalystės Reklamos standartų tarnyba (The Advertising Standarts Authority – ASA ) vieną iš „Persil“ televizijos reklamų uždraudė dėl klaidinančių ir nepagrįstų teiginių apie gaminių naudą aplinkai.

Reklamoje buvo teigiama, kad „Persil“ yra „draugiškesnis mūsų planetai“, taip pat buvo rodomi pilni atliekų paplūdimiai, o vėliau – jas renkantys vaikai. Be to, buvo rodomas tekstas, kuriame teigiama, kad produktas „šalina dėmes 30 °C temperatūroje“ ir pabrėžiama, kad „Persil“ pakuotė pagaminta iš 50 proc. perdirbto plastiko.

„Stipriai naikina dėmes ir tausoja mūsų planetą“, – priduriama už kadro.

ASA uždraudė reklamą, nes padarė išvadą, kad teiginio „draugiškesnis mūsų planetai“ pagrindas nebuvo aiškus.

„Nors ir pripažinome, kad „Persil“ ėmėsi veiksmų mažinti savo produktų poveikį aplinkai, tačiau nematėme įrodymų ar analizės, kuri parodytų, kokį bendrą poveikį aplinkai daro pristatomi skysti plovikliai per visą jų gyvavimo ciklą, palyginti su ankstesniais „Persil“ produktais ar kitais gaminiais, kad būtų galima pagrįsti teiginį „draugiškesni mūsų planetai. (...) padarėme išvadą, kad reklama galėjo klaidinti“, – dėstė ASA.

„Tvari Lietuva“ kalbinti specialistai „Žaliuoju smegenų plovimu“ laiko ir „žaliąją rinkodarą“ ant „Duvo plus“ maišelių gyvūnų ekskrementams. Ant jų pakuotės užrašyta „Eco“, Let’s save the planet together“ („Kartu išsaugokime planetą“), „Biodegradable“ („Biologiškai suyrantys“), taip pat matyti žalios spalvos planetos ir aplink ją esančių rodyklių paveikslėlis.

D. Tracevičius atkreipia dėmesį, kad nėra jokių įrodymų, iš ko tie biologiškai skaidūs gyvūnų išmatų maišeliai pagaminti, taip pat, kad jų pėdsakas yra nors kiek mažesnis nei iš iškastinio kuro pagamintų vienkartinių plastiko maišelių.

„Lietuvoje ir, tikėtina, kitose ES šalyse, šunų išmatos yra išvežamos į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, niekas atskirai jų nerenka ir nekompostuoja, kad grąžintų į dirvožemį. Tai yra „žaliasis smegenų plovimas“. Taip pat ironiška dėti „biodegraduojančius“ plastiko maišelius į įprastą plastiko maišelį“, – įžvalgomis dalijasi jis.

Kitas galimai „žaliojo smegenų plovimo“ atvejis – higieninių paketų „Kotex Natural“, kuriuos gamina Kimberly-Clark Europe Ltd, rinkodara.

Ant pakuotės vyrauja žalia spalva, taip pat matyti užrašai „Natural“ („Natūralu“), „Care for you, care for nature“ („Rūpestis tavimi, rūpestis gamta“), „100 proc. cotton“ (100 proc. medvilnė). Visa tai vartotojui asocijuojasi su tvarumu, draugiškumu tiek žmogui, tiek aplinkai, tačiau vėlgi jokio oficialaus ES galiojančio ir tvarumą (draugiškumą aplinkai) patvirtinančio ženklinimo ant gaminio nematyti, išskyrus ženkliuką, kad pakuotė yra perdirbama.

Dar daugiau, D. Tracevičius sako, kad tai neperdirbamas gaminys, taip pat žinant, kiek kai kuriose šalyse užauginti kilogramą medvilnės pareikalauja išteklių (ypač vandens), tai neatrodo kaip geras sprendimas.

Susisekti su „Kotex Natural“ atstovais iniciatyvai „Tvari Lietuva“ nepavyko.

