Dažniausiai pametamos
Lietuvos banko duomenimis, pernai 6 iš 10 mokėjimų prekybos vietose buvo atlikti grynaisiais, tad jie gyventojams vis dar svarbūs.
Visgi 1 ir 2 euro centų monetas žmonės dažniausiai pameta ar kaupia juos taupyklėse, tad net 70 proc. jų į prekybos vietas nebesugrįžta ir yra panaudojamos tik kartą. Tačiau prekybininkams šių monetų vis tiek reikia grąžoms suteikti, todėl Lietuvos bankas privalo šias monetas nuolat kaldinti.
Šiuo metu apyvartoje daugiau nei pusė – 58 proc. – monetų yra būtent šie smulkūs centai.
Editos Lisinskaitės, Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės, teigimu, jei visus šiuos centus sukrautume į traukinio vagonus, prireiktų net 11 vagonų ir tai svertų 770 tonų.
„Monetos mažos, bet skaičiai – įspūdingi“, – ketvirtadienį, kovo 23 d., Lietuvos banko surengtoje konferencijoje paminėjo ji.
Visgi ne visos šios centų monetos kaupiamos, didžioji dalis tiesiog pametama. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad po euro įvedimo yra pamesta daugiau nei 2,4 mln. eurų – kasmet po 300 tūkst. eurų.
Tačiau E.Lisinskaitė praradimų nenustojo skaičiuoti. Anot jos, reikia atsižvelgti ir į tai, kokias išlaidas dėl centų monetų nuolat patiria verslai ir valstybė. Prekybininkai kasmet turi mokėti už šių monetų inkasavimą, o valstybė kiekvienais metais išleidžia po 0,5 mln. eurų šių monetų kaldinimui ir administravimui.
Siūlo apvalinimo taisyklę
„Lietuvos bankas negali nebekaldinti ir nebeleisti į apyvartą šių monetų, nes jų reikia ekonominiams mainams, kad prekybininkai galėtų atiduoti grąžą. Negalime savavališkai priimti sprendimo naikinti šias monetas, tai gali padaryti tik Europos Komisija.
Bet yra kitas sprendimas, kurį siūlo Lietuvos bankas. Šalyje būtų galima taikyti galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimą“, – teigė ji.
Anot ekspertės, tokia sistema jau taikoma 6 euro zonos valstybėse: Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir Slovakijoje.
Dėl apvalinimo tose šalyse nebeliko poreikio atiduoti grąžą 1 ar 2 euro centų monetomis, nebereikia jų kaldinti, leisti į apyvartą.
Tačiau ji pabrėžė, kad būtų apvalinama tik galutinė pirkinių krepšelio suma ir tik atsiskaitant grynaisiais. Jei mokama kortele, dovanų kuponu ar perkant internetu, apvalinimas nebūtų taikomas. Jis nebūtų taikomas ir išmokoms bei atlyginimams.
„Apvalinimas būtų atliekamas taip: ateinu į parduotuvę ir išsirenku tai, ką noriu nusipirkti, kasoje pardavėja suskaičiuoja, kiek už viską turiu mokėti, o tada paklausia, mokėsiu grynais ar kortele. Jei mokėčiau grynais, tada pardavėja paspaustų kasos aparato mygtuką, kad suma būtų suapvalinta.
Apvalinimas vyktų iki 5 euro centų į didesnę ar mažesnę pusę. Žiūrėtume į paskutinį mokėtinos sumos skaitmenį ir jį apvalintume iki 0, 5 ar 10 centų.
Jeigu mokėtina suma baigtųsi 1 ar 2 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę iki nulio. Jeigu baigtųsi 3 ar 4 centais, būtų apvalinama į didesnę pusę iki 5 centų. Jeigu baigtųsi 6 ar 7 centais, taip būtų apvalinama iki 5 centų. Na, o jeigu baigtųsi 8 ar 9, būtų apvalinama iki 10 centų.
Kasos kvite matyčiau ir pirminę mokėtiną sumą, ir apvalinimą, ir galutinę sumą“, – paaiškino E.Lisinskaitė.
Ji patikino, kad apvalinimas didelio poveikio pirkėjams ir prekybininkams nepadarytų. Vienąkart sumokėjus 1 ar 2 centais daugiau, o kitąkart mažiau, ilguoju laikotarpiu šie skirtumai turėtų išsilyginti ir nei viena pusė nebūti nuskriausta. Anot E.Lisinskaitės, tai rodo tiek atliktas Lietuvos banko tyrimas, tiek kitų šalių patirtys.
Lietuvos banko apklausa rodo, kad 63 proc. respondentų apvalinimui ir 1, 2 euro centų monetų atsisakymui pritartų, bet dalis nuogąstauja, kad dėl apvalinimo galėtų padidėti kainos.
„Bet kainos tikrai nedidės, apvalinimas nesukuria tam prielaidų, nes apvalinimas būtų taikomas tik galutinei pirkinių krepšelio sumai, o ne kiekvienai prekei atskirai. Prekių kainos ir toliau būtų nustatomos centų tikslumu“, – bandė išsklaidyti nerimą E.Lisinskaitė.