Ispanų prekės ženklo „Beter“ plaukų šepečiai, šukos ir makiažo šepetėliai „Tvari Lietuva“ kalbintų specialistų taip pat įvardyti kaip galimi „žaliojo smegenų plovimo“ atvejai. Matyti, kad gaminių pakuotės pagamintos iš popieriaus, ant jų yra užrašai „Biodegradable“ („Biologiškai suyrantis“), „Recyclabe&Reusable“ („Rūšiuojamas ir daugkartinio panaudojimo“, „Sustainable“ („Tvarus“), ant pakuočių yra ir gamtos motyvų bei spalvų.

Tokie „žalieji teiginiai“ ir pakuotės dizainas pirkėjams asocijuojasi su tvarumu, tačiau vėlgi jokio oficialaus Europos Sąjungoje (ES) pripažinto tvarumą patvirtinančio ženklinimo ar sertifikatų ant gaminių nėra. Taip pat nėra ir nuorodos ar kitokios informacijos, kur tvarumą įrodančius duomenis būtų galima rasti.

D. Tracevičius sako, kad biodegraduojančios šukos ir makiažo šepetėliai reiškia, kad turėtų būti galimybė juos kompostuoti, tačiau Lietuvoje to padaryti kol kas neįmanoma.

„Šiuo aspektu jie tokie pat blogi kaip įprasti plastikiniai, nes Lietuvoje kol kas yra tik teorinės galimybės juos perdirbti, – teigia specialistas ir vis dėlto priduria, – tiesa, jeigu tie šepečiai yra labai ilgai naudojami, jie iš tikro užrakina CO2. Taip pat, jeigu šios prekės padarytos iš kviečių atliekų, tuomet galima įžvelgti teigiamą poveikį aplinkai.“

Su įvardytu prekių ženklu dėl komentaro „Tvariai Lietuvai“ susisiekti taip pat nepavyko.

Keletas galimų „žaliojo smegenų plovimo“ atvejų, aptiktų viename iš Vilniaus prekybos centrų, – tik lašas jūroje.

Mat, EK ir nacionalinių vartotojų teisių apsaugos institucijų 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 344 ES mastu nagrinėtų internete naudojamų „žaliųjų teiginių“ (tokių kaip „ekologiškas“, „draugiškas aplinkai“, „tvarus“ ir pan.) net 42 proc. sukėlė įtarimų kaip galimai klaidinantys ar apgaulingi. Todėl jie gali būti vertinami kaip nesąžininga komercinė praktika pagal ES direktyvą dėl nesąžiningos komercinės veiklos.

Panašias „žaliojo smegenų plovimo“ tendencijas atskleidžia ir Lietuvoje atlikti tyrimai.

2021–2022 m. Lietuvos vartotojų institutas tyrė ant įvairių maisto produktų, buitinės chemijos ir kosmetikos prekių etikečių, produktų aprašymuose, elektroninėse parduotuvėse ir gamintojų svetainėse esančius „žaliuosius teiginius“, taip pat atsižvelgė į naudojamas spalvas, vaizdus.

Iš 232 analizuotų maisto produktų 40 proc. aprašymuose ir / ar ant pakuočių buvo rasta galimai klaidinančių, neaiškių, nepagrįstų teiginių. Iš analizuotų 502 buitinės chemijos produktų 31 proc. aprašymuose ir / ar ant etikečių buvo identifikuotas bent vienas galimai klaidinantis „žaliasis teiginys“. Taip pat iš viso rasti 306 „žalieji teiginiai“, kuriems trūksta pagrįstumo, tikslumo, aiškumo. Analizuotuose 76 kosmetikos produktuose buvo identifikuoti 228 „žalieji teiginiai“, apie 40 proc. iš jų buvo nepaaiškinti, nepagrįsti bei galimai klaidinantys.

Anot Lietuvos vartotojų instituto vadovės, tikėtina, kad galimai klaidinančių, nepagrįstų „žaliųjų teiginių“ tiek ant gaminių etikečių, tiek prekių aprašymuose, tiek pateikiant bendrą informaciją apie įmonę daugėja.

„Vartotojai dažniausiai neturi galimybių patikrinti to, kas yra parašyta, nes apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais – „tvarus“, „natūralus“, „iš gamtos“ ir pan. Tai ir sudaro galimybes „žaliajam smegenų plovimui“ plisti. Klaidinamas vartotojas tiki, kad produktas yra palankus aplinkai, nors gamintojas įrodymų nepateikia. Visa tai veikia vartotojų pirkimo įpročius“, – sako „Tvari Lietuva“ pašnekovė.

VŠĮ Žiedinė ekonomika direktorius D. Tracevičius paklaustas, kaip atpažinti, ar įmonė užsiima „žaliuoju smegenų plovimu“, teigia, kad tai padaryti nėra paprasta, nes reikia žinoti konkrečios įmonės veikimo specifiką, su jos veikla siejamą poveikį aplinkai.

„Lengvo kelio, kaip neįkliūti į „žaliojo smegenų plovimo“ pinkles, taip pat nėra. Reikia skaityti ir ieškoti įrodymų. Vienas iš palengvinimų yra sertifikuotų produktų pirkimas“, – įžvalgomis dalijasi jis, tačiau pabrėžia, – deja, yra daugybė įvairiausių sertifikatėlių, dalis kurių būtent ir palaiko „žaliąjį smegenų plovimą“. Siūlyčiau remtis keliais patikimiausiais sertifikatais – visų pirma ES prižiūrimu „EU Ecolabel“, taip pat Skandinavijos „Nordic Swan“ ar Vokietijos „Blue Angel“. Jais tikrai galima pasitikėti.“

D. Tracevičius taip pat pabrėžia, kad atsakingos įmonės pagrindžia pateikiamą informaciją faktais, pavyzdžiui, CO2 skaičiais ar kitais duomenimis, kurie neleistų suabejoti teiginiais. Vis dėlto anot jo, nepagrįsti teiginiai nebūtinai yra bandymas apgauti vartotoją, tačiau tai signalas, kad ne visa informacija, susijusi su pateiktu teiginiu, gali būti teisinga.

Žaliosios politikos instituto specialistė I. Budraitė antrina D. Tracevičiui sakydama, kad kai kurios „žaliojo smegenų plovimo“ strategijos yra tyčia sugalvotos ir pritaikytos, o kitos – neapdairumo apraiška, galbūt už reklamą atsakingo žmogaus ne iki galo supratimas, ką jis reklamuoja.

Anot I. Budraitės „žaliasis smegenų plovimas“ yra itin žalingas, nes pasitelkiant jį kaip rinkodaros priemonę kenkiama visai rinkai.

„Tie, kurie pilnai investuoja į savo gamybos švarinimą arba įtakos aplinkai mažinimą, tai daro nuo A iki Z – nuo produkto žaliavų iki jau parduotų produktų utilizavimo, visame procese garantuodami atsakomybę ir įtakos aplinkai minimizavimą. Dėl to jų produktai dažniausiai kainuoja brangiau, o tie, kurie daro kažkokį mažą dalyką ir išsireklamuoja kaip „žali“, gali pasiūlyti savo produkciją pigesnėmis kainomis, nes jie iš tikrųjų ne viską daro netaršiai. Tokiu būdu jų produktas tampa pigesniu ir vartotojas, manydamas, kad ta įmonė yra aplinkai draugiška, renkasi ją. O tas kuris veikia „žaliai“, ir kurio galutinis produktas yra brangesnis, nes įmonė investavo daug pinigų į tvarumą, pralošia, galiausiai ilgalaikėje kovoje ir iš viso gali išnykti iš žemėlapio.“

Specialistė įsitikinusi, kad „žaliasis melas“ sukelia nepasitikėjimą vartotojui: „Kai vieną kartą išsiaiškini apie tokią suktybę, tau apskritai gali kilti nepasitikėjimas visomis žaliomis etiketėmis ir nenoras rinktis bet kokią ekologišką produkciją, nes manysi, kad tai nėra teisinga“.

Tai, pasak Žaliojo politikos instituto ekspertės, skatina ir sąmokslo teorijų atsiradimą, kad ekologija yra tik būdas didelėms korporacijoms pasipelnyti, bet ne koks nors realus sprendimas, turintis realią įtaką aplinkai. „Žaliasis smegenų plovimas“ daro žalą ir verslui, ir vartotojui“, – akcentuoja ji.

Teisininkė Justina Nikė, paklausta, kaip su „žaliuoju smegenų plovimu“ kovojama tiek visoje ES, tiek Lietuvoje, visų pirma teigia, kad kalbant apie didėjančią manipuliavimo „žaliaisiais teiginiais“ problemą atrodo, jog šis klausimas yra naujas ir nereguliuojamas. Vis dėlto, anot jos, taip nėra.