Jeigu kada nors būtų imtas pradėti taikyti apvalinimo metodas, 1 ir 2 centų monetas sukaupę gyventojai neturėtų išsigąsti. Kaip aiškino Lietuvos banko atstovė, jas ir toliau būtų galima naudoti atsiskaitant, taip pat galima iškeisti į didesnės vertės nominalo monetas ar banknotus Lietuvos banke, kituose komerciniuose bankuose.
„Bet dėl apvalinimo nebebūtų poreikio atiduoti grąžą 1–2 centų monetomis, jų kaldinti ir leisti į apyvartą. Lietuvos bankas mato tai kaip galimybę sutaupyti gyventojams, verslui ir valstybei, šias lėšas būtų galima nukreipti į kitas sritis“, – teigė ji.
Mato spragų
Tačiau Rūta Vainienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė, pareiškė, kad sutaupyti prekybininkams apvalinant galutines sumas nepavyktų, mat inkasavimo vis tiek reikėtų kitoms monetoms ir banknotams suskaičiuoti, o didžiąją dalį šios paslaugos sumos sudaro vien specialisto atvažiavimo į vietą faktas.
„Todėl prekybininkai yra atsitraukę nuo šio klausimo. Kaip gyventojai norės, taip bus. Bet tektų prisitaikyti, nes reikėtų keisti teisės aktus, procesus. Kyla klausimas: ar visi žmonės tam būtų pasiruošę, suprastų, žinotų, kaip šis apvalinimas vyksta“, – kalbėjo ji.
Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas pareiškė: „Velnias slypi detalėse.“ Anot jo, nereikia „užsiliūliuoti“ mintimi, kad viskas būtų gerai.
„Vien klausydami Lietuvos banko pranešimo galime nebesuprasti, čia kalbos prieš procesą ar jam jau įvykus. Kalbama apie mitus ir faktus, sakoma, kad kainos įvedus apvalinimo taisyklę nepakils.
Bet tai nėra mitas, tai reali rizika, o faktus matysime tada, kai procesai būtų įgyvendinti.
Turėjome neva mitą, kad kainos pakils įvedus eurą, bet kažkaip tas mitas tapo realybe“, – rėžė R.Jokubauskas.
Deivis Stankevičius, Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius ėmė tikinti, kad kainos lentynose dėl to visiškai neturėtų pasikeisti, mat prekybos tinklų daug, konkurencija išlieka, tad niekas nesiimtų dėl nepamatuotų priežasčių imti didinti kainų.
Tuo metu R.Vainienė mato kitą didesnę problemą: „Didžiausi nesklandumai kiltų tada, kai prekė kainuotų, pavyzdžiui, 23 centus, ir pirkėjas turėtų lygiai 23 centus, bet kasoje jo pareikalautų sumokėti 25 centus dėl apvalinimo taisyklės. Žmogus ims klausti, kodėl turi mokėti daugiau, jeigu turi lygiai 23 centus.
Kaip kasininkei reikėtų viską paaiškinti, juk tai ne nuo jos priklauso, o žmonių gali ateiti visokių, galbūt ir be nuotaikos, kuriam jau ne pirmą kartą tadien teko sumokėti daugiau dėl apvalinimo. Tada kasininkę užgriūtų tokių situacijų našta.
O pažeisti dažniau galėtų būti tie, kurie ateina į parduotuvę greitai nusipirkti vieną ar dvi prekes, dažniausiai jų galutinė suma būtų apvalinama į didžiąją pusę dėl to, kad po kablelio dažniausiai turime 99 centus.“
Kęstutis Makaravičius, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas, pabrėžė, kad senjorai labiausiai naudoja grynuosius, nes naujos technologijos jiems kelia baimę ar sunku jas suprasti. Tokie centų apvalinimo taisyklė jiems taip pat atrodo naujovė, todėl daugelis iškart į tai žvelgia skeptiškai.
„Nors patys senjorai kartais nervinasi, kai prieš juos eilėje stovi kitas senjoras ir atsiskaitinėja smulkiais centais, tai ilgai užtrunka. Tada sudirgsta visi eilėje stovintys žmonės. Tokie apvalinimo naujovė pagreitintų aptarnavimą.
Ir dažnai senjorai nuogąstauja, kad tai būtų naujovė, kuri neišaiškinta, todėl jos nenori, ta informacija tikrai pasiekia ne visus Lietuvos gyventojus. Bet paaiškinęs, kokią tai naudą duoda valstybei, gyventojams, dažnas greitai pakeičia savo nuomonę“, – kalbėjo K.Makaravičius.
D.Stankevičius mano, kad apvalinimo taisyklę būtų geriausia įgyvendinti kartu su kasos aparatų reforma, kuri jau šiuo metu vyksta ir baigsis 2025 m. viduryje. Anot jo, pakaktų dvejų metų tinkamai paruošti teisinę bazę, pritaikyti techniką, paruošti visuomenę tokiai naujovei, kad gyventojai neklausinėtų kasininkų, kodėl suma tokia, o ne kitokia, kad jie į parduotuvę ateitų jau apie tai žinodami.