„Tai, kad „žaliųjų teiginių“ naudojimas neturi atskiro, specialaus teisinio reguliavimo, nereiškia, jog reguliavimo iš viso nėra. ES gana griežtai yra sureguliuotas tiek maisto, tiek ne maisto prekių ženklinimas ekologiniais ženklais.

„Žalieji teiginiai“ turi būti aiškūs, atskleisti realią naudą aplinkai, pagrįsti įrodymais ir nuolat tikrinami. Už šių sąlygų neatitinkančią „žaliąją komunikaciją“ atsakingos institucijos gali taikyti atsakomybę. Užsienio valstybių praktika rodo, kad toks atskiras, išskaidytas po atskirus teisės aktus reguliavimas nors ir nėra pakankamas, tačiau „žaliųjų teiginių“ naudojimą leidžia kontroliuoti“, – įžvalgomis dalijasi ji.

J. Nikė pabrėžia, kad atsakomybė už „žaliąjį smegenų plovimą“ yra numatyta ir verslams Lietuvoje. Anot jos, kadangi „žaliųjų teiginių“ naudojimo teisėtumas vertinamas per klaidinančios reklamos prizmę, už netinkamą jų naudojimą atsakomybė taikoma kaip už klaidinančią reklamą.

„Baudos už reklamos įstatymo pažeidimus yra ženkliai padidėjusios. Pagal įstatymą už klaidinančią reklamą gresia bauda iki 3 proc. įmonės metinių pajamų. Maksimali bauda yra 100 000 Eur. Pažeidimui pasikartojus per vienus metus, baudos dvigubėja“, – įvardija ji.

J. Nikė taip pat atkreipia dėmesį, kad pagrindinė „žaliosios reklamos“ priežiūrą Lietuvoje vykdanti institucija yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), atskirais atvejais – ir kitos institucijos.

Nors teisinis „žaliojo smegenų plovimo“ kontroliavimas Lietuvoje egzistuoja, o už klaidinančią reklamą yra numatytos aiškios baudos, savo ruožtu VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė sako, kad VVTAT reguliarių tyrimų, susijusių su „žaliaisiais teiginiais“, nevykdo.

„Įprastai, tyrimai yra inicijuojami gavus vartotojų skundus, ar VVTAT iniciatyva, įvertinus tam tikras rizikas“, – teigia ji ir priduria, kad vartotojų skundų ar pranešimų apie galimai klaidinančius „žaliuosius teiginius“ VVTAT sulaukia labai retai, vos kelių per metus.

D. Malinauskienė teigia, kad 2022 m. VVTAT pateikė apie 700 rekomendacijų dėl reklamos ar nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymų reikalavimų, tačiau jokios sankcijos dėl pažeidimų šioje srityje 2022 m. nebuvo taikytos.

„VVTAT yra ne kartą teikusi rekomendacijas verslininkams dėl galimo vartotojų klaidinimo atvejų, susijusių su „žaliaisiais teiginiais“. Įprastai verslo subjektai į VVTAT rekomendacijas atsižvelgia ir skleidžiamą informaciją pataiso“, – akcentuoja „Tvari Lietuva“ pašnekovė.

Dar daugiau, J. Nikė sako, kad bene vienintelis atgarsio Lietuvoje sulaukęs „žaliojo smegenų plovimo“ atvejis, už kurį buvo pritaikyta teisinė atsakomybė, yra degalinių tinklo „Neste“ reklamos kampanija „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“.

„Šioje reklamoje „Neste“ degalinėse parduodamų degalų aplinkosauginis veiksmingumas buvo lyginamas su kitų degalų. Problema, kad tokiais degalais kitose degalinėse prekiaujama nebuvo ir vartotojai jų įsigyti negalėjo. Taigi, teiginys „išmetama iki 20 proc. mažiau CO2 dujų“ buvo pripažintas klaidinančiu“, – paaiškina specialistė.

Pasak jos, už pažeidimą bendrovei pagal anksčiau galiojusį įstatymą buvo skirta maksimali bauda, tačiau šiandien ji neatrodo atgrasanti ir veiksminga. Anot J. Nikės, nustačius panašų pažeidimą dabar, bauda būtų skaičiuojama jau kitaip.

„Visgi, faktas, kad šiandien „žaliojo smegenų plovimo“ kontekste vis dar aptarinėjame 2018 m. skleistą reklamą, kai stebėsenos rezultatai rodo, jog Europos Sąjungoje net 42 proc. „žaliųjų teiginių“ stinga pagrindimo, sudaro prielaidas diskutuoti, ar „žaliasis smegenų plovimas“ Lietuvoje yra pakankamai kontroliuojamas. Mano nuomone, dėl Europos Sąjungos žaliojo kurso ateityje dėmesys „žaliajai reklamai“ neabejotinai didės, ji turės būti kuriama su gerokai didesniu atidumu ir tikėtina, teisininkų įsitraukimu“, – įžvalgomis dalijasi teisininkė.

Vis dėlto J. Nikė teigia, kad jau netrukus „žaliuoju smegenų plovimu“ užsiimti gali būti daug sunkiau nei dabar, mat kovo 22 d. Europos komisija pasiūlė Direktyvos dėl „žaliųjų teiginių“ (toliau – Direktyva) projektą.

„Ši Direktyva yra skirta nustatyti taisykles, kaip „žalieji teiginiai“ turės būti komunikuojami ir kokiais įrodymais pagrįsti, jei bus naudojami“, – sako specialistė.

Teisininkė pabrėžia, kad veiklos, kurios, įgyvendinus direktyvą, bus laikomos „žaliuoju smegenų plovimui“ numatytos „Direktyvoje dėl vartotojų įgalinimo žaliojoje pertvarkoje“.

„Tai bendro pobūdžio ekologiškumo teiginių skelbimas, nekonkrečių teiginių apie būsimą aplinkosauginį veiksmingumą naudojimas, ženklinimas nepatikimais ir neskaidriais (nesertifikuotais) tvarumo ženklais, apgaulingas įspūdžio sudarymas, kad produktas pasižymi ekologinėmis savybėmis, kai jos yra būdingos tik šio produkto daliai“, – įvardija „Tvari Lietuva“ pašnekovė.

Anot teisininkės, ši Direktyva dėl žaliųjų teiginių yra nukreipta ne į draudžiamą, bet į leidžiamą „žaliąją reklamą“.

„Ji numato, kad tik tie žalieji teiginiai, kurie bus pagrįsti Europos Komisijos rekomenduojamais aplinkosauginio produkto (organizacijos) pėdsako matavimo metodais ar kita patikima metodologija galės būti naudojami reklamoje. Tokia metodologija atitinkamai turės užtikrinti reklamuojamo produkto vertinimą per visą gyvavimo ciklą, atspindėti žinomus mokslo ir technologijų pasiekimus, atsižvelgti į bendrus standartus ir sektoriaus praktiką“, – įvardija ji.

Nors J. Nikė ir pabrėžia, kad įvardytos taisyklės verslui atneš daugiau aiškumo, visgi šiandien vis dar labai anksti spręsti, ar nustatyti reikalavimai dėl administracinių ir finansinių kaštų nepagrįstai neapribos galimybių informuoti vartotojus apie produktus, kurie yra aplinkai iš tikrųjų palankesni nei konkuruojantys produktai, ypač kalbant apie smulkųjį verslą.

Teisininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad „žaliuoju smegenų plovimu“ užsiimančių verslų atsakomybės klausimų Direktyva dėl „žaliųjų teiginių“ neapima. Anot jos, tai nacionalinio reguliavimo klausimas, o tikslų atsakymą į klausimą, kokia atsakomybė, įgyvendinus Direktyvą, lauktų „žaliuoju smegenų plovimu“ užsiimančių verslų ir kaip atrodys Direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje, sužinosime tik po to, kai ji bus įgyvendinta.

„Nors įvertinus tai, kad ekologinis manipuliavimas yra priskiriamas nesąžiningai komercinei veiklai, tikėtina, kad ir atsakomybė už klaidinantį žaliųjų teiginių naudojimą bus taikoma tokia pati, kokia yra taikoma už kitą nesąžiningą komercinę veiklą“, – pabrėžia ji.